- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-02-21
- Bylos Nr.
- 1-373-108/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00027-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Špelveris
- Kaltinamasis
- M. K.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, susipažinęs su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Galmino, pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
M. K. (M. K.), a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-01-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str.2 d. – laisvės apribojimu 3 mėnesiams;
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K., 2014 m. sausio 5 d., apie 02.00 val., buto, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su mama M. G. metu, sugriebęs už abiejų rankų dilbių, ne mažiau kaip vieną kartą stūmė ją į sieną, ne mažiau kaip po vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė M. G. į kairį ir dešinį šonus, ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai į dešinės kojos blauzdą. Tokiu būdu M. K. sukėlė nukentėjusiajai M. G. fizinį skausmą.
M. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, visų aplinkybių neprisimena ir tiksliau jų nurodyti negali. Galėjo būti, taip, kaip sako mama, kad prieš ją smurtavo, to neneigia. Šiai dienai su mama susitaikė, jos atsiprašė, santykiai yra geri. Dėl savo elgesio labai gailisi. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam atlikti areštą (b.l. 30-32).
Liudytoja M. G. parodė, kad 2014-01-05 apie 02.00 val., su vyru J. G. iš svečių grįžo namo, buvo išgėrę alkoholio. Kadangi į buto durų spyną buvo įkištas raktas, todėl patys negalėjo atrakinti durų. Paskambinus į buto duris jas atidarė jaunesnis sūnus Dainius. Įėjus į buto koridoriuką, jame stovėjęs vyresnysis sūnus M. K., būdamas girtas pradėjo necenzūriniais žodžiais keikti vyrą Jurij ir netikėtai griebė jai už abiejų rankų dilbių bei pradėjo ją stumdyti trankydamas į sieną. Kiek kartų šis pastūmė, pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai, bet nemažiau vieno karto. Kiek kartų trenkė į sieną, taip pat pasakyti negali, bet nemažiau vieno karto. Taip pat nemažiau vieno karto dešinės rankos kumščiu sudavė į dešinį šoną bei nemažiau vieno karto sudavė dešinės rankos kumščiu į kairįjį šoną. Nurodė, kad pastarasis dar ir nemažiau vieno karto spyrė į dešinės kojos blauzdą. Vyras, norėdamas ją užstoti, sugriebė dešine ranka Maksim už kaklo. Kas vyko toliau nematė, kadangi jaunesnis sūnus ją išvedė iš koridoriuko į kambarį ir uždarė koridoriuko duris. Apytiksliai už 10 minučių, pamatė iš koridoriuko pareinantį savo vyrą. Abu kartu nuėjo į virtuvę. Matė, kad Maksim nuėjo į savo kambarį. Vyrui po dešine akimi buvo mėlynė, o ar matėsi mušimo žymės pas Maksim, nežiūrėjo. Su vyru būnant virtuvėje, vyras iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę Maksim sulaikė. Girdėjo, kaip Maksim pareigūnams sakė, jog neatsimena, kad būtų ją mušęs. Nuo suduodamų smūgių skaudėjo rankas, šonus, koją, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnus Maksim paskutiniu metu labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl ko būna labai agresyvus. Pastarasis būdamas blaivas, yra ramus. Sūnus Maksim jos atsiprašė, ji šiam atleido, susitaikė ir jam jokių pretenzijų nebeturi (b.l. 8-12).
Liudytojas D. B. parodė, kad paties konflikto nematė, kaip Maksimas mušė mamą, taip pat nematė, bet kaip suprato, šis prieš ją naudojo fizinį smurtą šiems būnant virtuvėje, nes mama surėkė iš skausmo, ant jos rankų ir kojos matė mėlynes (b.l. 13-14).
Liudytojas J. G. parodė, kad matė, kaip Maksim sugriebęs Marinai už abiejų rankų šią tampo. Matė, kad pas Mariną buvo paraudusi veido dešinė pusė, ties akimi. Pamanęs, kad Maksim sudavė Marinai, priėjęs prie Maksim, kaire ranka sugriebė šiam už sprando ir dešine ranka porą kartų sudavė dešinės rankos kumščiu šiam į viršugalvį. Maksim bandė suduoti jam, bet nei karto nepataikė. Netrukus iš savo mobilaus telefono iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę Maksim sulaikė. Viso konflikto nematė. Jis sūnui M. K. jokių pretenzijų neturi (b.l. 15-16).
Iš Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio T. L. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-01-05 apie 02.45 val. atvykus į įvykio vietą – Karlskronos g. 6-14, Klaipėdos m., M. G. paaiškino, kad jos s8nus M. K. tampė suėmęs už rankų, neleido ištrūkti, stumdydamas sudavė į koją ir veidą (b.l. 1-5).
Iš alkotesterio parodymų kvito nustatyta, kad 2014-01-05 02.42 val. M. K. nustatytas 2,10 prom. girtumas (b.l. 17).
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. K. tyčia sugriebęs savo mamą M. G. už abiejų rankų dilbių, ne mažiau kaip vieną kartą stūmė ją į sieną, ne mažiau kaip po vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė M. G. į kairį ir dešinį šonus, ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai į dešinės kojos blauzdą, tokiais veiksmais sukeldamas M. G. fizinį skausmą. Kaltinamojo M. K. kaltė įrodyta jo paties parodymais bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo M. K. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis M. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – M. K. anksčiau teistas vieną kartą, jis dirba, kaltę pripažino, nusikaltęs gailisi, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkina viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam M. K. gali būti skiriama inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma bausmės rūšis – areštas.
Kaltinamasis M. K., vadovaujantis LR BPK 140 str., buvo sulaikytas 2014-01-05 02.38 val., paleistas 2014-01-06 14.20 val. (b. l. 19, 21), todėl kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę (LR BK 66 str.).
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
nusprendžia:
M. K. (M. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir skirti 9 (devynias) paras arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-01-05 02.38 val. iki 2014-01-06 14.20 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
M. K. (M. K.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti M. K. (M. K.), kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.