- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- I-2896-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00902-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Bronius Januška, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai,(trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM, Ministerija), pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.
Skunde nurodė, kad jam paskirta 1500,54 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą buvo mokama iki 2010 m. sausio mėn. Nuo 2010-01-01 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį jo pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta iki 1222,94 Lt. Po to pensija dar kartą sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-02-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-211-561/2013 jam priteisė pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo. Pensijos dalis, kuri sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nebuvo priteista. Mano, kad Laikinojo įstatymo taikymas yra diskriminacinis ir pažeidžia jo konstitucines teises. Be to, jo manymu, pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis taikant koeficientą 0,8 buvo sumažinta dideliu mastu, o jos mažinimo pratęsimas 2012-2013 metams yra neteisėtas. Tai, kad nuo 2014-01-01 pensijos dydis nebemažinamas, rodo apie krizinės situacijos pabaigą, tačiau Vyriausybė ir Seimas iki šiol neparengė ir nepatvirtino sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinis teismo 2013-02-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-211-561/2013 atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo pensija 2012-2013 metais buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šiai normai atitikus Konstituciją, preziumuojama, kad VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos(toliau – ir Tarnyba)atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutrauktina. Kitoje dalyje skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2013 m. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį teisėtumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VRM sekretoriaus Išvada dėl pensijos paskyrimo už tarnybą Nr. 14990 nuo 1998-12-19 pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą –1370,06 Lt per mėnesį (b. l. 10). Pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. Ministerijoje 2014-12-11 gautas pareiškėjo 2014-12-05 prašymas priimti sprendimą kompensuoti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažintą pensiją (b. l. 11). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Ministerija 2015-01-20 sprendimu Nr. 1D-649(11) atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 p., kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas(toliau – ir VAAT) 2013-02-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-211-561/2013 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013-07-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-1426/2013 nusprendė pareiškėjo skundo dalį dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vykdant LVAT nutartį, jam 2013-08-21 išmokėta 15773,65 Lt pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas (b. l. 12).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p. teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, VAAT išnagrinėjo pareiškėjo R. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), kuriame buvo prašoma: panaikinti VRM 2010-06-28 sprendimą Nr. 1D-5162-(2); įpareigoti VRM ateityje mokėti pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių pensiją (1500,54 Lt); priteisti pareiškėjui iš atsakovės VRM dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Administracinėje byloje Nr. I-211-561/2013 VAAT 2013-02-20 priėmė sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies: pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, priteisė 15773,65 Lt (penkiolika tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt tris litus ir 65 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.VAAT 2013-02-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-211-561/2013 įsiteisėjo 2013-07-16.
Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje kelia ginčą dėl nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas susidariusios neišmokėtos valstybinės pensijos dalies. Šis laikotarpis iš dalies sutampa su laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašė priteisti jam valstybinę pensiją administracinėje byloje Nr. I-211-561/2013, t. y. sutampanti laikotarpio dalis yra nuo 2010-01-01 iki 2013-07-16.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas nuo 2010-01-01 iki 2013-07-16, inicijavo ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių, kurie jau buvo išnagrinėti administracinėje byloje Nr. I-211-561/2013, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, ir siekia tapačių teisinių pasekmių. Teismas, nustatęs skundo dalyko ir pagrindo tapatumą, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, daro išvadą, kad esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-07-16 nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktu pagrindu. Todėl teismas toliau iš esmės pasisako dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2013-07-17 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo.
Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537. Šio įstatymo 15 straipsnyje buvo numatyta, kad įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų perskaičiavimo tvarką ir taikomas, be kitų, valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą gaunantiems asmenims. Laikinojo įstatymo 4 straipsnis numatė, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Laikinajame įstatyme numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas galiojo iki 2013-12-31.
Įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ginčo klausimu, teismas daro išvadą, kad VRM laikotarpiu nuo 2013-07-17 iki 2013-12-31 pareiškėjo valstybinei pensijai apskaičiuoti ir mokėti pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir mokėjo sumažintą pensiją, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2013-07-17 iki 2013-12-31 nėra teisinio pagrindo. Ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendė:
administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-07-16, taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo4 straipsnio nuostatas, nutraukti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.