- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-26
- Bylos Nr.
- e2-298-734/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34807-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- S. A.
- Trečiasis asmuo
- SĮ“Vilniaus miesto būstas“, UAB „Apus turtas“
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl savivaldybės komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys SĮ“Vilniaus miesto būstas“, UAB „Apus turtas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu ( t1. el.b.l.1-8), ieškovė prašo: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos 2017-05-18 posėdyje priimtą sprendimą parduoti butą už 53651,39 Eur nustatytą rinkos kainą; nesivadovauti II ataskaita ir pripažinti ją neteisinga, vadovaujantis nepriklausomų turto vertintojų UAB „Marleksa“2017-07-21 parengta turto vertinimo ataskaita nustatyti buto vidutinę rinkos kainą 30300 Eur; įpareigoti atsakovą ir SĮ “Vilniaus miesto būstas“ parduoti turtą ieškovei rinkos kaina, kuri atitinka 30300 Eur.
Ieškovės atstovė palaikė ieškinio argumentus ir nurodė, jog ieškovė su atsakovu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovei išnuomotas 32,67 kv.m. bendrojo ploto, 1940 metų statybos gyvenamosios paskirties butas, unikalus Nr. 4400-0515-9102:1686, esantis adresu Trakų g.4A-4, Vilniuje. Šiame bute ieškovė apsigyveno dar iki LR nepriklausomybės atkūrimo. Kadangi ieškovė tenkino LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str.2 d.5p. nustatyta sąlyga, ji 2014 metais pateikė prašymą atsakovui leisti butą įsigyti nuosavybės teise. Atsakovas, atlikęs pakartotinį buto vertinimą, parengė 2017-03-24 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 17/118 NT, kuria nustatė, jog ieškovės prašomas įsigyti nuosavybėn butas įkainuotas 53600 Eur. Ieškovė nesutinka su nustatyta buto rinkos verte, mano, jog turto vertinimas atliktas netinkamai, turto rinkos vertė nustatyta netiksli, prašo įpareigoti atsakovą parduoti butą realia turto rinkos kaina, nustatyta ieškovės užsakymu atliktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 17-07-20 už 30300 Eur. Ieškovės manymu, butas įvertintas netinkamai, taikant lyginamąjį metodą buvo lyginami nelygintini objektai. Turintys skirtingas charakteristikas ir esantys skirtingose verčių zonose, dėl to buvo apskaičiuota nepagrįstai didelė buto vertė. Neatsižvelgta, jog vertinamo turto būklė yra labai bloga, kas mažina turto patrauklumą. Vertinamas turtas buvo lyginamas su gerokai didesnio ploto būstais, nustatant vidutinę rinkos vertę buvo palyginti iš esmės skirtingos būklės objektai, kas lemia kad vertinamo turto kaina nustatyta neteisingai. Vertinimo metu neatsižvelgta į masinio turto vertinimo metu nustatytą turto vertę. Vilniaus miesto savivaldybė 2014-10-20 raštu Nr. 1.35-14/3233 butą įvertino, kaip neremontuotiną, todėl jam negali būti taikoma normali (vidutinė) rinkos kaina. Vertinamas turtas priskirtas 57.4 vertės zonai, todėl vertinamo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti turėjo būti nagrinėjami sandoriai, įvykę toje pačioje turto vertės zonoje ir tik tokių sandorių kiekiui nesant pakankamam, vertinimui galėjo būti pasitelkiami objektai iš kitų verčių zonų. Lygiai taip pat nepagrįstas yra ir sprendimas, pasitelkti „arčiausiai“ vertinamo turto esančius objektus, nes pirmiausia turi būti įvertinami toje pačioje vertės zonoje esantys objektai, ir tik jų nesant pakankamai, galima pasitelkti „arčiausiai“ esančius objektus. Esant tokiems pažeidimams, atsakovo turto vertinimo ataskaita yra neteisinga ir ja negalima vadovautis nustatant vertinamo buto pardavimo kainą.
Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, o nurodyti argumentai-teisiškai nereikšmingi. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi kompetentingų, teisė aktų nustatyta tvarka atrinktų specialistų parengta informacija, priėmė su atitinkamo savivaldybės turto pardavimu susijusį sprendimą. Ginčydama šį sprendimą, ieškovė nenurodo buvus kokių nors komisijos atliktų pažeidimų, teisė aktuose numatytų pareigų, veiksmų neatlikimo ar buvus kitų teisės aktuose numatytų reikalavimų, lėmusių neteisėto sprendimo priėmimą, t.y. ieškovė teismui nenurodo jokio teisinio pagrindo, kodėl skundžiamas sprendimas galėtų būti panaikintas. Be to, reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą, yra teikiamas praleidus tokiam reikalavimui įstatyme nustatytą terminą. LR ABTĮ 91 str. 1 dalyje yra įtvirtinti skundžiamų teisė aktų panaikinimo pagrindai, alternatyviai numatant, kad skundžiamas teisės aktas ar jo dalis turi būti panaikintas kaip neteisėtas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ieškovė neįrodinėja nė vieno iš aukščiau nurodytų galimų teisė akto panaikinimo pagrindų. Skundžiamo sprendimo tariamą neteisėtumą ieškovė grindžia išimtinai vien tik savo nesutikimu su UAB „Apus turtas“ vertinimo ataskaitos turiniu. Toks ieškovės pagrindimas šiuo atveju yra iš esmės neteisingas, kadangi ataskaita nėra teisės aktas, todėl atitinkamas jos turinys, atspindintis skundžiamame sprendime, negali lemti sprendimo neteisėtumo iš esmės. Ataskaitos turinys, atspindintis skundžiamame sprendime, neturi nieko bendro su komisijos sprendimo priėmimo procedūromis bei šių procedūrų įvykdymo galimais trūkumais, galėjusiais sąlygoti neteisėto sprendimo priėmimą, ko ieškovė neginčija ir neįrodinėja. Ataskaita yra tik informacija, greta kitos, kurią komisija vertino ir kuria vadovavosi priimdama jos kompetencijai priskirtą sprendimą. Ieškovė yra praleidusi LR ABTĮ 29 str.1 d. nustatytą 1 mėnesio apskundimo terminą ginčyti komisijos sprendimą, nes apie skundžiamą sprendimą ieškovė sužinojo 2017-06-06, kai ieškinį teismui ieškovė padavė 2017-09-10, praleisto termino atnaujinti neprašo, todėl ieškovės ieškinys atmestinas ir dėl senaties terminio praleidimo. LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str.2 d. numatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys gali būti parduodami už rinkos kainą, paskaičiuotą pagal Vertinimo įstatymą. Parduoti savo turtą už rinkos kainą šiame įstatyme savivaldybei yra numatyta ne pareiga, o teisė. Atitinkamai nei šio įstatymo, nei kitų teisė aktų nuostatos neįpareigoja asmenų pirkti savivaldybės turtą už teisės aktų tvarka nustatytą ir savivaldybės komisijos patvirtintą turto rinkos kainą. Vertinimo įstatymo 2d.10 p. nustatyta, kaip apskaičiuojama pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą ar verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Savivaldybės, kaip viešo juridinio asmens, statusas šiuo atveju lemia, kad Paramos įstatyme minima rinkos kaina jokiu būdu nėra šalių derybų objektas, nes šio įstatymo 25 str.1 dalis numato, kad savivaldybės parduodamo turto rinkos kaina nustatoma tik viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės-turto vertintojo, kuris parduodamo turto rinkos kainą nustato vadovaudamasis Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Teisės aktai nenumato savivaldybei galimybės parduoti savo turtą vadovaujantis kita, nei teisės aktuose numatyta tvarka, savivaldybė negali vadovautis nei privačiomis fizinių asmenų užsakymu parengtomis turto vertinimo ataskaitomis, nei šiose ataskaitose nustatyta turto kaina, kaip šiuo konkrečiu atveju, pageidauja ieškovė. Ieškovės reikalavimų teismas negalėtų tenkinti nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų normų, numatančių savivaldybės turto pardavimo tvarką, taip pat ir sutarties laivės principo, bei savivaldybės teisės jai priklausančio turto disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė gi neprašo teismo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, ieškovė prašo nurodyti savivaldybei, kaip disponuoti jai priklausančiu turtu, t.y. įpareigoti atsakovą parduoti ieškovei turtą už būtent ieškovės pageidaujamą kainą, tokiu būdu pažeidžiant Paramos įstatymo 25 str. 1 d. numatytą procedūrą, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatymo 12str. imperatyvą bei 9 str. 4 d. įtvirtintą viešosios teisės principą, taip pat LR CK 6.156 str. aptartą sutarties laisvės principą. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad UAB „Apus turtas“ vertinimo ataskaitoje buvo lyginami nepalyginami objektai, trečiojo asmens paruoštoje vertinimo ataskaitoje palyginti 4 objektai iš 5 turėjo krosninį šildymą, kai tuo tarpu UAB „Marleksa“ pateiktoje ataskaitoje krosninį šildymą turėjo1 objektas iš 3 lygintinuose sandoriuose parduotų butų, UAB „Apus turtas“ ataskaitoje palyginti objektai buvo 1940 metų statybos, kai tuo tarpu UAB „Marleksa“ ataskaitoje vertintas ir sandoris, kuriame parduotas objektas 1892 metų statybos. UAB „Apus turtas“ ataskaitoje lyginti panašaus ploto butai, kaip ir ieškovės nuomojamas butas, 4 iš 5 lygintų butų, yra 1 aukšte, kaip ieškovės nuomojamas butas. Atsakovas nurodo, jog UAB „Apus turtas“ turto vertinimo ataskaita atitinka Vertinimo įstatymo 22 str. numatytus bendruosius reikalavimus turto vertinimo ataskaitai, bei metodikos IV dalyje nustatytus specialiuosius reikalavimus vertinimo metodams ir jų taikymui. Atsakovo parduodamo turto vertinimą atliko viešųjų pirkimų tvarka parinktas turto vertinimo paslaugos teikėjas, UAB „ Apus turtas“, kurio kvalifikacija abejoti nėra pagrindo. Atlikusi ieškovės nuomojamo būsto vertinimą, nustatė, jog jo pardavimo kaina yra 53600 Eur, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė atitinka Paramos įstatymo 24 str.2 d. 5p. numatytas sąlygas, atsakovo komisija 2017-05-18 priėmė sprendimą pritarti ataskaitoje nustatytai buto rinkos vertei ir, gavus ieškovės sutikimą, pavesti Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl buto pardavimo ir įkainojimo akto tvirtinimo už 53651,39 Eur.
Trečiojo asmens UAB „Apus turtas“ atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas, vadovaudamasis LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ( 2014-10-09 redakcija, Nr. XII-1215) 24 str. 2 d. 5 punktu, atsakovo Negyvenamųjų namų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2017-05-18 sprendimu nutarė pritarti ataskaitoje nustatytai ieškovės buto rinkos vertei ir, gavus ieškovės sutikimą, pavesti Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl buto pardavimo ir įkainojimo akto tvirtinimo už 53651,39 Eur. Ieškovė nesutinka su jos nuomojamo būsto įkainavimo 53651,39 Eur suma, prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos 2017-05-18 posėdyje priimtą sprendimą parduoti butą už 53651,39 Eur nustatytą rinkos kainą; nesivadovauti II ataskaita ir pripažinti ją neteisinga, vadovaujantis nepriklausomų turto vertintojų UAB „Marleksa“2017-07-21 parengta turto vertinimo ataskaita nustatyti buto vidutinę rinkos kainą 30300 Eur; įpareigoti atsakovą ir SĮ “Vilniaus miesto būstas“ parduoti turtą ieškovei rinkos kaina, kuri atitinka 30300 Eur.
LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 str. nustato, jog parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertę, vadovaudamiesi Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 24 str. 2 d. 5 punktas nustato, jog už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys: iš jų šio straipsnio 5 dalyje nustatyta: savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
Šio straipsnio nuostatos nustato, jog savivaldybė, kaip būsto savininkė, spręsdama ne socialinio būsto nuomos sąlygomis išnuomoto būsto pardavimo klausimą, turi nustatyti šio būsto rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnis nustato, jog turto vertintojas parenkamas pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 10 dalyje nurodyta, jog Turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2016-03-31 svarstė ieškovės prašymą leisti pirkti rinkos kainomis savivaldybei priklausantį butą Trakų g.4A-4, Vilniuje, šiam prašymui pritarė ir nutarė užsakyti gyvenamųjų patalpų turto vertinimą ( t.1, el.b.l 132-133). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo atstovės paaiškinimų, nustatyta, jog būsto vertinimą atliko UAB „Apus turtas“, kuris atrinktas iš kitų konkurse dalyvavusių turto vertinimo paslaugas teikėjų pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. UAB „Apus turtas“ ginčo buto vertinimą atliko atsakovo pavedimu, 2017-03-24 surašė Ataskaitą Nr. 17/118 NT ( t.1 el.b.l. 11-83).
Atlikus šio turto vertinimą, atsakovo minėta komisija 2017-05-18 pritarė buto, esančio Trakų g.4A-4, Vilniuje nustatytai rinkos vertei ir gavus pareiškėjos sutikimą, pavesti SĮ „Vilniaus miesto būstas, rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl buto Trakų g. 4A-4 pardavimo už 53651,39 Eur ( t.1 el.b.l 137). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apie priimtą sprendimą parduoti ieškovei jos nuomojamą būstą nustatyta rinkos verte informavo ieškovę 2017-06-06 laišku dėl „buto Trakų g.4A-4 Vilniuje pardavimo ir įkainojimo akto pasirašymo“, kuriame taip pat ieškovei išaiškino jos teisę skųsti šį atsakovo atsakymą įstatymų nustatyta tvarka ( t.1, el.b.l 138). Ieškovė nesutinka su UAB „Apus turtas“ vertinimu, nurodo, jog butas, kurį nuomojasi ieškovė, turi būti jai parduotas pagal UAB „Marleksa“ atliktą įvertinimą, kuriuo nustatyta, jog nuomojamo buto rinkos vertė yra 30300 Eur ( t.1, el.b.l 86-114).
LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d. nurodyta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šio įstatymo 22 straipsnis nustato, kokia tvarka, forma, turiniu turi būti surašyta turto arba verslo vertinimo ataskaita. Nenustatyta, jog UAB „Apus turtas“ surašyta turto vertinimo ataskaita prieštarautų minėto įstatymo 22 straipsniui.
Pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėje esančio turto pardavimas reglamentuojamas aukščiau minėtų įstatymų, kurie numato procedūras, kaip įvertinamas ir parduodamas turtas, kuriame nuomos pagrindu gyvena ieškovė. Šio turto savininkas, dėl aukščiau paminėtų įstatymų, nėra laisvas derėtis su pirkėja, kaip ir nėra laisvas priimti ieškovės siūlomą kainą, nes būtų pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos parduodant atsakovo nuosavybėje esantis turtas. Vien dėl to, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą parduoti turtą už 30300 Eur, t. y. mažesnę, nei nustatė atsakovo įstatymų nustatyta tvarka parinktas turto vertintojas, yra ydingas ir negali būti tenkinamas.
Ieškovė prašo panaikinti UAB „Apus turtas“ parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr.17/285 NT, nurodžiusi argumentus, jog turto vertintojas, taikydamas lyginamąjį metodą, pasirinko vėliausiai parduotus ir esančius arčiausiai vertinamojo turto, buvo atmesti sandoriai su didžiausiomis ir mažiausiomis vertėmis, nors buvo įvertinta, kad parduodamo turto būklė yra labai bloga, tačiau palyginimui pasirinko vidutinių rinkos kainos sandorius, neatsižvelgiant į lyginamųjų objektų faktinę būklę, o tai lėmė vertinamo turto neteisingos kainos nustatymą. Vertinamas turtas yra 57.4 vertės zonoje, iš šios zonos vertinimui pasirinktas tik vienas objektas, kai kiti objektai lyginimui pasirinkti iš 57.3 verčių zonos, šie objektai geresnės būklės, turintys vandentiekį, komunalines nuotekas, ir negali būti vertinami lygiaverčiai su parduodamu turtu.
LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Ieškovė nenurodo, jog UAB „Apus turtas“ ataskaita neatitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimų. Taip pat nesutiktina su ieškovės argumentais, jog turto vertinimo ataskaita atlikta pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodiką, patvirtiną LR finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, t.y., UAB „Apus turto“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog 4 iš 5 lygintų butų turėjo krosninį šildymą, kai tuo tarpu UAB „Marleksa“ pateiktoje ataskaitoje lygintų butų krosninį šildymą turėjo 1 iš 3 butų, kiti butai turėjo centrinį šildymą, ko neturi ieškovės išsinuomotas butas. UAB „Apus turtas“ ataskaitoje lyginti butai yra 1940 metų statybos, kaip ir ginčo butas, visi lyginti butai yra ne didesni kaip 30 kv.m., t.y. panašūs į ginčo butą, kurio plotas yra 32,67 kv.m., visi yra pirmame aukše. Todėl ieškovė nepagrindė teiginių, jog UAB „Apus turtas“ ginčo buto įvertinimui lygino visiškai skirtingus objektus, nenustatyta, jog vertintojas pažeidė Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatas.
Turto ir verslo vertinimo metodikos 57 punkto nuostatos, nustato, jog vertinamasis turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Atmestinas ieškovės argumentas, jog ataskaita turėtų būti pripažinta negaliojančia ir dėl to, kad vertinamasis turtas buvo lyginamas su turtu iš kitų verčių zonų, nes ginčo butas yra 57.4 verčių zonoje, o lyginamieji sandoriai paimti iš 57.3 verčių zonos. Pagal aukščiau paminėtos turto vertinimo metodikos nuostatas, matyti, jog turto vertintojo teisė daryti analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, lygindamas sandorius iš kitos verčių zonos, negu ginčo butas, turto vertintojas vykdė šios metodikos 62.3 punkte numatytą pareigą ir pagrindė analogiško ar panašaus turto, su kuriuo buvo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes, kai palyginamieji vertinimo objektai yra kitoje vietovėje, kurios rinkos konjuktūros sąlygos skiriasi ( turto vertinimo ataskaitos 29,30 psl). Metodikos 58.1 punkte nurodyta, kad taikant lyginamąjį metodą, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vertintojas pasirinko lyginti penkis sandorius, sudarytus laikotarpiu nuo 2016 m.vasario mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio, atitinka šios Metodikos 58.1 punkto nuostatas, nes vertintojas pasirinko arčiausiai vertinimo datai įvykusius sandorius, kai tuo tarpu ieškovės teikto vertintojo UAB „Marleksa“ pasirinkti vertinti trys sandoriai per laikotarpį nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2017 metų kovo mėnesio, todėl savaime suprantama, jog UAB „Apus turtas“ pasirinkti lyginimui sandoriai laike labiau atspindi tikrąją vertinamo turto vertę, nei ieškovės vertintojo nurodytų sandorių, kurie buvo įvykę 2014 metais. Neatsikertant į kiekvieną ieškovės ieškinyje nurodytus teiginius, apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, jog UAB „Apus turtas“ pateikta turto vertinimo ataskaita atitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtinos LR finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, nuostatas, nėra teisinio pagrindo ją panaikinti. Pažymėtina, jog teismas negali įpareigoti atsakovą parduoti jam nuosavybė teise priklausantį turtą už ieškovės nurodytą kainą, nes tokiu būdu būtų pažeisti aukščiau nurodytų įstatymų, reglamentuojančių tokio turto pardavimo, šio turto vertinimo, imperatyvios nuostatos. Todėl ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.
Atsakovas, tretieji asmenys nurodo, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senatį, kurią prašo taikyti ir tuo pagrindu taip pat atmesti ieškinį. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apie priimtą sprendimą parduoti ieškovei jos nuomojamą būstą nustatyta rinkos verte informavo ieškovę 2017-06-06 laišku dėl „buto Trakų g.4A-4 Vilniuje pardavimo ir įkainojimo akto pasirašymo“, kuriame taip pat ieškovei išaiškino jos teisę skųsti šį atsakovo atsakymą įstatymų nustatyta tvarka ( t.1, el.b.l 138). Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2017-09-10, t.y. po trejų mėnesių. Ieškinio dalyke ieškovė reikalavimu Nr. 6 suformulavo tokį prašymą : „jei teismas laikytų, jog praleistas terminas pareikšti bent vieną iš reikalavimų, ieškovė prašo tokį terminą atnaujinti ir bylą nagrinėti iš esmės“. Tokio turinio prašymas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė supranta, kad ginčydama administracinio pobūdžio teisės aktą, įstatymas nustato sutrumpintą 1 mėnesio terminą pateikti skundą teismui, terminą skaičiuojant nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).
Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių priežastis, dėl kurių ji praleido 1 mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo 2017-06-06, apskųsti atsakovo priimtą sprendimą dėl buto Trakų g. 4A-4, Vilniuje pardavimo ir įkainojimo akto pasirašymo, todėl tenkintinas atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymas taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmestinas ir dėl suėjusio ieškinio senaties termino ( LR CK 1.131 str.).
Atmetus ieškovės ieškinį, vadovaujantis LR CPK 93 str., iš atsakovės trečiojo asmens UAB „Apus turtas“ naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1400 Eur advokato išlaidų.
Byloje susidarė 8,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) – todėl pašto išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. A. trečiojo asmens UAB „Apus turtas“ naudai 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės S. A. 8,30 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.