- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-16-467/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- J., J. B., J. D., V. S., A. S.
- Atsakovas
- B. S.
- Trečiasis asmuo
- Širvintų rajono 1 notarų biuro
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo B. S. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B., J. D., V. S., V. S., A. S. ieškinį atsakovui B. S. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Širvintų rajono 1 notarų biuro notarė Gražina Zinkevičienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. B., J. D. , V. S. , V. S. , A. S. 2008-12-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, 2009-01-16 jį patikslinę, prašė pripažinti 2007-10-30 žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nurodė, kad ieškovų tėvas V. S. 2001-04-19 testamentu visą jam priklausančią gyvenamojo namo su priklausiniais dalį ir namų valdos žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), lėšas, sumokėtas už namų valdos žemę, po savo mirties paliko B. S., V. S., J. D., V. S. ir A. S., visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po savo mirties paliko B. S., J. B., V. S., J. D., V. S. ir A. S. 2005 m. V. S. patyrė mikroinsultą, jam diagnozuota Parkinsono liga. 2007-10-24 V. S. patyrė antrą insultą, po kurio buvo paguldytas į ligoninę ir ilgai gydytas, tačiau 2008-02-07 mirė. 2008 m. balandį ieškovai kreipėsi į notarę Gražiną Zinkevičienę dėl palikimo priėmimo pagal testamentą ir iš atsakovo B. S. ir notarės sužinojo, kad dalis testatoriaus turto yra padovanota atsakovui 2007-10-30 žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartimi. Ieškovai mano, kad V. S., nors ir būdamas veiksnus (įstatymų nustatyta tvarka jis nebuvo pripažintas neveiksniu), sudarydamas VšĮ Širvintų rajono ligoninėje ginčijamą dovanojimo sutartį 2007-10-30, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokį teiginį ieškovai grindė V. S. ligos istorijos išrašais bei nurodė, kad jie lankydavo tėvą ligoninėje, matė, kokios jis buvo sunkios būklės ir abejoja, ar tėvas iš viso galėjo ką nors pasirašyti, nes be aplinkinių pagalbos negalėjo net judėti. Būdamas tokios būklės V. S. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, todėl tai yra pakankamas pagrindas 2007-10-30 dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.
Atsiliepimas
Atsakovas B. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, atsiliepime nurodė, kad V. S. niekada nesirgo psichinėmis ligomis, neturėjo ir psichologinių sutrikimų. Į ligoninę gydymui 2007-10-24 jis buvo paguldytas dėl insulto, kuris nėra psichikos liga ir, jei žmogus yra sąmonėje, jis tinkamai reaguoja į aplinką, suvokia savo veiksmų reikšmę. Atsakovas lankė ligonį kiekvieną dieną, su juo kalbėdavo, jo elgesyje nebuvo jokių požymių, kad jis nesuprastų apie ką kalbama. Dar gerokai prieš ligą – insultą tėvas V. S. jam buvo pažadėjęs dovanoti žemės sklypą su sodo nameliu, todėl įgaliojo atsakovą sutvarkyti Registro įstaigoje visus dovanojimui reikalingus dokumentus. Kadangi sandoris iki tėvo V. S. ligos nebuvo įformintas, atsakovui lankantis ligoninėje, V. S. paprašė atsakovo, kad šis atvyktų su notaru įforminti dovanojimo sutarties. Sutartis dėl sodo namelio ir žemės sklypo 70/403 dalies dovanojimo atsakovui buvo sudaryta laisva tėvo valia, jo veiksmai, sudarant sutartį, buvo sąmoningi ir aiškiai išreikšti.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino 2007-10-30 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 4,03 ha, iš jo miško plotas 0,25 ha, su priklausiniu, jame esančiu pastatu/sodo nameliu 21,26 kv.m pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. S. ir B. S., negaliojančia. Teismas nustatė, kad V. S. 2007-10-24 buvo diagnozuotas ūmus kraujo apytakos sutrikimas galvos smegenyse ir Parkinsono liga, jis buvo dezorientuotas, mieguistas, psichomotoriškai sujaudintas, ką patvirtino ir liudytojos - gydytoja neurologė N. D. bei gydytoja terapeutė J. K. Teismo psichiatrijos ekspertai pateikė išvadą, kad V. S. dovanojimo sutarties dieną 2007-10-30 konstatuojamas delyras, dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Eksperto išvadą, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas, teismas pripažino tiesioginiu įrodymu. Atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad V. S., pasirašydamas 2007-10-30 žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsakovo B. S. paaiškinimus, kad tėvas sutarties sudarymo dieną buvo sveiko proto, bei notarės paaiškinimus, kad jai nekilo abejonių dėl V. S. sugebėjimo išreikšti savo valią - padovanoti turtą, teismas laikė subjektyviais V. S. būklės vertinimais ir jais nesivadovavo, nes B. S. buvo suinteresuotas dovanojimo sutarties sudarymu, kadangi būtent jam turtas buvo padovanotas. Notarė, pagal jai suteiktą pareigą, įvertindama V. S. būklę pagal objektyvius duomenis suklydo.
Šalies argumentai
Atsakovas B. S. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad, nors teismas aprašomojoje sprendimo dalyje aprašė dovanojimo sutartį, tačiau rezoliucinėje dalyje išsprendė pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo klausimą, nors tokia sutartis sudaryta nebuvo. Teismas, tenkindamas ieškinį, plečiamai aiškino įstatymą, o būtent CK 1.89 straipsnį. Nurodytas įstatymas tokio sandorio pripažinimą negaliojančiu leidžia tik pareiškus ieškinį asmeniui, kuris jį sudarė būdamas būsenos, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Todėl teismas privalėjo šią bylą nutraukti, kadangi ieškovai minėtu pagrindu neturėjo teisės reikšti ieškinio. Teismas neteisingai vertino įrodymus, teikdamas prioritetą liudytojų, gydžiusių V. S., parodymams. Liudytojos nepatvirtino, kad V. S. 2007-10-30 buvo delyro būklėje, jų parodymai nepaneigė ligos istorijoje padarytų įrašų. Todėl teismo išvada, kad liudytojos patvirtino aplinkybę, jog V. S. negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti sandorio sudarymo dieną, niekuo nepagrįsta. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad V. S. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti dėl Parkinsono ligos. Teismas negalėjo vadovautis ekspertų išvada, kadangi ji nėra pagrįsta ligos istorijos duomenimis. Delyras yra ne susirgimas ar liga, tai yra būklė, sukelta tam tikrų susirgimų, tačiau tai nereiškia, kad ši būklė yra pastovi. Ligos istorijoje apie sandorio sudarymo dieną buvusią V. S. būklę nėra jokių įrašų, todėl negali būti žinoma, buvo ar nebuvo ligonis delyro būklėje. 2007-10-29 įrašas apie ligonio būklę liudija, kad jis buvo dalinai dezorientuotas, buvo psichomotorinio susijaudinimo būklėje. Tuo tarpu 2007-10-31 įraše nurodyta, kad ligonis nesiblaško, nėra kliedėjimų. Teismas neteisingai vertino atsakovo ir trečiojo asmens parodymus, kurie yra nuoseklūs. Sandorio sudarymo dieną V. S. buvo būsenos, kuri neabejotinai rodė jo teisingą situacijos suvokimą, sandorio sudarymą, jis kalbėjo, vertino faktus ir nebuvo sąmonės aptemimo ar kitokioje būklėje. Notarė teisingai įvertino situaciją, todėl ir patvirtino sandorį. Sandorio sudarymo momentu gydytojos nedalyvavo ir negalėjo vertinti V. S. veiksmų.
Atsiliepimas
Ieškovai J. B., J. D., V. S., V. S., A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visus esančius byloje rašytinius įrodymus, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus bei liudytojų parodymus, tinkamai išaiškinęs ir pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Trečiasis asmuo Širvintų rajono 1 notarų biuro notarė Gražina Zinkevičienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą panaikinti. Nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu, nes, tvirtinant žemės sklypo dalies ir pastato dovanojimo sutartį 2007-10-30, V. S. būklė nebuvo tokia sunki, kad būtų galima manyti, jog jis nesupranta savo veiksmų reikšmės ir esmės. Jis suprantamai kalbėjo, atsakinėjo į klausimus, sutartį pageidavo pasirašyti pats ir pasirašė pasodintas lovoje. Tvirtinant sutartį buvo įvertinti šalių ryšiai, pageidaujamos pasekmės, prieš tai atlikti veiksmai. Buvo įvertinta ir tai, kad jam nebuvo daromas spaudimas sudaryti sutartį. V. S. turėjo teisę disponuoti savo turtu, nepriklausomai nuo to, kad žymiai anksčiau buvo sudaręs testamentą. Sudaryta sutartis nepažeidė jo ar kitų asmenų interesų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovė ir ieškovės J. B. atstovė prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo B. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi į teismo posėdį atvykusių asmenų kalbas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.
Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas nurodo tai, jog pirmosios instancijos teismas aprašomojoje sprendimo dalyje aprašė dovanojimo sutartį, tačiau rezoliucinėje dalyje išsprendė pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo klausimą, nors tokia sutartis sudaryta nebuvo ir jos pagrįstumas nebuvo ginčijamas. Toks apelianto teiginys iš dalies yra pagrįstas, nes ieškovai ieškiniu nagrinėjamoje byloje prašė pripažinti negaliojančia 2007-10-30 žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas tiek sprendimo įžanginėje, tiek aprašomojoje bei motyvuojamojoje dalyse pasisakė būtent dėl šios dovanojimo sutarties galiojimo, bet sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė ieškinį tenkinti pilnai ir pripažinti 2007-10-30 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 4,03 ha, iš jo miško plotas 0,25 ha su priklausiniu, jame esančiu pastatu/sodo nameliu 21,26 kv.m pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. S. ir B. S., negaliojančia, nors tokia sutartis nebuvo sudaryta, ką pripažįsta ir pats apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad tai yra akivaizdus rašymo apsirikimas sprendimo rezoliucinėje dalyje, kuris neturėjo įtakos bylos išnagrinėjimui. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.), todėl teisėjų kolegija ištaiso apskųstojo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą aiškų rašymo apsirikimą, patikslindama apskųstojo teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nekeisdama iš esmės teisėto bei pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 276, 302 str.).
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad teismas, vadovaudamasis CK 5.1 straipsniu, plečiamai aiškino CK 1.89 straipsnį dėl asmenų rato, turinčio teisę pareikšti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 1.89 ir 5.1 straipsnių nuostatas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių straipsnių aiškinimo bei taikymo praktikos, kur pasisakoma, jog, pripažįstant negaliojančiu sandorį, sudarytą asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taikomas CK 1.89 straipsnis, nepriklausomai nuo to, ar tokį ieškinį pareiškė pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jo įpėdiniai. Kadangi ieškovai yra mirusiojo V. S. vaikai - jo pirmos eilės įpėdiniai, todėl teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovams garantuoja CK 6.470 straipsnio 7 dalis. Tuo atveju, jeigu įpėdiniai, būdami potencialūs mirusiojo teisių perėmėjai, jų negali perimti tik dėl to, kad šios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, šis galimai neteisėtas sandoris tampa kliūtimi įpėdiniams tapti teisių perėmėjais. Šiuo atveju nesuteikimas teisės ieškovams ginčyti galimai jų teises pažeidžiančio sandorio, prieštarautų sandorių negaliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir teisės į teisinę gynybą principui. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai ir pagrįstai nurodė, jog pagal CK 5.1 straipsnį teisė pareikšti ieškinį pereina mirusiojo įpėdiniams pagal testamentą arba (ir) įpėdiniams pagal įstatymą, tai yra ieškovai, ieškinį patenkinus, galėtų ginčo turtą paveldėti.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantas ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.
Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neteisingai vertino įrodymus, teikdamas prioritetą liudytojų, gydžiusių V. S., parodymams, jog teismas negalėjo vadovautis ekspertų išvada ir tai, jog teismas nepagrįstai nepatikėjo atsakovo ir trečiojo asmens parodymais, nepagrįsti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes pirmosios instancijos teismas neteikė prioriteto liudytojų - gydytojų parodymams. Jų parodymus teismas vertino atsižvelgdamas į įrodymų tarpusavio ryšį, į tai, ar įrodymai vienas kitą patvirtina, tai yra, vertino visumoje su kitais, tame skaičiuje ir rašytiniais, įrodymais: išrašais iš gydymo stacionare ligos istorijos (b.l. 27-31), eksperto išvada (b.l. 116-119), šalių paaiškinimais bei kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuriai teismas buvo pavedęs atsakyti į klausimą, ar V. S. dovanojimo sutarties sudarymo dieną 2007-10-30 sirgo liga, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pateikė kategorišką išvadą, jog V. S. dovanojimo sutarties dieną 2007-10-30 konstatuojamas delyras, dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b.l. 119). Apeliacinio skundo teiginys, jog ekspertų išvada nėra pagrįsta ligos istorijos duomenimis, nes ligos istorijoje nėra jokių įrašų apie sandorio sudarymo dieną buvusią V. S. būklę, nepagrįstas, nes ekspertų išvadoje labai plačiai išanalizuota visa V. S. medicininė dokumentacija nuo 1985 metų iki pat jo mirties. Ekspertų išvada kategoriškai patvirtino, kad jam dėl ūminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo - insulto išsivystė delyras (sąmonės sutrikimas). Ekspertai pažymėjo, kad tiksli delyro diagnozė gali būti nustatyta, net, jeigu nėra visiškai aiški jį sukėlusi priežastis. Taigi, byloje ginčijamo sandorio sudarymo metu 2007-10-30, V. S. dėl savo psichikos būklės negalėjo suprasti tokio sudėtingo veiksmo kaip juridinis sandoris esmės, savo veiksmų reikšmės, numatyti jų pasekmių, jų valdyti, tai yra negalėjo išreikšti tiek vidinės, tiek išorinės savo valios. Apelianto samprotavimai ir prielaidos apeliaciniame skunde nepaneigia ekspertų išvados pagrįstumo bei teisėtumo.
Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nepatikėjo atsakovo ir trečiojo asmens notarės parodymais apie V. S. būklės įvertinimą, taip pat atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, jog atsakovas B. S. pateikė subjektyvų V. S. būklės įvertinimą, nes jis buvo suinteresuotas dovanojimo sutarties sudarymu ir galėjo veikti nesąžiningai, esant turtiniam interesui ir klysti, o notarė pagal jai suteiktą pareigą įvertino V. S. būklę ir padarė išvadą, kad jis gali valią išreikšti, tai yra, vertindama būklę pagal objektyvius duomenis, suklydo. Toks atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų vertinimas yra logiškas, nes atsakovas yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi, o trečiojo asmens paaiškinimai – paneigti objektyvia ir nešališka ekspertų išvada.
Pagal CK nuostatas dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriame būtina dovanotojo valia. Įstatymas nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti šio sandorio subjektas - fizinis asmuo turi būti veiksnus ir jo valios išraiška turi atitikti sandorio dalyvio tikrąją valią. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog V. S. 2007-10-30 dovanojimo sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti ir pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas faktines bylos aplinkybes, visapusiškai bei objektyviai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog V. S., pasirašydamas 2007-10-30 žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl ši sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti iš esmės nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistina 21,15 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį, jog šiuo sprendimu yra pripažinta negaliojančia 2007-10-30 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 4,03 ha, iš jo miško plotas 0,25 ha, su priklausiniu, jame esančiu pastatu/sodo nameliu 21,26 kv.m dovanojimo sutartis, sudaryta tarp V. S. ir B. S.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 21 (dvidešimt vieną) litą 15 centų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.