Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2007-09-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2009-473/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-10
Bylos Nr.
II-2009-473/2007
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pažeidėjas
F. N.
Advokatai
Aušra Vaišnorienė
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-2009-19/2007
Administracinės bylos kategorija 2.6
Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 32; 60 (S)
NUTARTIS2007 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Vaidai Valindikevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui F. N., jo atstovei advokatei Aušrai Vaišnorienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal F. N. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2007-05-24 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-05-11 F. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad vairuodamas automobilį neblaivus (0,82 prom.) nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuodamas nedavė kelio automobiliui važiuojančiam pagrindiniu keliu, susidūrė ir sugadino abu automobilius, tuo pažeidė LR ATPK 127 str. 3 d. Vilniaus miesto VPK VP EPT 2007-05-24 nutarimu Nr. E 697216, vadovaujantis LR ATPK 284 str. 2 d., 127 str. 3 d., 32 str. 1 d. 5 p., 27 str. 1 d. už šiurkštų ir sistemingą kelių eismo taisyklių pažeidimą asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 2) prašydamas pakeisti Vilniaus miesto VPK VP EPT 2007-05-24 nutarimu Nr. E 697216 paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – pinigine bauda, mokėjimą išdėstant per 1 metų laikotarpį. Paaiškino, kad neneigia pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, supranta savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad tą dieną, kai įvyko eismo įvykis, buvo labai blogos vairavimo sąlygos (rūkas, prietema, lynojo), todėl dėl blogo matomumo nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Paaiškina, kad tą dieną buvo išgėręs alaus, dėl ko labai gailisi. Paaiškina, kad neturi priklausomybės nuo alkoholio, nuo mažens daug sportuoja, dalyvauja sportinėse varžybose. Sutinka, kad turi būti nubaustas už padarytą pažeidimą, tačiau mano, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas jam būtų per sunki bausmė. Nurodo, kad gyvena vienas su motina, šeimos materialinės sąlygos sunkios. Studijuoja Vilniaus verslo kolegijoje, kad galėtų sumokėti už mokslą nuo 2001 metų nuolat dirba (virėju, picų kepėju). Šiuo metu dirba vadybininku UAB „Stateta“, darbo metu dažnai tenka važiuoti įvairiais reikalais po Lietuvą. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonę gali netekti darbo, o kartu ir galimybės mokytis. Mano, kad jei specialiosios teisės atėmimas būtų pakeistas pinigine bauda, padedamas darbovietės administracijos būtų pajėgus ją sumokėti.

Teismo posėdžio metu F. N. atstovė Aušra Vaišnorienė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Institucijos, surašiusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

F. N. prisipažįsta padaręs pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Be prisipažinimo jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 11), pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 19). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 284 str. 2 d., 127 str. 3 d., 32 str. 1 d. 5 p., 27 str. 1 d. ir administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas pagrįstai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo netaikyti administracinės sankcijos atimti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemonę ir ją pakeisti pinigine bauda, mokėjimą išdėstant per 1 metų laikotarpį.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo.

Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.

ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Teismas konstatuoja, kad nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. F. N. padarė vieną sunkiausių administracinių teisės pažeidimų - vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika sukėlė realų pavojų ir kitiems eismo dalyviams, todėl jis turi patirti tam tikrus suvaržymus, kad padarytų tinkamas išvadas. Asmuo teigia, kad vairuotojo teisių atėmimas sutrukdytu jam toliau eiti tiesiogines darbines pareigas, taip pat pakenktų jo materialinei padėčiai. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato išimčių, kad asmenims, kurių darbas susijęs su vairavimu, nėra taikomas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam (jo galimybei dirbti tam tikrą darbą, materialinei gerovei), jo artimųjų ratui (jo šeimai, jos turtinei padėčiai), o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo esant neblaiviam, todėl turėtų prisiimti tokių neigiamų pasekmių riziką. Asmuo anksčiau buvo ne kartą baustas už panašius kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra sukėlęs ne vieną eismo įvykį (b.l. 27). Asmuo nepasimokė iš praeityje padarytų pažeidimų, be to šįkart vairavo dar ir būdamas neblaivus. Todėl jam skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įstatymas aukštesniu prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui paskirta nuobauda sukeliamus tam tikrus apribojimus. Įvertinus pažeidimo pobūdį daroma išvada, kad nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones apribojimu, skyrimas nepasieks ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų - nubausti teisės pažeidėją ir vykdyti prevenciją. Aptartų argumentų pagrindu prašymas dėl specialiosios teisės grąžinimo ir piniginės nuobaudos sumažinimo netenkintinas.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

F. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2007-05-24 nutarimą Nr. E 697216 palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Violeta Balčytienė