Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-190-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-04
Bylos Nr.
1A-337-190-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas (pirm.), Regina Pocienė, Teresėlė Kazlauskienė
Nuteistasis
B. T.
Nukentėjusysis
I. A., D. A.
Advokatai
Loreta Guižauiskienė

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-190/2011

Teisėjas Gediminas Viederis Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.6.3.3., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teisėjų Reginos Pocienės ir Teresėlės Kazlauskienės,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,nuteistajam B. T.,nutyeistojo gynėjai advokatei Loretai Guižauiskienei,vertėjai Boženai Seniut,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo B. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams.

B. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos ir B. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (1 300 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimą – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Įpareigota įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios I. A. civilinis ieškinys atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

B. T. nuteistas už tai, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2010 m. sausio 5 d. apie 12 val. išlaužęs I. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir įsibrovęs į butą, paėmė 1 000 Lt vertės aukso sagę, 1 500 Lt vertės aukso apyrankę, 200 Lt vertės aukso grandinėlę, 300 Lt vertės aukso grandinėlę, 800 Lt vertės aukso grandinėlę, pintą su baltu auksu, 3 bendros 450 Lt vertės pakabukus, 150 Lt vertės sutuoktuvinį aukso žiedą, 2 bendros 600 Lt vertės žiedus, 200 Lt vertės sutuoktuvinį aukso žiedą, 1 000 Lt vertės aukso grandinėlę su pakabuku, 400 Lt vertės aukso auskarus, 150 Lt vertės dobilo formos aukso pakabuką, 800 Lt vertės skaitmeninį fotoaparatą „Canon“, pinigus sumoje 4 400 Lt, vieną JAV dolerį (ekvivalentu 2,32 Lt), 450 eurų (ekvivalentu 1 552,50 Lt), 50 Lenkijos zlotų (ekvivalentu 43,50 Lt), iš viso paėmė 13 548,32 Lt vertės nukentėjusiosios I. A. turtą, ir paruošė išnešimui nukentėjusiajam D. A. priklausančius daiktus: 3 500 Lt vertės kompiuterį, 780 Lt vertės benzino pjūklą, 500 Lt vertės vaizdo grotuvą, viso, bendros 4 780 Lt vertės turtą, tuo metu į butą grįžus nukentėjusiajam D. A., B. T. nešinąs minėtu 13 548,32 Lt vertės nukentėjusiosios I. A. turtu, sušuko nukentėjusiajam D. A. „stovėti, užmušiu“, po ko nukentėjusiajam supratus, kad jam gresia realus pavojus ir bandant pasitraukti iš buto ir pasislėpti nuo kaltinamojo, bei pro buto duris išbėgus į namo laiptinę, B. T. bandė koja spirti nukentėjusiajam, pataikė į uždaromų buto durų apatinę dalį, kurią išspyrė, ir, tokiais veiksmais pagrasinęs tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, pasišalino iš minėto buto, pagrobdamas 13 548,32 Lt vertės nukentėjusiajai I. A. priklausantį turtą.

Be to, kaltinamasis B. T. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą:

jis 2010 m. sausio 5 d. apie 12.10 val. išlaužė I. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1 430 Lt vertės duris, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. A. 1 430 Lt turtinę žalą.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas pažymėjo, kad vienintelio tiesioginio įvykio liudytojo nukentėjusiojo D. A. ir kaltinamojo B. T. parodymai iš dalies sutampa – būtent, dėl kaltinamojo užklupimo nusikaltimo vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamojo veiksmų sugadinant minėto buto duris, kaltinamojo pasišalinimo su pagrobtais daiktais krypties ir jo sulaikymo vietos. Todėl teismas šias aplinkybes laikė neginčytinai nustatytas ir nekeliančias abejonių. Nukentėjusiojo D. A. ir kaltinamojo B. T. parodymai skiriasi dėl nusikaltime dalyvavusių asmenų skaičiaus ir kaltinamojo veiksmų pasišalinus iš minėto buto, jau nubėgus tam tikrą atstumą lauke. Pastaraisiais parodymais teismas rėmėsi tiek, kiek jie yra patikimi, toje apimtyje, kurioje juos patvirtina kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Kaltinamojo B. T. parodymų, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas vienas, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, tuo tarpu nuoseklius nukentėjusiojo D. A. parodymus apie du asmenis, įsibrovusius į jo gyvenamąją vietą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) patvirtina liudytoja D. J.. Taigi, teismas laikė nustatyta tai, kad kaltinamasis įsibrovė į minėtą butą ir pagrobė svetimą turtą veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Tai, kad tarp kaltinamojo B. T. ir minėto nenustatyto asmens buvo susitarimas įsibrauti į butą, parodo bendri ir suderinti jų veiksmai tiek bute, tiek pasišalinant iš buto. Neįtikėtina ir nelogiška, kad keli asmenys, nebūdami susitarę, vienu metu įsibrautų tikslu apvogti į tą patį butą. Galiausiai, susitarimas kartu daryti nusikalstamą veiką galimas ir konkliudentiniais veiksmais. Taigi, šioje dalyje teismas rėmėsi nukentėjusiojo D. A. parodymais. Teismas taip pat remėsi nukentėjusiojo D. A. parodymais apie tai, kad kaltinamasis B. T., užkluptas bute, jam grasino, dėl to jis išsigando ir pasišalino iš buto. Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina kaltinamasis B. T., teigdamas, kad atėjus buto savininkui galėjo ką nors pasakyti, be to, byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis bėgdamas iš buto išspyrė dalį buto durų. Taigi, teismas laikė nustatyta, kad kaltinamasis B. T. grasino nukentėjusiajam D. A. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir tokių grasinimų pasėkoje, nukentėjusiajam palikus nusikaltimo vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasišalino iš minėto buto ir įgijo galimybę realiai disponuoti pagrobtu 13 548,32 Lt vertės turtu.

Tuo tarpu dėl to, ar kaltinamasis B. T. (teismas pažymėjo, kad jau pasišalinęs iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir turėdamas galimybę disponuoti pagrobtu turtu) grasino peiliu nukentėjusiajam, teismo teigimu, negalima nukentėjusiojo D. A. parodymų laikyti vienareikšmiškai patikimais, nes jų nepatvirtina vienintelis įvykyje dalyvavęs asmuo – kaltinamasis B. T., taip pat nėra surinkta neginčytinų kitų įrodymų, patvirtinančių tokius nukentėjusiojo parodymus. Nukentėjusysis D. A. parodė, kad vijosi kaltinamąjį pakankamai ilgoką atstumą, Muitinės gatve link gėlių turgelio, kirto Konarskio gatvę, trumpai stabtelėjo prie Savanorių pr. 1 namo, kur yra „Helios City“ pastatas. Nukentėjusiajam pradėjus šaukti pagalbos netoliese buvusių žmonių, kaltinamasis B. T., pasak jo, prieš tai pasislėpęs už kolonos, išėjo rankovėje užsikišęs peilį bei grasino. Kaltinamasis B. T. neneigė, kad buvo sustojęs prie Savanorių pr. 1 namo tam, kad pailsėtų ir atsikvėptų, ir galimai ką nors sakęs nukentėjusiajam, bet pastarasis stovėjo 10-15 metrų atstumu ir jokios galimybės ką nors padaryti nukentėjusiajam nebuvo. Kad kaltinamasis tuo metu buvo maždaug tokiu atstumu, patvirtino ir nukentėjusysis D. A.. Be to, kaltinamasis kategoriškai paneigė turėjęs ir rodęs nukentėjusiajam peilį. Pasak nukentėjusiojo, jam pradėjus dar garsiau šaukti, kaltinamasis pradėjo bėgti Konarskio gatve tolyn, peršoko tvorą, nubėgo į apleistą namą, kur ir buvo sulaikytas jau atskubėjusios policijos. Pasisakydamas dėl nukentėjusiojo D. A. parodymų šiame epizode, teismas nemanė, kad nukentėjusysis apkalba kaltinamąjį, tiesiog nėra surinkta įrodymų, paneigiančių nukentėjusiojo sąžiningo suklydimo galimybę dėl galimo kaltinamojo grasinimo peiliu. Pažymėtina, kad kaltinamojo B. T. sulaikymo vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apleisto pastato antrame aukšte buvo rastas peilis, kurį, nukentėjusiojo D. A. teigimu, jam rodė prie minėtos kolonos B. T.. Šis rastas peilis apžiūrėtas ir aprašytas specialisto išvadoje, tačiau nebuvo parodytas atpažinti nukentėjusiajam D. A., sutinkamai su BPK 193 str. 1 d. reikalavimais. Pastaroji aplinkybė savaime nereiškia, kad byloje saugomas peilis neturi įrodomosios reikšmės, tačiau mažina nukentėjusiojo D. A. parodymų šioje bylos dalyje patikimumą. Taigi, teismas laikė, kad patikimų įrodymų, jog kaltinamasis B. T. grasino nukentėjusiajam D. A. peiliu, nėra. Tačiau svarbiausia aplinkybė, neleidžianti sutikti su prokuratūros pateikta kaltinamojo veiksmų kvalifikacija pagal BK 180 str. 2 d. yra ta, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo grasinimai pasišalinus iš buto Vivulskio g. 22-40, Vilniuje, buvo išsakyti bei padaryti spontaniškai ir iš esmės vieninteliu tikslu – siekti išvengti sulaikymo už padarytą nusikalstamą veiką. Tai kaltinamasis B. T. parodė visų jo apklausų metu. Faktiškai tokią kaltinamojo veiksmų priežastį patvirtina ir nukentėjusiojo D. A. parodymai. Pagal nukentėjusiojo parodymus, kaltinamasis netgi išsitraukė peilį jau po to, kai jis pradėjo šauktis žmonių pagalbos, o nukentėjusiajam pradėjus šaukti dar garsiau, kaltinamasis puolė bėgti toliau. Šie nukentėjusiojo parodymai akivaizdžiai įrodo, kad kaltinamasis stengėsi pasitraukti kuo toliau nuo pašalinių asmenų ir paties nukentėjusiojo. Taigi, pirmosios instancijos teismo teigimu, tiek kaltinamojo B. T., tiek nukentėjusiojo D. A. parodymais nustatyta, kad kaltinamojo tikslas buvo pasišalinti iš nusikaltimo vietos, išvengiant sulaikymo. Teismų praktikoje laikoma, kad grasinimai panaudoti fizinį smurtą ar netgi smurto panaudojimas po turto užvaldymo, siekiant išvengti sulaikymo už padarytą nusikalstamą veiką, negali būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitus veikos požymius, pobūdį ir padarinius, kvalifikuojama kaip sutaptis su veikomis, numatytomis kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Teisminio nagrinėjimo ribas nustato BPK 255 straipsnis, kurio 1 dalyje pasakyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo B. T. po pasišalinimo iš įvykio vietos (buto adresu (duomenys neskelbtini)) nukentėjusiajam išsakyti grasinimai nėra plėšimo sudėties požymiu. Tokiu požymiu nėra ir peilio rodymas prie Savanorių prospekto 1 numeriu pažymėto namo. Teismas pažymėjo, jog patikimų tai patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta, tačiau, kita vertus, tikrai ir neginčijamai nustatyta, kad turto pagrobimo metu – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis B. T. jokio peilio nukentėjusiajam nerodė ir peiliu negrasino. Todėl ikiteisminio tyrimo metu pateikta kaltinamojo B. T. nusikalstamų veikų kvalifikacija pasitvirtino nepilnai. Kaltinamojo B. T. nusikalstamus veiksmus teismas iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 180 straipsnio 1 dalį. Kitoje dalyje pareikštas kaltinimas pasitvirtino pilnai. Kaltinamojo B. T. nusikalstami veiksmai dėl nukentėjusiosios I. A. turto sugadinimo teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kaltinamojo B. T. padaryti nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip dviejų nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje sutaptis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti:

1. Perkvalifikuoti B. T. padarytą nusikalstamą veiką iš LR BK 180 str. 1 d. į 180 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroro teigimu, nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Apeliaciniame skunde pažymima, jog B. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis, panaudodamas peilį ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su nenustatytu asmeniu, tikslu pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą, 2010-01-05 apie 12.00 val., išlaužęs I. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir įsibrovęs į butą, ir iš ten pagrobęs I. A. priklausantį turtą bendrai 13548,32 Lt sumai ir tuo padarydamas nukentėjusiajai 13548,32 Lt turtinę žalą, taip pat paruošė išnešti ir pagrobti D. A. priklausančius daiktus bendrai 4780 Lt sumai, tuo metu į butą grįžus nukentėjusiajam D. A., jis išbėgo iš galinio buto kambario ir, siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, puolė D. A. šaukdamas „STOVĖTI, UŽMUŠIU“, po ko nukentėjusiajam supratus, kad jam gresia realus pavojus bei bandant pasitraukti iš buto ir pasislėpti nuo užpuoliko bei pro buto duris išbėgus į namo laiptinę, jis koja bandydamas spirti nukentėjusiajam, pataikė į uždaromų buto durų apatinę dalį, kurią išspyrė, tokiu būdu grasindamas tuoj pat prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, po ko nukentėjusiajam D. A. išbėgus laiptais į kiemą prie pastato Savanorių pr. l, Vilniuje, jis bandydamas išlaikyti pagrobtą turtą bei išvengti sulaikymo, laikydamas rankoje lenktinį peilį ir rodydamas nukentėjusiajam grasino, sakydamas „UŽMUŠIU“, tokiu būdu padarė plėšimą, panaudodamas peilį ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d.

Anot prokuroro, teismas visiškai nepagrįstai perkvalifikavo B. T. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš LR BK 180 str. 2 d. į LR BK 180 str. l d., motyvavo tuo, kad B. T. padarytoje veikoje nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 2 d., kvalifikuojančio požymio, t.y., kad turto pagrobimo metu nebuvo panaudotas peilis.

Teismas nepagrįstai vertino nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus, kad nukentėjusysis gali sąžiningai klysti dėl kaltinamojo grasinimo peiliu. Nukentėjusiojo D. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu yra labai tikslūs, nuoseklūs ir jo duoti parodymai patvirtinti byloje surinktais kitais įrodymais. Nukentėjusiojo veiksmai, pamačius bute įsibrovusius du asmenis, buvo nuoseklūs, kryptingi, siekiantys sulaikyti nusikaltimą padariusius asmenis. Jis vijosi vienais nusikaltimą padariusių asmenų ( B. T.), tuo pačiu metu pranešė policijai apie nusikaltimą ir visą laiką pasakojo telefonu policijai apie įvykių eigą. Jis buvo nuo B. T. apie 10-15 metrų atstumu. Tačiau tuo metu kai B. T. išsitraukė peilį, jis pradėjo eiti link D. A. ir šaukti rusiškai „ateik čia, užmušiu“. Todėl nukentėjęs ir matė peilį, nes kaltinamasis ėjo link jo. Todėl teismo išvada, kad nukentėjusysis stovėjo apie 10-15 metrų atstumu nuo kaltinamojo ir jokios galimybės ką nors padaryti nukentėjusiajam nebuvo, nepagrįsta. Be to nukentėjusysis kartu su policijos pareigūnais buvo įvykio vietoje, vaikščiojo po apleistą namą, kuriame slėpėsi B. T., matė kaip buvo surastas peilis ir jau įvykio vietoje pažino, kad tai tas pats peilis. Taigi teismas, prokuroro manymu, visiškai nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus ir nuosprendį grindė šioje dalyje vien tik kaltinamojo duotais parodymais.

Prokuroras skunde taip pat pažymi, jog kaltinamasis B. T. grasino nukentėjusiajam bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas peilį grasino lauke prie namo, esančio Savanorių pr. l siekdamas ne tik išvengti sulaikymo, bet ir turėdamas tikslą užvaldyti iš buto (duomenys neskelbtini) pagrobtą turtą. Tuo metu, kai nukentėjęs D. A. vijosi kaltinamąjį, pastarasis su savimi turėjo ir nešėsi minėtame bute pagrobtus daiktus, kuriuos jis, panaudodamas smurtą t.y. grasinimus ir vėliau peilį, siekė užvaldyti. Pagrobtą plėšimo būdu turtą kaltinamasis užvaldė tada, kai pasislėpė nuo jį besivejančio nukentėjusiojo apleistame name, kuriame ir išmetė minėtus daiktus bei peilį, nes suprato, kad nepavyks išvengti sulaikymo, kadangi į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie ir sulaikė B. T.. Be to pats B. T. parodė, kad daiktus išmetė prie apleisto pastato, kuriame jį sulaikė policijos pareigūnai, t.y. jau po to, kai panaudodamas grasinimus ir peilį užvaldė svetimą turtą. Tai patvirtina ir 2010 m. sausio 5 d. sulaikymo vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas pastatas, esantis S. Konarskio gatvėje ir vieno metro atstumu nuo namo lango ant sniego matosi esantys geltono metalo daiktai, taip pat minėtame pastate rastas peilis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, anot prokuroro, B. T. padarytą veiką kvalifikavo pagal LR BK 180 str. l d. B. T., išbėgęs su pagrobtu svetimu turtu iš buto Vivulskio g. 22-40, į kurį įsibrovė, jį besivejančiam D. A. prie pastato Savanorių pr. l grasino peiliu, sakydamas „UŽMUŠIU“ ne tik norėdamas išvengti sulaikymo, bet ir bandydamas išlaikyti pagrobtą turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis B. T. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patikimų įrodymų, jog kaltinamasis B. T. grasino nukentėjusiajam D. A. peiliu, nėra. Teismo nuosprendžiu pripažinta, kad svarbiausia aplinkybe, neleidžianti sutikti su prokuratūros pateikta kaltinamojo veiksmų kvalifikacija pagal BK 180 straipsnio 2 dalį yra ta, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamojo grasinimai pasišalinus iš buto buvo išsakyti ir padaryti spontaniškai ir iš esmės vieninteliu tikslu – siekti išvengti sulaikymo už padarytą nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teigiama, jog būtent apie tai visų apklausų metu tvirtino ir kaltinamasis bei faktiškai tokią kaltinamojo veiksmų priežastį patvirtina ir nukentėjusiojo D. A. parodymai. Pagal nukentėjusiojo parodymus, kaltinamasis netgi išsitraukė peilį jau po to, kai jis pradėjo šauktis žmonių pagalbos, o nukentėjusiajam pradėjus šaukti dar garsiau, B. T. puolė bėgti toliau. Nuosprendyje pripažinta, jog šie D. A. parodymai akivaizdžiai įrodo, kad kaltinamasis stengėsi pasitraukti kuo toliau nuo pašalinių asmenų ir paties nukentėjusiojo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tiek kaltinamojo B. T., tiek nukentėjusiojo D. A. parodymais nustatyta, kad kaltinamojo tikslas buvo pasišalinti iš nusikaltimo vietos, išvengiant sulaikymo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei teismų praktiką, kad grasinimai panaudoti fizinį smurtą ar netgi smurto panaudojimas po turto užvaldymo, siekiant išvengti sulaikymo už padarytą nusikalstamą veiką, negali būti kvalifikuojami kaip plėšimas, nuosprendyje konstatuota, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo B. T. po pasišalinimo iš įvykio vietos ( buto adresu (duomenys neskelbtini)) nukentėjusiajam išsakyti grasinimai nėra plėšimo sudėties požymiu. Be to tokiu požymiu nėra ir peilio rodymas prie Savanorių prospekto 1 numeriu pažymėto namo. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismas kaltinamojo B. T. nusikalstamus veiksmus iš Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 180 str. 1 d.

Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga apeliacinė instancija negali sutikti su aukščiau padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei sprendžia, kad kaltinamojo B. T. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 180 str. 2 d., kaip plėšimas padarytas panaudojus peilį. Apylinkės teismo nuosprendžio teiginys apie tai, kad patikimų įrodymų, jog kaltinamasis grasino nukentėjusiajam D. A. peiliu, nėra, nes teismas negali nukentėjusiojo parodymų laikyti vienareikšmiškai patikimais, kadangi jų nepatvirtina vienintelis įvykyje dalyvavęs asmuo – kaltinamasis ir nesant kitų įrodymų, patvirtinančių tokius nukentėjusiojo parodymus – pripažintinas nepagrįstu. Kolegijos nuomone tokia išvada padaryta tinkamai neįvertinus nukentėjusiojo D. A. parodymų bei kitos bylos medžiagos. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir juos patvirtina kiti įrodymai. D. A. nuolat teigė, kad tuomet kai jis vijosi kaltinamąjį, šis trumpai buvo sustojęs Savanorių prospekte, kur ir grasino nukentėjusiajam peiliu, tai yra D. A. kaltinamojo rankose matė peilį. Apklausti teisiamajame posėdyje liudytojai-policijos pareigūnai V.Petkevičius, D.Čepukas, I.Okunev parodė, jog B. T. sulaikymo metu apleistame name sienos nišoje, skylėje, buvo rasti pinigai ir šalia peilis, kurį nukentėjusysis atpažino iš karto vietoje, nurodydamas, kad šiuo peiliu jam grasino kaltinamasis ( t. 2., b.l. 23-24, 91-92 ). B. T. sulaikymo vietos apžiūros protokolas tvirtina, kad šalia jo sulaikymo metu ant sniego gulėjo numestas peilis ( t. 1 b.l. 7-13 ). Taigi, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl aukščiau paminėtų liudytojų V.Petkevičiaus, D.Čepuko ir I.Okunevo parodymų, taip pat apie sulaikymo metu šalia kaltinamojo surastą peilį, kurį atpažino nukentėjusysis. Apeliacinės instancijos manymu būtent paminėtų liudytojų parodymai bei B. T. sulaikymo vietos apžiūros protokolas patvirtina nukentėjusiojo D. A. parodymų teisingumą ir tą aplinkybę, jog vis dėlto kaltinamasis turėjo peilį ir juo grasino nukentėjusiajam. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžigos nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis, teigdamas apie tai, jog B. T. plėšimo metu turėjo peilį ir juo grasino, sąmoningai jį apkalba, nes iki nagrinėjamo įvykio jie net nebuvo pažįstami. Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus, kadangi juos palygino tik su kaltinamojo parodymais ir nevertino D. A. parodymų su minėtų liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais visumoje.

Kolegija taip pat negali sutikti su apylinkės teismo nuosprendyje padaryta kita išvada apie tai, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamojo grasinimai nukentėjusiajam pasišalinus iš buto buvo išsakyti spontaniškai iš esmės vieninteliu tikslu – siekiant išvengti sulaikymo už padarytą nusikalstamą veiką, o jo tikslas buvo pasišalinti iš nusikaltimo vietos, išvengiant sulaikymo ir todėl jo nusikalstami veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip plėšimas.

Nuosprendžio aprašomoji dalis leidžia teigti, jog tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remiantis kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, neanalizuodamas kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų. 2010-04-27 apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad su savimi iš buto pasiėmė auksą ir pinigus, pinigus įsidėjo į kišenę, bėgant nuo nukentėjusiojo buvo sustojęs pailsėti, po to nubėgo į apleistą teritoriją, į apleisto namo antrą aukštą, kur pro langą išmetė auksą, o pinigus ir korteles išmetė pačiame name ( t. 2., b.l. 21-22). Apklausiamas 2010-09-07 B. T. parodė, kad auksą ir pinigus dėjo į kišenes, po to buvo persekiojamas bei bėgo nuo nukentėjusiojo, Savanorių pr. 1 sustojo, kad pailsėti ir tuomet galimai ką nors ir sakė nukentėjusiajam. Paskui vėl bėgo nuo D. A., įbėgo į apleistą pastatą, išmetė pinigus, per langą išmetė auksą bei netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų ( t. 2 b.l. 66-68 ). Taigi, net iš šių kaltinamojo parodymų akivaizdžiai matyti, jog bute pagrobtus pinigus ir auksą jis įsidėjo į kišenes bei išmetė juos tiktai tuomet, kai jau buvo apleistame name prieš pat sulaikymą, tai yra tik po to, kai Savanorių prospekte buvo trumpai sustojęs pailsėti ir grasino nukentėjusiajam. Nepaisant to, jis toliau bėgo nuo D. A., turėdamas savo drabužių kišenėse pinigus ir auksą, kuriuos siekdamas išlaikyti, išmetė ir paslėpė apleistame pastate tik suvokdamas sulaikymo neišvengiamumą. Būtina pabrėžti ir tai, kad būdamas nuo pat buto persekiojamas nukentėjusiojo, kaltinamasis dar neturėjo realios galimybės disponuoti pagrobtais daiktais.

Apklausiami teisiamajame posėdyje liudytojai-policijos pareigūnai D.Čepukas ir V.Petkevičius nurodė, kad kaltinamojo sulaikymo vietoje buvo išgriauta siena, kur nišoje ir buvo aptikti pinigai – litai ir valiuta. Pinigai buvo užkišti, ne numesti, tai yra paslėpti ( t. 2., b.l. 23, 91 ). Iš sulaikymo vietos apžiūros protokolo bei pridėtų fotonuotraukų matyti, kad pinigai buvo užkišti į nišą sienoje ( t. 1., b.l. 7-13 ).

Apeliacinė instancija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kaltinamojo parodymų analizė buvo atlikta nepakankamai išsamiai bei neatsižvelgiant į jo suinteresuotumą bylos baigtimi ir ankstesnius teistumus, o liudytojų-policijos pareigūnų D.Čepuko ir V.Petkevičiaus parodymai, sulaikymo vietos apžiūros protokole užfiksuoti faktiniai duomenys visiškai nebuvo vertinami sprendžiant B. T. panaudoto smurto, grasinimų ir peilio, tikslo klausimą. Kolegijos manymu, kaltinamasis prie namo Savanorių prospekte nukentėjusiajam grasino peiliu ne tik siekdamas išvengti sulaikymo, tačiau ir turėdamas tikslą užvaldyti bute pagrobtą turtą – pinigus bei auksą, kuriuos turėjo drabužių kišenėse. Tokią išvadą patvirtina jau minėti liudytojų D.Čepuko ir V.Petkevičiaus parodymai, sulakymo vietos apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog jau po kaltinamojo išsakytų nukentėjusiajam grasinimų bei peilio panaudojimo prie Savanorių prospekte namo B. T., stengdamasis išlaikyti pagrobtus pinigus ir auksą, vis dėlto toliau nubėgo į apleistą namą su šiais pagrobtais daiktais ir tik ten suvokdamas sulaikymo neišvengiamumą, išmetė auksą bei sienos nišoje paslėpė pinigus. Tokie kaltinamojo veiksmai duoda pakankamą pagrindą teigti, jog jis bėgdamas nuo nukentėjusiojo, vėliau jam grasindamas peiliu, iki pat sulaikymo siekė ne tik pabėgti, bet ir išlaikyti paimtą turtą. Todėl kolegijos nuomone apylinkės teismas šioje kaltinimo dalyje, neišsamiai išanalizavęs kaltinamojo parodymus, netinkamai įvertinęs nukentėjusiojo parodymus bei nepasisakęs dėl liudytojų D.Čepuko ir V.Petkevičiaus parodymų, sulaikymo vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, tai yra neįvertinęs surinktų įrodymų visumos, nepagrįstai B. T. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikavo į BK 180 str. 1 d., nes paminėti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad kaltinamasis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudojęs peilį, norėjo ne tik išvengti sulaikymo, bet ir bandė išlaikyti pagrobtą turtą. Todėl jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 180 str. 2 d. kaip plėšimas, padarytas panaudojus peilį. Nustačius, jog B. T. padarė nurodytą veiką, kuri priskiriama prie sunkių, bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas ( BK 75 str. ).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-31 nuosprendį pakeisti:

Perkvalifikuoti B. T. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. į BK 180 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dviems ) metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LenčikasTeisėjai Regina PocienėTeresėlė Kazlauskienė