- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- eA-592-415/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02031-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Apeliacinis procesas nutrauktas.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB „Palink“
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. ATK2-79/19 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas paskirdamas ekonominę sankciją nevertino, kuo pasireiškė Bendrovės kaltė. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkrečius veiksmus, esant asmens kaltei. Pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų ir nuo jo priklausančių priemonių, kad būtų užkirstas kelias Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) pažeidimui, t. y. priimdamas į darbą kasininkus-pardavėjus apmokė alkoholinių gėrimų pardavimų tvarkos, griežtai drausdamas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų; pasirašytinai supažindindamas juos su pareiškėjo vidaus teisės aktais, kuriuose nustatytas griežtas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų; techninėmis priemonėmis – priminimais, atsirandančiais kasos aparate, kiekvieną kartą kasininkui-pardavėjui ketinant patvirtinti bet kokio alkoholinio gėrimo, tabako gaminio ar energinio gėrimo pardavimą, sudarė visas sąlygas kasininkams-pardavėjams nepamiršti vykdyti įsipareigojimo neparduoti alkoholinių gėrimų asmenims, jaunesniems kaip 20 metų (ekrane rodoma nuo kokios datos gimusiems asmenims jau galima parduoti alkoholinius gėrimus).
3. Pareiškėjas teigė, kad pardavėja R. B. buvo pasirašytinai supažindinta ir žinojo apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. 2019 m. kovo 14 d. kasininkei-pardavėjai R. B. kilo abejonių dėl pirkėjo tinkamo amžiaus alkoholiniams gėrimams įsigyti, ji paprašė pirkėjo parodyti asmens dokumentą, pažiūrėjo į jį, tačiau suklydo jį įvertindama ir nepažiūrėjo į kasos aparato ekraną, kuris sufleravo, nuo kokios datos gimusiam pirkėjui galima parduoti alkoholinius gėrimus. Taigi, R. B. įgyvendino AKĮ 18 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tačiau dėl paprasčiausio išsiblaškymo ir / ar žmogiškos klaidos, pardavė alkoholinių gėrimų 19 metų pirkėjui.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas išdėstė atlikto tyrimo aplinkybes ir nurodė, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas. Pareiškėjo skundo argumentai vertintini kritiškai ir kaip subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas ir gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Departamento nuomone, byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitą papildančių bei vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtino pareiškėjo padaryto AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėtį.
6. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad jo veiksmuose nebuvo kaltės. Atkreipė dėmesį į tai, kad AKĮ 18 straipsnyje yra įtvirtintos objektyviai pasireiškiančios faktinės aplinkybės, kurias konstatavus, atsakomybė kyla subjektui ne dėl jo subjektyvaus ryšio su atitinkamu pažeidimu (kaltės formos klausimas), bet dėl konkretaus subjekto valios aspekto konstatavimo, t. y. vertinant, ar konkretus subjektas išreiškė savo valią, kad būtų įgyvendintos faktinės aplinkybės, kuriomis nesilaikoma AKĮ reikalavimų visa šių reikalavimų apimtimi. Pareiškėjui, kaip licencijų turėtojui, užteko nustatyti pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą. Departamento nuomone, tokia pozicija neprieštarauja teisės teorijoje suformuluotai elgesio taisyklės pažeidimo sudėties sampratai. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas buvo pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Šio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturėjo juridinės reikšmės pareiškėjo akcentuojamas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalių – kaltės – pasireiškimas. Juridinio asmens kaltė galėjo būti tik normatyvinė. Juridinio asmens kaltė nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Atsakovo vertinimu, ir nors pareiškėjas nurodė, kad ėmėsi prevencinių priemonių, jog nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau tai nepanaikino pareiškėjo atsakomybės įvykus teisės pažeidimui.
7. Taip pat atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo skundo argumentus dėl paskirtos baudos sumažinimo. Departamento nuomone, paskirta bauda individualizuota tinkamai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes. Atsakomybė už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą numatyta AKĮ 34 straipsnio 4 dalyje. Už šį pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 289 Eur iki 868 Eur. Departamentas nei pareiškėjo atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių nenustatė. Be to, įvertino, jog pareiškėją per 2019 metus Departamentas baudžia trečią kartą už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą. Šią aplinkybę Departamentas vertino kaip neigiamai charakterizuojančia pareiškėją. Departamentas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, pažeidimų pobūdį skyrė pareiškėjui mažesnę baudą nei sankcijoje nustatytas baudos vidurkis, t. y. 500 Eur. Departamento nuomone, pareiškėjo nurodyti argumentai, jog darbuotoją informavo pasirašytinai, ėmėsi techninių priemonių užtikrinant AKĮ reikalavimų laikymąsi, alkoholinio gėrimo kaina buvo nedidelė, pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, toje prekybos vietoje pažeidimas padaromas pirmą kartą, nepateko į lengvinančių aplinkybių sąrašą, nustatytą AKĮ 34 straipsnio 8 dalį, todėl jų Departamentas ir nepripažino lengvinančiomis aplinkybėmis
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.
9. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Policijos komisariato) 2019 m. kovo 19 d. raštu Nr. 10-S-20424(11.24E-10) pateiktoje medžiagoje nustatyta, jog Bendrovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), parduodami alkoholiniai gėrimai asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. 2019 m. kovo 14 d. apie 19.00 val. Bendrovės parduotuvėje Bendrovės pardavėja R. B., veikdama Bendrovės vardu, kontrolinį pirkimą atliekančiam pirkėjui T. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), jaunesniam kaip 20 metų, už 2,38 Eur pardavė vieną skardinę alaus „Utenos“ (0,568 litro talpos, 5 proc. alk. tūrio) ir vieną skardinę alaus „Utenos Kriek“ (0,568 litro talpos, 4,6 proc. alk. tūrio).
10. Departamentas 2019 m. kovo 14 d. surašė protokolą Nr. ATK2-63, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas, turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, 2019 m. kovo 14 d. apie 19.00 val. Bendrovės parduotuvėje Bendrovės pardavėja R. B., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, kontrolinį pirkimą atliekančiam pirkėjui T. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), jaunesniam kaip 20 metų, pagal kasos kvitą Nr. 454/504650♯0002 už 2,38 Eur pardavė vieną skardinę alaus „Utenos“ (0,568 litro talpos, 5 proc. alk. tūrio) ir vieną skardinę alaus „Utenos Kriek“ (0,568 litro talpos, 4,6 proc. alk. tūrio). Departamento direktorius už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą 2019 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. ATK2-79/19 pareiškėjui skyrė ekonominę sankciją – 500 Eur baudą.
11. Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtino, jog darbuotoja R. B. buvo pasirašytinai supažindinta, jog draudžiama parduoti alkoholinių gėrimų jaunesniems kaip 20 metų asmenims (2017 m. gruodžio 20 d. patvirtinimas). 2019 m. kovo 14 d. pardavėjai kilo abejonių dėl pirkėjo tinkamo amžiaus alkoholiniams gėrimams įsigyti, ji paprašė parodyti asmens dokumentą, pažiūrėjo į jį (ši aplinkybė nurodyta ir Nutarime), tačiau suklydo jį įvertindama ir nepažiūrėjo į kasos aparato ekraną, kuris sufleravo, nuo kokios datos gimusiam pirkėjui galima parduoti alkoholinius gėrimus. Taigi, pardavėja dėl žmogiškos klaidos pardavė alkoholinius gėrimus 19 metų pirkėjui. Tai ji pripažino ir 2019 m. kovo 14 d. paaiškinime dėl įvykio aplinkybių, nurodydama, jog: „19.10 val. aptarnavau vyriškį, kuris pirko dvi skardines alaus. Prieš įmušant prekes į kasą, paprašiau pateikti asmens dokumentą <...>, pažiūrėjus į asmens dokumentą, nepaskaičiavau, kiek jam realiai yra metų, perkamas prekes nuskenavau, išmušiau čekį <...>. Buvo labai didelis darbo krūvis, aptarnavau daug žmonių <...>“. Pareiškėjo pateiktas į bylą 2019 m. kovo 22 d. Įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės patvirtino, jog pardavėja-kasininkė R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu buvo atleista iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nuo 2019 m. kovo 22 d.
12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių, tai yra, kad 2019 m. kovo 14 d. pareiškėjui priklausančios parduotuvės kasininkė-pardavėja R. B. pardavė alkoholinių gėrimų 19 metų pirkėjui. Tačiau pareiškėjas Departamento priimtą Nutarimą ginčijo, teigdamas, kad Departamentas neįrodė pareiškėjo kaltės.
13. Nagrinėjamu atveju teismas kritiškai vertintino pareiškėjo argumentus, kad jo veiksmuose nebuvo kaltės. Pažymėjo, jog AKĮ 18 str. įtvirtintos objektyviai pasireiškiančios faktinės aplinkybės, kurias konstatavus, atsakomybė kyla subjektui ne dėl jo subjektyvaus ryšio su atitinkamu pažeidimu (kaltės formos klausimas), bet dėl konkretaus subjekto valios aspekto konstatavimo, t. y. vertinant, ar konkretus subjektas išreiškė savo valią, kad būtų įgyvendintos faktinės aplinkybėmis, kuriomis nesilaikoma AKĮ reikalavimų visa apimtimi. Byloje nustatyta, jog alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui jaunesniam kaip 20 metų pareiškėjo vardu ir interesais. Šias aplinkybes patvirtino byloje esantys duomenys, be to, ir pats pareiškėjas pardavimo fakto neginčijo, vadinasi, pareiškėjas buvo tinkamas subjektas, kuriam taikoma ekonominė sankcija už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.
14. Teismas pabrėžė, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra imperatyvus. Iš šios normos dispozicijos matyti, jog joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo atsakomybei atsirasti užteko, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Taigi, teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog pareiškėjui, kaip licencijos turėtojui, užteko nustatyti pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo atsakomybei kilti už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą neturėjo reikšmės, kaip pareiškėjas (jo darbuotoja) naudojosi įstatymo leidėjo suteikta ir AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise tikrinti pirkėjų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Teismo nuomone, akivaizdu, kad Bendrovės darbuotojos nepakankamas rūpestingumas, atidumas ir lėmė, kad alkoholinių gėrimų įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nustatyto draudimo pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu.
15. Teismas pažymėjo, kad individualizuodamas baudą Departamentas pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė. Departamentas įvertino, kad per 2019 metus pareiškėją Departamentas baudžia trečią kartą už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą (2019 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. ATK2-36/19, 2019 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. ATK2-63/19). Nutarime nurodyta, jog Bendrovę neigiamai charakterizuoja aplinkybė, kad Departamentas panašaus pobūdžio pažeidimus nustato jau ne pirmą kartą. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta įstatymo sankcijos už padarytą pažeidimą mažesnė nei vidurkis (578,50 Eur) piniginė bauda. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepateko į lengvinančių aplinkybių sąrašą, nustatytą AKĮ 34 straipsnio 8 dalyje, todėl, teismo vertinimu, paskirta ekonominio poveikio priemonė buvo adekvati padarytam pažeidimui, o baudos sumažinimas neatliktų nuobaudai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės bei kitų ūkio subjektų interesus.
16. Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatavo, kad Departamento priimtas Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu šiuos reikalavimus atitiko. Be to, Nutarimas visiškai atitiko jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus AKĮ 39 straipsnyje.
17. Apibendrindamas teismas padarė išvadą, jog Departamento 2019 m. gegužės 2 d. nutarimas Nr. ATK2-79/19 yra teisėtas ir pagrįstas, Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas. Nebuvo teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais ir kitais argumentais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).
III.
18. Pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą dėl AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo nutraukti.
19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino AKĮ nuostatas bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos:
19.1.1. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad šis ginčas susijęs su specifiniu atsakomybės už AKĮ pažeidimus subjektu – juridiniu asmeniu, be to, teismas nevertino pareiškėjo veiksmų ir kaltės. Pareiškėjas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241-12, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351-13), kuri, jo nuomone, patvirtina, kad ūkio subjektas turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti AKĮ įtvirtiną pareigą, tačiau privalo imtis tokių priemonių, kokių imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Pareiškėjo teigimu, žinodama teisės aktuose įtvirtintus alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos reikalavimus ir už šių reikalavimų pažeidimus teisės aktuose nustatytas ekonomines sankcijas, Bendrovė ėmėsi visų įmanomų ir nuo jos priklausančių priemonių, kad būtų užkirstas kelias AKĮ nuostatų pažeidimui. Pareiškėjas atliko visus įmanomus ir nuo jo priklausančius veiksmus, kurių būtų ėmęsis kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, užtikrinančius AKĮ reikalavimų laikymąsi, ir šiuo atveju neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidęs AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Tačiau pareiškėjas objektyviai neturi iki galo efektyvių priemonių, kaip konkrečią akimirką, darbuotoją, kuris turi didelę darbo patirtį, turi visą reikiamą informaciją apie alkoholio pardavimo tvarką, priversti atlikti teisingą (be klaidų) matematinį veiksmą ir / ar elementariai – žvilgtelėti į kasos ekraną (nei AKĮ, nei Departamentas nenurodo, kokios konkrečios priemonės tai galėtų būti, kurios garantuotų 100 procentų AKĮ laikymosi efektyvumą). Kitaip tariant, pareiškėjas negali daryti įtakos asmens valiai, sąmoningumui kitaip nei tik per prevenciją, švietimą (iki alkoholio pardavimo) ir darbuotojų nuobaudų skyrimą (po neteisėto alkoholio pardavimo), kas šiuo atveju taip pat buvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
19.1.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra priėmęs tvarkas / instrukciją dėl alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, su kuria pardavėjai-kasininkai yra supažindinti, vadinasi siekė tinkamai užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto įtvirtinto reikalavimo laikymąsi. Be to ir Departamentas, priimdamas ginčijamą Nutarimą, pažeidė AKĮ nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nes neanalizavo ir nevertino pareiškėjo konkrečių veiksmų ir pareiškėjo kaltės, neįrodė, kad pareiškėjo veiksmai / neveikimas lėmė pažeidimą.
19.2. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes nėra įrodyta, jog pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas. Priešingai, pareiškėjo tvirtinimu, priemonių, kurių ėmėsi Bendrovė (tiek per savo darbuotoją, tiek kaip juridinis asmuo) ginčijamoje situacijoje visuma, leidžia pagrįstai tvirtinti, jog pareiškėjas ėmėsi proporcingų ir protingų priemonių. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad konkretus pareigos, t. y. užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ (nebūtų parduodami alkoholiniai gėrimai asmenims, jaunesniems nei 20 metų), turinys, pobūdis ir apimtis AKĮ nėra atskleidžiamas ar kitaip detalizuotas, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos prevencinės priemonės bei pareiškėjo atstovo (darbuotojo) patikrinimas, vadovaujantis pareiškėjo parengtomis tvarkomis ir instrukcijomis, ir jo vidinis įsitikinimas, šiuo atveju yra pakankamas, siekiant užtikrinti, kad alkoholis būtų neparduotas asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Todėl teismas netinkamai, neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai teisiškai įvertino reikšmingas aplinkybes ir netinkamai taikė AKĮ nuostatas.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
21. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
21.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių naujų argumentų.
21.2. Departamento vertinimu, pareiškėjo skunde pateikti argumentai nepanaikina padaryto AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėties ir vertintini kritiškai, bei atvirkščiai, nei teigia pareiškėjas, AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 5 punkto nuostatose yra aiškiai įtvirtinta ir atskleidžiama ūkio subjekto pareiga laikytis minėtų nuostatų.
21.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui jaunesniam kaip 20 metų pareiškėjo vardu ir interesais. Tą patvirtina byloje esantys duomenys, pardavimo fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Taigi, pareiškėjas yra tinkamas subjektas, kuriam taikoma ekonominė sankcija už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.
21.4. Kritiškai vertintini ir pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar pareiškėjo veiksmuose yra kaltės. Pareiškėjui, kaip licencijų turėtojui, užtenka nustatyti pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą. Departamento pozicija neprieštarauja teisės teorijoje suformuluotai elgesio taisyklės pažeidimo sudėties sampratai. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Šio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi juridinės reikšmės pareiškėjo dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalių – kaltės – pasireiškimas.
Šalies argumentai
21.5. Pareiškėjo nurodoma teismų praktika nėra susijusi su AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo aiškinimu ir taikymu.
21.6. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamią įrodymų visumos analizę pagal įrodymų vertinimo taisykles, sprendime aiškiai pagrindė padarytas išvadas, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, išdėstė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nuo jos nenukrypo.
22. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. sausio 18 d. gautas pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo. Šiame pareiškime pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog „Apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. <..>“. Pareiškime Bendrovė pareiškia, kad pareiškėjas atsisako nuo savo 2019 m. gruodžio 12 d. apeliacinio skundo. Vadovaudamasis ABTĮ 136 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, pareiškėjas teismo prašo priimti UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo ir nutraukti apeliacinį procesą administracinėje byloje Nr. eA-592-415/2021.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.).
24. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nenustatyta atsisakymo prieštaravimo imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui bei teisėtiems kitų asmenų interesams, apeliacinį procesą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo, nutraukia.
26. Pareiškėjui išaiškintina, kad vadovaujantis ABTĮ 136 straipsnio 3 dalimi, apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo.
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.