Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant V. Liaubienei, R. Čereškaitei, dalyvaujant pareiškėjui K. N., liudytojams A. U., T. N., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovei D. Maleckaitei, vertėjai G. Tijūnėlienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. (K.) N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

K. N. skundas tenkintinas.

Pareiškėjas teisme palaikė savo skundą ir prašė panaikinti skundžiamą 2019 m. vasario 1 d. nutarimą. Pareiškėjas teisme paaiškino, kad po tėvo mirties paveldėjo žemės sklypą, 2014 m. buvo atlikti jo ir skundžiamame nutarime nurodyto kaimyninio žemės sklypo geodeziniai matavimai, viskas buvo gerai, niekas nepastebėjo, kad jo tvora įsiterpusi į gretimą žemės sklypą. Tvoros, kuri, kaip teigiama, įsiterpia į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), vieta nekeista, ji ten pat stovi nuo jos pastatymo. Žemės sklypą paveldėjo su minėta tvora, ją pastatė jo tėvas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisme kaip liudytojas apklaustas A. U. parodė, kad pagal skundą buvo atliktas skundžiamame nutarime nurodytų žemės sklypų naudojimo patikrinimas. Buvo pamatuota tinklo tvora, esanti tarp minėtų žemės sklypų. Atlikus matavimus, surašė patikrinimo aktą, ant kurio pasirašė abiejų sklypų savininkai. Į sistemą įkėlęs K. N. žemės sklypo ribas ir vietoje užfiksuotus duomenis, nustatė, kad yra žemės užėmimas, t. y. K. N. tinklo tvora užėmė I. M. sklypo dalį, tvora stovėjo I. M. sklypo teritorijoje. Matininkas, kuris atliko minėtų žemės sklypų matavimus, turėjo paaiškinti, kad tvora eina ne pagal žemės sklypo ribą. K. N. apie pažeidimą greičiausiai nežinojo. Vizualiai žiūrint nebuvo galima pastebėti, kad K. N. tvora įsiterpia į kaimyninį žemės sklypą.

Teisme kaip liudytoja apklausta T. N. parodė, kad jie savavališkai neužėmė kaimyninio žemės sklypo dalies. Atlikus geodezinius matavimus, jie buvo įsitikinę, kad viskas gerai, matavimus atlikęs matininkas nieko neminėjo, kad jų tvora įsiterpia į kitą sklypą. Po atlikto patikrinimo, kai buvo nustatyta, kad jų tvora įsiterpia į gretimą žemės sklypą, šiuo metu atliekami jų tvoros perkėlimo darbai.

Iš žemės naudojimo patikrinimo akto su priedais matyti, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo atliktas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), savininkai I. M. ir K. N., naudojimo patikrinimas. Iš prie akto pridėtos matavimų schemos matyti, kad užimtas privažios žemės plotas 13 m² (b. l. 17-23).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla tik jei asmuo 1) savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba 2) savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius.

Teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789-09).

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Administracinių nusižengimų kodekso 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 str. 1-3 d.).

Teismas, susipažinęs ir ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamame nutarime minimą tvorą pastatė pareiškėjo tėvas, po kurio mirties pareiškėjas paveldėjo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas paaiškino, kad minėtos tvoros vieta nebuvo keista nuo jos pastatymo iki patikrinimo 2018 m. rugsėjo 10 d., ginčų su žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais dėl tvoros nebuvo. 2014 m. buvo atlikti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo, minimo skundžiamame nutarime, geodeziniai matavimai, kurių metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, dėl to pareiškėjas manė, kad viskas gerai. Be to, teisme apklaustas žemės sklypų naudojimo patikrinimą atlikęs A. U. parodė, kad vizualiai žiūrint nebuvo galima pastebėti, kad K. N. tvora įsiterpia į kaimyninį žemės sklypą, kas patvirtina, kad tvoros įsiterpimo faktą į gretimą žemės sklypą, galima patvirtinti tik atlikus tam tikrus matavimus.

Teismas sutinka su žemės sklypų naudojimo patikrinimo metu nustatytais duomenimis, t. y. kad K. N. tvora įsiterpia į gretimą žemės sklypą. Remiantis minėtu patikrinimo aktu konstatuotina, kad formaliai yra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai, tačiau vien šių požymių buvimas nesuteikia pagrindo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Kaip jau minėta asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su joje esančia tvora paveldėjo po tėvo mirties. Pareiškėjas, norėdamas nustatyti tikslias jam priklausančio žemės sklypo ribas, atliko geodezinius matavimus, kurių metu nebuvo nustatyta, kad jo tvora įsiterpia į gretimą žemės sklypą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kad užimtų svetimo žemės sklypo dalį, t. y. jo veiksmuose nebuvo tyčios savavališkai užimti privačią žemę.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad K. N. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties, dėl ko jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, o skundžiamas nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

K. (K.) N. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį K. N. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.