Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2018 m. birželio 3 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. pavasarį, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, perdavė savo naudojamą automobilį ,,Kia Motors Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nenustatytam asmeniui tikslu jame įrengti slėptuves, skirtas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui kontrabandos būdu, ir taip specialiai pritaikė automobilį kontrabandos gabenimui. Po to, nevėliau kaip 2018 m. gegužės 26 d., susitarė su užsienyje gyvenančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių – gavimo ir, vykdydamas savo sumanymą, automobiliu ,,Kia Motors Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis, išvyko iš Lietuvos Respublikos į Ispaniją, turėdamas tikslą gauti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, jas paslėpti automobilyje įrengtose slėptuvėse ir kontrabandos būdu neteisėtai atgabenti į Lietuvos Respubliką. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Ispanijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 31 d., neteisėtai labai didelį kiekį – 14,914 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriuose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,0 %, supakuotas į įvairaus dydžio paketus, paslėpė automobilyje ,,Kia Motors Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse ir tokiu būdu, išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijos pasienio punktą, esantį Kalvarijos sav., 2018 m. birželio 3 d. apie 07.50 val., neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį – 14,914 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriuose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,0%. Kirtęs valstybinę sieną ir tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai gabeno iki magistralinio A5 kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 62 km., esančio ribose Mokolų kaimo, Šunskų sen., Marijampolės sav., kur 2018 m. birželio 3 d. apie 08.00 val. jo vairuojamas automobilis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, o slėptuvėse gabentos narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos. Tokiu būdu A. V., iš savanaudiškų paskatų neteisėtai laikė, gabeno ir kontrabandos būdu atgabeno labai didelį kiekį – 14,914 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriuose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,0 %.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde neginčija kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, sutinka su juridiniu padarytų veikų vertinimu, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo paduotame apeliaciniame skunde.

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7. A. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 260 straipsnio 3 dalis) priskiriama labai sunkų nusikaltimų kategorijai, kita (BK 199 straipsnio 3 dalis) – sunkių nusikaltimų kategorijai, už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nustatyta viena A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kad A. V. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, už abi A. V. inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, žymiai mažesnes už baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytų bausmių vidurkius. Nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentai dėl narkotinių medžiagų, kurių labai dideliu kiekiu jis disponavo rūšies, t. y. to, kad kanapės priskiriamos prie lengviausių narkotinių medžiagų, o taipogi dėl jo tvirtų socialinių ir darbinių ryšių, nėra pagrindas dar labiau švelninti ir taip, artimos sankcijos minimumui, paskirtos bausmės. Kaip minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik, jeigu kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. paskirtos bausmės, kuri yra artima minimaliai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytai bausmei ir, kuri apsprendė galutinį bausmės dydį, dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Nuteistajam A. V. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytoms nusikalstamoms veikoms. A. V. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Tokiu būdu keisti nuosprendį ir skirti A. V. švelnesnę bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.