Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-01-13 · Civilinė byla Nr. 2S-82-267/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-13
Bylos Nr.
2S-82-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06869-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Atsakovas
E. B.
Ieškovas
K. B.
Trečiasis asmuo
Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ir „Swedbank“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-82-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06869-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-861-446/2013 pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui E. B., tretiesiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ir „Swedbank“, AB dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kt. reikalavimų.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė K. B. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo E. B. sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant ją iširus dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „B.“; priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; padalyti santuokoje įgytą turtą ieškovės nurodytu būdu; nepilnamečių vaikų B. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams B. B. ir B. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvienam vaikui po 800 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą – 3000 Lt; taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo E. B. nepilnamečiams vaikams B. B. ir B. B. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvienam vaikui po 800 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2013-10-09 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – priteisė iš E. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams B. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir B. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2013 m. rugsėjo 26 d. – iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nustatė, kad lėšas, skirtas vaikų B. B. ir B. B. išlaikymui, uzufrukto teise valdys ir tvarkys jų motina K. B..

Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nustatė, kad jis yra reikalingas bylos nagrinėjimo metu, todėl, siekdamas užtikrinti nepilnamečių B. B. ir B. B. teises ir teisėtus interesus, pripažino būtinu šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną materialinį išlaikymą. Teismas nurodė, kad nesant jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas bei galimus kitus išlaikytinius, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir iki bylos išnagrinėjimo priteisė iš atsakovo būtiną vaikų minimalių poreikių tenkinimui laikino išlaikymo sumą, t. y. po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, o ne po 800 Lt, kaip to prašė ieškovė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas E. B. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-10-09 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovui su ieškove pradėjus gyventi skyriumi, atsakovas vykdo savo, kaip tėvo, pareigą ir gera valia prisideda prie vaikų išlaikymo – perveda pinigus į ieškovės banko sąskaitą, mokėjo už vieno vaiko darželį. Atsakovas laiko, kad teismo nutartis, kurią ieškovė gali teikti antstoliui ir vykdyti priverstinai, pažeidžia atsakovo teises, nes tai suvaržytų ieškovo galimybę savo nuožiūra disponuoti pajamomis, o dėl galimo arešto banko sąskaitai, kas įprastai taikoma antstolių, bus apribotos atsakovo galimybės vykdyti kitas prievolės kreditoriams (mokėti būsto kreditą, komunalinius mokesčius ir atlikti kitus mokėjimus).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad išlaikymas turi būti nuolat teikiamas, periodiškas, užtikrinantis vaiko poreikių nepertraukiamą tenkinimą o ne epizodinis, fragmentiškas. Nurodo, kad atsakovas paskutinius 4 mėnesius vengė mokėti išlaikymą nepilnametėms dukroms, jo mokamas išlaikymas ir jo dydis yra nepastovus, nereguliarus, nekasmėnesinis, o atsakovo mokamo išlaikymo visiškai nepakako net būtiniausiems kasdieniams vaikų poreikiams patenkinti. Mano, kad atsakovo atskirajame skunde pateikti argumentai, kad ieškovei, pateikus skundžiamą nutartį antstoliui dėl priverstinio jos vykdymo, gali būti pažeistos atsakovo teisės, suvaržytos galimybės disponuoti jo pajamomis, tik patvirtina tą faktą, jog atsakovas neatmeta galimybės ateityje nemokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iki bus priimtas teismo sprendimas bylos šalių santuokos nutraukimo byloje. Nors atsakovas iš esmės neginčija skundžiama nutartimi priteisto laikino išlaikymo jo nepilnametėms dukroms dydžio, tačiau mano, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo, nes atsakovas gera valia teikia išlaikymą.

Visų pirma, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).

Nors atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kurie patvirtina aplinkybę apie nepilnametėms dukroms teikiamą išlaikymą, tačiau kaip teisingai pastebi ieškovė, šis išlaikymo teikimas nėra pastovus, t. y. atsakovas ne visada perveda ieškovei vienodą sumą vaikų išlaikymui, be to, 2013 m. vasarą, t. y. liepos mėn. išlaikymo vaikams iš viso neskyrė, kitais mėnesiais vaikų išlaikymui skyrė mažiau, nei priteista skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, o atskirajame skunde atsakovas neginčija, kad kiekvienam vaikui yra būtina skirti 500 Lt dydžio išlaikymą (48–49 b. l.). Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovo skundo argumentai, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovui mokant išlaikymą, atsakovo teisė disponuoti savo turtu galės būti suvaržyta, nėra esminiai ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad tinkamai vykdant teismo sprendimą, šiuo atveju nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, negalės būti pradėtos vykdyti priverstinio išieškojimo priemonės, o laikino išlaikymo paskirtis yra užtikrinti minimalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą ginčo sprendimo laikotarpiu, todėl prioritetas šiuo atveju teikiamas vaikų interesų apsaugai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl keisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė