- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- e2-825-1194/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02785-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- V. A.
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) santuoką tarp A. A. ir V. A. (ikisantuokinė pavardė – Ž.), sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nenustatyti termino susitaikymui, bylą nagrinėti iš esmės; 3) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę – A., atsakovei, jei pageidaus, palikti santuokinę pavardę – A.; 4) priteisti iš atsakovės V. A. bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškovas nurodo, kad santuoka su atsakove V. A. (iki santuokos – Ž.) įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalims tai antroji santuoka. Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. Iki santuokos sudarymo ieškovas gyveno Škotijoje, ir po santuokos įregistravimo išvyko į Škotiją, o po dviejų savaičių į Škotiją atvyko ir atsakovė, kur abu gyveno ir dirbo. Kurį laiką ieškovas ir atsakovė gyveno normalų santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, tačiau vėliau santykiai pašlijo dėl ieškovo sveikatos. Atsakovė buvo nervinga, tarp šalių kildavo nesutarimai, pasireiškė skirtingi charakteriai, skirtingas požiūris į tuos pačius dalykus, į sutuoktinių pareigas. Ieškovas ir atsakovė tolo vienas nuo kito, kol šeiminiai santykiai nutrūko. Faktiškai santuokinis gyvenimas ir bendro ūkio vedimas pasibaigė 2011–2012 metais. Po to ieškovas dar gyveno ir dirbo Škotijoje, o 2022 metais grįžo į Lietuvą. V. A. liko gyventi Škotijoje aukščiau nurodytu adresu. Nuo to laiko su atsakove jokių ryšių ieškovas nepalaiko. Atsakovė į ieškovo skambučius neatsako. Kadangi šeima praktiškai iširo, šalys negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, ieškovas nebenori gyventi formalioje santuokoje ir apsisprendė santuoką nutraukti. Škotijoje šalys santuokos, sudarytos Lietuvoje, neįregistravo. Lietuvoje atsakovė neturi nei gyvenamosios vietos, nei turto, ji nėra deklaravusi savo išvykimo į užsienio valstybę, taip pat ji nėra deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvoje. 2023 metais ieškovas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediacijos atlikimo. Atsakovei buvo išsiųstas laiškas dėl mediacijos atlikimo, tačiau ji į laišką neatsakė. Taigi, ieškovas pasinaudojo privalomąja mediacija, kurios atsakovė atsisakė. Kadangi su atsakove nėra galimybės susitarti ir bendru sutikimu nutraukti santuoką, ieškovas nutarė santuoką nutraukti, nes praktiškai šeima yra iširusi. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokoje jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto šalys neįgijo, todėl dalintino turto ir ginčo dėl jo nėra. Tiek ieškovas, tiek atsakovė neturi asmeninio nekilnojamojo turto. Bendrų kreditorių nėra. Ieškovas asmeninių skolų neturi, apie atsakovės asmenines skolas ieškovas duomenų neturi. Ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Po santuokos nutraukimo prašo jam palikti jo prigimtinę pavardę – A., atsakovei, jei pageidaus, palikti santuokinę pavardę – A..
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.
4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnis), apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
5. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruota ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. (ikisantuokinė pavardė – Ž.) santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje sutuoktiniai vaikų nesusilaukė.
Dėl šalių santuokos nutraukimo
6. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
7. Nagrinėjamu atveju teisminio proceso metu ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovo teigimu, santykiai tarp šalių pašlijo dėl ieškovo sveikatos. Atsakovė buvo nervinga, tarp šalių kildavo nesutarimai, pasireiškė skirtingi charakteriai, skirtingas požiūris į tuos pačius dalykus, į sutuoktinių pareigas. Ieškovas ir atsakovė tolo vienas nuo kito, kol šeiminiai santykiai nutrūko.
8. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, jog faktiškai santuokinis gyvenimas ir bendro ūkio vedimas pasibaigė 2011–2012 metais, šalys nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti.
9. Atsakovė šioje byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovei neišreiškus savo pozicijos dėl santuokos nutraukimo ir nepateikus prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių bei ieškovo reiškiamų reikalavimų, teismas daro išvadą, jog byloje nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkinamas ir šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
10. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama jo prigimtinė pavardė „A.“, o atsakovei, jai nepareiškus savo nuomonės dėl šio reikalavimo, paliktina santuokinė pavardė „A.“.
11. Byloje nėra duomenų apie šalių neveiksnumą ar nedarbingumą, šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų
12. Nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi.
Dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių prievolių padalinimo
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).
14. Byloje nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo. Šią aplinkybę patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys. Be to, ir pats ieškovas nurodė, kad jokio dalintino turto šalys neįgijo, kitokių duomenų byloje nėra, todėl, nesant santuokoje šalių įgyto bendro turto, jis nėra dalijamas.
15. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
16. Ieškovas nurodė, kad neturi prievolinių įsipareigojimų, kitokių duomenų byloje nėra. Apie atsakovės kreditorius byloje taip pat duomenų nėra. Taigi nesant duomenų apie šalių bendrus ir (ar) kiekvienos iš šalių asmeninius įsipareigojimus kreditoriams, klausimas dėl prievolių kreditoriams pobūdžio ir tolimesnio vykdymo nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
17. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
18. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)ATP-C-2023-10325 ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį 100 procentų nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.
19. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 109 Eur žyminis mokestis valstybei (už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo – CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis); 266,67 Eur išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 16 d. pažymą Nr. APD-2024-04102 – CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
20. Ieškinį patenkinus, į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 11,60 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
21. 2024 m. kovo 13 d. teismo nutartimi, nepavykus procesinių dokumentų atsakovei įteikti asmeniškai ar CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, nutarta procesinius dokumentus atsakovei įteikti bei apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešti viešo paskelbimo būdu, todėl teismo sprendimas atsakovei taip pat įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – Ž.), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką A. A. palikti jo prigimtinę pavardę – A., o V. A. palikti santuokinę pavardę – A..
Priteisti iš atsakovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 266,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Priteistas teisinės pagalbos išlaidas atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą) ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Priteisti iš atsakovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio ir 11,60 Eur (vienuolika eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5662) ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Sprendimą V. A. įteikti viešo paskelbimo būdu, tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2024 m. balandžio 29 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-825-1194/2024 pagal ieškovo A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei V.A., gimusiai (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai. Šiuo pranešimu atsakovei sprendimas įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas jai laikomas įteiktu šio pranešimo specialiame interneto tinklalapyje paskelbimo dieną. Atsakovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį apeliaciniu skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio reikalavimus, Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Informacijos teirautis tel. 8 (528) 55082.“.