Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-13-343/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-01-16
Bylos Nr.: 2A-13-343/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-21-3-2664-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas: D. F., R. R.
Atsakovas: UAB „Zeraida“, Kauno rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. G.

Kategorijos

30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
121.22pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-13-343/2015(Proceso Nr. 2-21-3-2664-2012-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 30.12; 99.5; 121.21; 121.22 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Eglei Klimienei, dalyvaujant ieškovui D. F., ieškovų D. F. ir R. R. atstovei advokatei J. K., atsakovės UAB „Zeraida“ atstovams direktoriui R. L., advokatei S. Ž., atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atstovui M. S., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos atstovėms N. Y., J. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų D. F. ir R. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2705-800/2014 pagal ieškovų D. F. ir R. R. ieškinį atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai, UAB „Zeraida“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. G. dėl pažeistų teisių atstatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai ieškiniu prašė:

1. nustatyti, kad žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). UAB „Zeraida“ vykdomi statybos darbai yra neteisėta savavališka statinio rekonstrukcija;

2. įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pakeisti 2011 08 30 Savavališkos statybos aktą reg. Nr. SSA-20-110830-00108 dalyje, kur nurodyta statinio statybos rūšis - Statinio kapitalinis remontas, nurodant statybos rūšį Statinio rekonstrukcija;

3. panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012 06 05 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-24-120605-00302;

4. pripažinti negaliojančiu Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 07 17 d. Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-120717-00149 nuo jo išdavimo datos (2012 07 17);

5. pripažinti negaliojančiu Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 07 25 d. Potvarkį Nr. P3-1544 „Dėl 2011 08 30 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110830-00113 (duomenys neskelbtini).“ nuo jo priėmimo datos (2012 07 25);

6. įpareigoti UAB „Zeraida“, įmonės kodas 135699511, adresas Pakalnės g. 5L, Domeikavos k., Kauno raj., savo lėšomis per teismo nustatytą terminą išardyti pastato karvidžių 4Glp, adresu (duomenys neskelbtini), paaukštintą šlaitinį stogą ir stogo laikančiąsias konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę;

7. priteisti ieškovams iš atsakovų patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: žyminį mokestį ir kitas išlaidas.

Ieškovų nuomone, buvo atlikta pastato karvidžių 4Glp, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, kurią siekiama neteisėtai įteisinti. Teismui atsakovės pateiktame remonto projekte yra nurodyta, kad tai yra rekonstrukcija (1 t., b. l. 125. I t. b. l. 97) – rašoma, kad užmūrijamos langų ir durų angos, jungiančios gretimą pastatą - vadinasi keičiamos pagrindinės konstrukcijos - griaunamos sienos, pastatomos naujos pertvaros ir iš esmės pristatomas antras aukštas. Vietoje sutapdinto stogo buvo pakeltas ir padarytas šlaitinis stogas. Tai patvirtina nuotraukos bei kadastro duomenų byla. Nurodo, kad, padidėjus pastato tūriui, pristačius antrą aukštą su šlaitiniu stogu, negali būti tik remontas. Tai atitinka rekonstrukcijos sąvoką ir tai yra bylos esmė. Yra pažeidžiamos ieškovų, kaip žemės savininkų, teisės. Iki atliktos rekonstrukcijos karvidės tūris buvo 6923 m³, su priestatais 12532 m³, o po faktiškai atlikto rekonstravimo tūris padidėja iki 16600 m³. Ieškovams yra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra ginčo pastatas. Žemės paskirtis yra kitos paskirties - komercinės - pramogų ir paslaugų statybai. Nuomos sutartyje yra analogiška sąlyga, kad tik tokios paskirties pastatai gali būti šiame žemės sklype. Žemės sklypo paskirtis nepakeista. Atsakovas savavališkai pradėjo ir statė sandėliavimo gamybos pastatą. Registro duomenimis, ten yra karvidės, nors po šių statybų paskirtis yra keičiama į sandėliavimo ir gamybos, kas neatitinka nuomos sutarties sąlygų, nes šiame žemės sklype gali būti tik paslaugų ir prekybos pastatai, bet ne sandėliavimo. Žemę grąžinus ieškovams, jie pastebėjo, kad vyksta neteisėtos savavališkos statybos. Po savavališkų statybų atsirado šlaitinis stogas ir antras aukštas, pasikeitė pastato dydis. Pati inspekcija 2011 m. savavališkos statybos aktu užfiksavo, kad vyksta neteisėtos statybos, surašė aktą, kuriame nurodė, kad karvidės 4G1p dalies, priklausančios UAB „Zeraida“, šlaitinis stogas yra pastatytas savavališkai. Akte inspekcija nurodė, kad jis yra kapitališkai remontuotas, bet turėjo nurodyti, kad jis ne remontuotas, o rekonstruotas. Akte buvo įpareigojimas pašalinti pažeidimus – išardyti konstrukciją, tačiau atsakovė UAB „Zeraida“ to nepadarė. Kauno rajono savivaldybė ir inspekcija savo rašytiniu pritarimu statinio projektui pasielgė neteisėtai, neįvertinę, kad tai yra rekonstrukcijos projektas, kuriam reikalingas žemės savininkų sutikimas. Remiantis CK 4.103 str. 1 d., jeigu statinys pastatytas ar statomas savavališkai, ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu naudotis, disponuoti yra draudžiama. Iš ekspertizės akto matyti, kad keičiasi laikančiosios konstrukcijos, tūris, aukštis, matmenys. Lyginant kadastro duomenis su projekto duomenimis ir faktiniais duomenimis, matyti, kad yra skirtumas. Šiuo atveju pastatytas visai naujas antras aukštas, atsiranda naujos sandėliavimo patalpos, pertvarkytos vidaus pertvaros – tai yra rekonstrukcija. Pažeistos ir viešojo administravimo įstatymo 3 str. nuostatos. Valstybės institucijų atstovai, prieš priimdami pritarimus įteisinti savavališką statybą - rekonstrukciją, turėjo įvertinti tiek kadastro duomenis, tiek faktinę pakitusią situaciją, tiek žemės savininkų sutikimo nebuvimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą – nepritarti šio statinio projektui.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Zeraida“ nurodo, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas. Pirmasis ieškovų reikalavimas yra negalimas – nustatyti, kad yra neteisėta savavališka statinio rekonstrukcija. Teismas gali nustatyti tokią faktinę aplinkybę, bet ne tenkinti ieškinio reikalavimą. Šioje dalyje byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme. Analogiškai ydingai suformuluotas reikalavimas, kuris niekaip negalėtų būti tenkinamas - įpareigoti pakeisti savavališkos statybos aktą. Apskritai nėra teisinės bazės ir teisinės normos, kuri numatytų galimybę teismui pakeisti atitinkamos administravimo institucijos surašytą aktą. Teismas gali tik panaikinti, bet ne pakeisti tokį aktą. To nenumato CK 1.138 str. Ieškovai nurodo, kad stogo konstrukcijų atstatymas yra rekonstrukcija, o ne kapitalinis remontas. Atlikti darbai yra tik kapitalinis remontas – o ne rekonstrukcija. Karvidės pastatas, įgytas 2001 metais pagal pirkimo-pardavimo sutartį, yra neginčytinai su šlaitiniu stogu. Tai patvirtina byloje apžiūrėtos inventorinės bylos, kuriose nurodyti kadastriniai matavimai, kurie atlikti dar iki šio statinio įsigijimo, t. y. 1998 m. CK 4.262 str. ir nekilnojamojo turto kadastro įstatymas numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Faktinę aplinkybę, kad stogas yra šlaitinis, patvirtina 4G1p pastato kadastro duomenų byla, statinio techninis pasas, kuriame fiksuota, kad stogo konstrukcija yra medinė su šiferio danga ir šlaitinė. Šie duomenys yra nenuginčyti. Dėl tūrio - inventorinėje byloje karvidės ilgis nurodytas 98,55, plotis 18,50. Sumas sudauginus gaunamas pastato plotas - 1730,68, o šią sumą padauginus iš 4 metrų – mūro aukščio, gaunamas tūris - 6923. Šiai dienai galiojanti kadastrinių matavimų instrukcija numato, kad tūris skaičiuojamas ir po pastoge. Vadovaujantis 2002 12 30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 128, 130 ir tolimesniais punktais paskaičiuota, kad pastato plotas „bruto“ yra visų pastato aukštų horizontalių pjūvių plotų, taip pat rūsio, pusrūsio, antstatų, pastogės patalpų ir funkcionaliai susietų priestatų horizontalių pjūvių plotų, skaičiuojamų pagal sienų ir išorinių paviršių matmenis, suma. Tai reiškia, kad tūris skaičiuojamas ir po šlaitiniu stogu. Inventorinėje byloje tai nėra paskaičiuota, todėl, ieškovų nuomone, tas tūris neva ir yra didesnis, bet tai nereiškia, kad tas tūris padidėjo dėl konstrukcijos pakeitimo, nes konstrukcija liko tokia pati. Projekte matyti, kad visi duomenys lieka tokie patys, tik yra paskaičiuojamas tūris. Keitėsi Statybos įstatymas, statybos techniniai reglamentai. 2009 metais langų ar durų užmūrijimas buvo priskiriamas prie rekonstrukcijos, o šiai dienai galiojantis 2002 12 05 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtintas „STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys“, aiškiai apibrėžia kokie darbai priskiriami prie paprastojo remonto, kokie prie statinio rekonstravimo ir kokie prie kapitalinio remonto. Visų šių angų užmūrijimas ar vidaus sienų išgriovimas priskiriamas prie paprastojo remonto. Visi kiti ieškinio argumentai apie daiktų pasidėjimą, sandėliavimą nėra susiję su ginčijamais reikalavimais. Rašytinis pritarimas duotas tinkamai, įvertintas projektas, kadastro duomenys, todėl mano, kad inspekcijos surašyti aktai yra teisėti ir nėra jokio pagrindo juos naikinti. Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai numato, kad, naikinant aktą, būtina nurodyti kodėl jis naikinamas, kam prieštarauja. Atliekant kapitalinį remontą jokio sutikimo nereikia. Šioje byloje yra pateikta žemės nuomos sutartis, kuri galioja ir naujiesiems žemės savininkams ir kurioje numatyta, kad žemės sklype gali būti statomi netgi nauji statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas. Šiuo atveju žemės sklypas yra komercinės paskirties objektų teritorijos. Kapitalinio remonto projektas yra aiškus ir suprantamas. Palaiko atsiliepimo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nes ieškovai praleido 1 mėn. terminą ginčyti atitinkamus aktus ir neprašo jo atnaujinti.

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovų reikalavimas apskritai negali būti reiškiamas teisme kaip atskiras reikalavimas. Statybos darbų rūšies konstatavimas nėra juridinę reikšmę turintis faktas. LVAT teismas yra pasisakęs, kad tam tikrų faktinių duomenų pripažinimas ar paneigimas, negali būti laikomas skundo reikalavimu. Dėl antrojo reikalavimo - įpareigoti pakeisti savavališkos statybos aktą. Viešojo administravimo procedūras reglamentuojantis viešojo administravimo įstatymas nenumato galimybės keisti administracinį aktą. Yra numatyta tik galimybė šalinti techninio pobūdžio klaidas. Šiuo atveju techninio pobūdžio klaida nebuvo padaryta. Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, veikiantis pagal teisės aktų nuostatas ir kitokių veiklos modelių negali pats susigalvoti. CK 1.138 str. 1 d. numatyta, kad gali būti kreipiamasi tik dėl teisines pasekmes sukeliančio administracinio akto panaikinimo. LVAT 2013 02 07 nutartyje byloje A143-147/2013 padarė išvadą, kad savavališkos statybos fakto nustatymas ir atitinkamų padarinių taikymas tokios statybos vykdytojams yra atsakovų – inspekcijos diskrecija. Tai reiškia, kad inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie, galbūt, savavališkas statybas, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir į ją reaguoti nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad administracinių bylų teisenos įstatymo ir viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu inspekcija privalo veikti taip, kaip to prašo į juos besikreipiantys asmenys. Inspekcija, ar surašyti savavališkos statybos aktą ir už ką, vertina pagal nustatytus faktus ir veikdama pagal savo nuostatus. Inspekcija nėra saistoma asmenų nurodytų argumentų ir prašymų taikyti konkrečias poveikio priemones, taigi pati ieškovų reikalavimo formuluotė yra ydinga ir negali būti tenkinama. Savavališkos statybos aktas yra tik faktines aplinkybes konstatuojantis dokumentas, kurio pagrindu vėliau yra priimamas administracinis sprendimas, sukeliantis teisines pasekmes. Gali būti ginčijamas galutinis administracinis sprendimas, kuris sukelia teisines pasekmes. Nesutinka su ieškovų teiginiais, kad buvo netinkamai nustatytos aplinkybės, kadangi buvo ne kartą atlikti patikrinimai vietoje, surašomi faktinių duomenų patikrinimo aktai. Į patikrinimus buvo kviečiami tiek statytojas, tiek ieškovas, tiek institucijos, prašoma įvairiausių dokumentų, kurių pagrindu buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Dėl rašytinio pritarimo statinio projektui. Nurodo, kad tai yra individualus administracinis aktas, kurio panaikinimas gali būti atliekamas tik tuo atveju, jeigu yra nustatomi jo panaikinimo pagrindai, reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. Inspekcijos nuomone, tokių pagrindų nebuvo. Kad tai yra rekonstrukcija, o ne kapitalinis remontas, nesutinka ir mano, kad rašytinis pritarimas kapitaliniam remontui buvo išduotas pagrįstai. Atvejai, kada neatliekamos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros yra reglamentuoti Statybos įstatymo 23 str. 23 d. Tai yra baigtinis sąrašas, į kurį ieškovų atvejis nepatenka Dėl statybą leidžiančio dokumento patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu. Nurodo, kad ginčijamas tik faktines aplinkybes konstatuojantis dokumentas. Šiame dokumente nėra jokių institucijos valinio pobūdžio patvarkymų. LVAT 2013 01 23 nutartyje byloje Nr. AS-602-25/2013 yra pasisakęs, kad statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktas yra neginčijamas teisme, kad toks dokumentas yra konstatuojamojo pobūdžio ir nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių ir tai nėra administracinis sprendimas. Dėl potvarkio pripažinimo negaliojančiu. Esant situacijai, kai buvo nustatyta savavališka statyba ir statytojas gauna statybą leidžiantį dokumentą, yra atliekamas patikrinimas ar jis yra išduotas teisėtai, nepažeidžiant procedūrų. Nenustačius pažeidimų, yra priimamas administracinis sprendimas dėl reikalavimo šalinti padarinius panaikinimo. Nepanaikinus statybą leidžiančio dokumento ir potvarkio, nėra pagrindo įpareigoti UAB „Zeraida“ šalinti savavališkos statybos padarinius. Viena iš esminių priežasčių, kodėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas yra ta, kad ieškovai yra praleidę Administracinių bylų teisenos 33 str. numatytą 1 mėn. terminą. Iš byloje pateiktų susirašinėjimų matyti, kad apie savavališkos statybos aktą ieškovas buvo informuotas dar 2011 08 31 raštu. 2011 11 11 raštu ieškovui buvo pateiktos savavališkos statybos akto ir reikalavimo kopijos. Viešajame registre tie duomenys įregistruoti nuo 2011 09 09, o ieškinys teismui pateiktas tik 2012 lapkričio mėnesį. Viešo registro duomenys yra vieši ir tvirtinti, kad jie yra nežinomi, nėra pateisinama priežastis. Potvarkis ieškovui buvo išsiųstas 2012 07 30, o ieškinys pateiktas 2012 11 09. Prašo taikyti ieškinio senatį.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė, jog atsakovams buvo leista keisti dalies patalpų paskirtį ir atlikti pastato dalies kapitalinį remontą. Mano, kad tiek Kauno rajono savivaldybės, tiek statybos inspekcijos priimti administraciniai aktai yra teisiškai pagrįsti, ieškovų argumentai jų teisėtumo nepaneigia. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovai yra praleidę 1 mėn. terminą administraciniams aktams apskųsti. Taip pat nurodė, kad Statytos įstatymo 23 str. 10 d. nurodyti dokumentai, kurie turi būti pateikiami rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti ir visi reikalingi dokumentai buvo pateikti, pritarimas išduotas teisėtai. Pastato paskirtis nesikeičia ir neprieštarauja žemės paskirčiai. Nurodo, kad jei statybos darbai bus atlikti pagal projektą, viso pastato paskirtis nepasikeis. Išduodant rašytinį pritarimą buvo įvertinta 1995 m. kadastro byla ir joje užfiksuoti duomenys.

Trečiasis asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su ieškiniu, nes žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos suformuotos ir patvirtintos Kauno apskrities viršininko 2007 03 14 įsakymu Nr. 02-05-2536 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (Kauno r.)". Kauno apskrities viršininkas 2008 01 22 priėmė įsakymą Nr. 02-05-421 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 44/77725) kadastro duomenų patikslinimo ir žemės sklypo nuomos (Kauno r.)". 2008 01 24 buvo sudaryta 0,5026 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 52/2008-0008. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 p. nurodyta, jog kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams, grąžinama natūra, jeigu ji pagal šio įstatymo 12 str. nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant šią žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, arba kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Kadangi dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patenka į buvusių žemės savininkų S. L. ir B. D. iki žemės nacionalizacijos turėtos žemės ribas, remiantis aukščiau nurodyto įstatymo nuostata, Nacionalinė žemės tarnyba 2011 03 10 sprendimais N 7S-(14.7.3)-78, Nr. 7S-(14.7.3)-79 ir Nr. 7S-(14.7.3)-80 atkūrė nuosavybės teises D. F., R. R. ir O. L., gražinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,2529 ha žemės sklypo dalį, nurodant, jog teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos 2008 01 24 sutartį Nr. N52/2008-0008 pereina žemės savininkui jei šalys nesusitaria kitaip. Taigi, piliečiai po nuosavybės teisių atkūrimo tapo jau atsiradusių sutartinių teisinių žemės nuomos santykių viena šalių, t.y. dalies žemės sklypo nuomotojo teisių ir pareigų perėmėjais pagal įstatymo 4 str. 11 p. nuostatas. Pagal LR CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Valstybinės žemės nuomos sutarties 5.1 p. numatyta teisė išnuomotame žemės sklype statyti tai pačiai veiklai reikalingus vystyti statinius ir įrenginius, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Ieškovai ieškinyje nurodo, jog pastato paskirties pakeitimas į sandėliavimo ir plastiko atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo veiklos vykdymą pažeidžia tiek teisės normas, tiek nuomos sutarties sąlygas. Iš prie ieškinio pridėto ginčijamo Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012 06 05 rašytinio pritarimo statinio projektui matyti, kad buvo pritarta kitos (fermų) paskirties pastato dalies patalpų paskirties keitimo ir pastato dalies kapitalinio remonto projektui. Remiantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 03 09 nutarimo Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128), 30.8p. kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu), numatant nuomininko ar nuomotojo teisę keisti išnuomoto žemės sklypo naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį. Pakeitus išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nuomotojas, remdamasis detaliuoju planu, patikslina išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei įrašus Nekilnojamojo turto registre ir perskaičiuoja išnuomoto žemės sklypo vertę, nuo kurios mokamas žemės nuomos mokestis. Patikslinus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis, šalių susitarimu keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsižvelgiant į patvirtintą pagal detalųjį planą numatomų statyti statinių ar įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas. Pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 04 05 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 41-1539), 14 p. numatyta, jog vienam žemės sklypui gali būti nustatyti vienas ar daugiau žemės naudojimo būdų ir pobūdžių, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente. Atsižvelgiant į tai, mano, kad pastato dalies patalpų paskirties pakeitimas nepažeidžia nuomos sutarties sąlygų. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004. Nr.28-868) 24 str. 6 d. nustatyta, jog žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Todėl ieškovų teiginiai, jog Kauno rajono savivaldybė savo veiksmais sukūrė situaciją, kuri objektyviai negali egzistuoti, nesudaro pagrindo ieškiniui patenkinti. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tol kol valstybinės žemės nuomos sutartis šalių susitarimu nėra pakeista, ir joje numatyta teisė išnuomotame žemės sklype statyti statinius, atskiras žemės savininkų sutikimas nebūtų buvęs reikalingas, net jei žemės sklype ir būtų vykdoma pastato dalies rekonstrukcija. Ginčo situacijoje, nėra pagrindo daryti išvadai, kad priimant skundžiamus aktus buvo pažeisti ieškovų interesai. (t. 2, b.l. 4-7).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. sprendimu (t. 6, b. l. 6-16) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų solidariai atsakovei UAB „Zeraida“ 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, bei po 67,01 Lt valstybei.

Sprendime teismas nurodė, jog 2008 m. sausio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2008-0008 pagrindu atsakovė UAB „Zeraida“ išsinuomojo 0,5026 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) 40 (keturiasdešimties) metų laikotarpiui. Šioje žemės nuomos sutartyje yra nurodyta, kad išnuomojamame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai reikalingi vystyti statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jeigu tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad anksčiau nurodytas žemės sklypas buvo išnuomotas atsakovei UAB „Zeraida“. 2011 04 15 šis žemės sklypas buvo įregistruotas atstatant nuosavybės teises ieškovų R. R. ir D. F. vardu (t. 1, b.l. 32-34). Byloje esantis 2011 08 30 valstybinės teritorinių planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališko statybos aktas Nr. SSA-20-110830-00108 patvirtina, kad buvo priimtas reikalavimas iš statytojo t.y. atsakovės UAB „Zeraida“ nevykdyti jokių statinio ( jo dalies) Karvidės 4G1p, statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (t. 1, b.l. 77-80), t.y. buvo priimtas reikalavimas išardyti pakeistas stogo laikančiąsias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę (t. 1, b.l. 81-82). Byloje esantis Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 5 d. „rašytinis pritarimas statinio projektui“ Nr. RPP-24-120605-00302, patvirtina, kad buvo pritarta atsakovės UAB „Zeraida“ statinio projektui, t.y. atlikti „Kapitalinį remontą“ (t.1, b.l. 83-84). Pateiktame IĮ “EFI PROJEKTAI“ techniniame projekte nurodytos numatomų atlikti statybos darbų apimtys (t.1, b.l. 85-150). 2012 07 17 „Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas“ Nr. LDIPA -20-120717-00149 patvirtina, kad atsakovei UAB „Zeraida“ buvo išduotas leidimas atlikti „Statinio kapitalinį remontą“ (t. 1, b.l. 151-153). 2012 liepos 25 d. potvarkis patvirtina, kad buvo panaikintas 2011 08 30 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110830-00113, kuriuo pareikalauta iš statytojos iki 2012 02 28 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) (t.1. b.l. 154). Byloje esanti nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla patvirtina, kad ginčijamo pastato karvidės 4G 1 /p stogo konstrukcija – „šlaitinė“ (t.2, b.l. 36-46). Ieškovai, reikšdami ieškinį, rėmėsi byloje pateiktu UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės aktu, kurio išvadose nurodyta, jog statytojos – šios bylos atsakovės 2011 metais pradėti vykdyti pastato 4Glp (duomenys neskelbtini) statybos darbai pagal parengtą projektą (EFI-09001-01-TP-AS) netenkina STR 01.08:2002 reikalavimų. Tai nėra pastato kapitalinis remontas, bet rekonstrukcija. Pastato rekonstrukcija gali būti vykdoma pagal statinio rekonstrukcijos projektą, bet ne pagal statinio kapitalinio remonto projektą. Statytojas pastate 4Glp yra įvykdęs statybos darbus, kurie nėra numatyti projekte (EFI-09001-01-TP-AS).

Dėl reikalavimo pripažinti UAB „Zeraida“ vykdomus statybos darbus neteisėta savavališka statinio rekonstrukcija. Ieškovai nurodo, kad karvidžių pastatas toje dalyje iki rekonstrukcijos buvo ne su šlaitiniu, o su sutapdintu stogu, ką patvirtina UAB „Kauno komprojektas“ statinio ekspertizės aktas, todėl naujo stogo pastatymas yra rekonstravimas, o ne kapitalinis remontas. Teismas, sprendime nurodo, jog, susipažinęs su ieškovų pateiktu ekspertizės aktu, bei išklausęs šalių paaiškinimus dėl ginčo dalyko, mano, kad ieškovų pateiktas ekspertizės aktas nėra pakankamai tikslus, be to, prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, bei šalių ir liudytojų paaiškinimams. Išanalizavus pateiktą ekspertizės aktą matyti, kad jis buvo daromas remiantis pačių ieškovų pateiktomis aerofotografinėmis nuotraukomis, kurios, teismo nuomone, negali būti pagrindu nustatyti statybos rūšiai ar atliekamiems statybos darbams ( t. 4, b.l. 128-139). Grįsdami ieškinį ieškovai taip pat rėmėsi ir 2013 06 10 antstolio pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-13-43, kuriame užfiksuota faktinė padėtis ginčo objekte (t. 4, b.l. 141-156). Teismas, išanalizavęs pateiktus rašytinius įrodymus, manė, kad juose yra užfiksuoti atlikti statybos darbai, tačiau išsamesnės informacijos, galinčios turėti įtaką ginčo išsprendimui pateiktas dokumentas neturi, todėl teismas išsamiau jo neanalizavo. Teismas, išanalizavęs ieškovų pateiktus techninius projektus (t.4, b.l. 161-179), manė, kad šie dokumentai įtakos priimamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, kadangi ieškovų reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su šių dokumentų teisėtumu, bei jų įgyvendinimu ateityje. UAB „Zeraida“ statybos darbams atlikti leidimą yra gavusi ir jį suderinusi su visomis institucijomis pagal IĮ “EFI PROJEKTAI“ techninį projektą, todėl teismas pateiktų ieškovų dokumentų detaliau neanalizavo. Atsakovė UAB „Zeraida“ teismui pateikė ginčo objekto statinio techninio paso kopiją, sudarytą 1996 03 12, kurioje nurodyta statinio charakteristika: „Karvidė 4G 1p su dviem dviaukščiais priestatais, karvidės pamatai – betoniniai, sienos-plytų mūro, pertvaros –plytų mūro, kolonos ir perdengimai – gelžbetoniniai. Stogo konstrukcija medinė su šiferio danga“ (t. 4, b.l. 180-191). Teismo nuomone, atsakovų pateiktas dokumentas paneigia ieškovų argumentus, dėl sutapdinto stogo buvimo ginčo objekte. Nors ieškovai įrodinėja stogo konstrukciją esant buvus sutapdintai, bei remiasi aerofotografinėmis nuotraukomis, teismo nuomone būtent jos patvirtina, jog ginčo objekte buvo šlaitinio stogo konstrukcija. Iš pateiktų šios teritorijos foto nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog ir visi kiti aplinkui esantys statiniai buvo ir yra su šlaitiniais stogais (t. 4, b.l. 137-139). Be to, ir liudytojas J. R., paaiškino, kad jam žinoma, jog UAB „Zeraida“ priklauso vidurinė ferma, kurios stogas buvo ištisinis dviejų šlaitų. Kol dirbo, stogas buvo dengtas šiferiu. Dabar stogas toks pat – šlaitinis. Teismas iš nurodyto padarė išvadą, jog šis ieškovų reikalavimas tėra tik tam tikrų faktinių duomenų pripažinimas ar paneigimas, kuris negalimas kaip atskiras reikalavimas. Statybos darbų rūšies konstatavimas nėra juridinę reikšmę turtintis faktas, be to, byloje esančių dokumentų pagrindu teismas neturi pagrindo abejoti ginčo objekto statinio techniniame pase užfiksuotomis statinio charakteristikomis.

Dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pakeisti 2011 08 30 d. Savavališkos statybos aktą reg. Nr. SSA-20-110830-00108 dalyje, kur nurodyta statinio statybos rūšis – Statinio kapitalinis remontas, nurodant statybos rūšį Statinio rekonstrukcija.

Teismas padarė išvadą, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas, sutiko su atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos motyvais, kad savavališkos statybos fakto nustatymas ir atitinkamų padarinių taikymas tokios statybos vykdytojams, yra jos diskrecija ir ji neprivalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys, t. y. ji nėra saistoma tokių asmenų nurodytų argumentų. Apsisprendimas nevykdyti ieškovo prašymo, negali būti traktuojamas kaip administracinis neveikimas. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą ir konstatavo, kad ieškovų prašymas įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pakeisti 2011 08 30 Savavališkos statybos aktą reg. Nr. SSA-20-110830-00108 dalyje, kur nurodyta statinio statybos rūšis – Statinio kapitalinis remontas, nurodant statybos rūšį Statinio rekonstrukcija negali būti pripažintas pagrįstu. Savavališkos statybos aktas savaime nedaro įtakos ieškovų teisiniam statusui, todėl reikalavimą kaip nepagrįstą atmetė.

Dėl reikalavimo panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012 06 05 Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-24-120605-00302.

Teismas padarė išvadą, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas. Statybos įstatymo 23 str. 10 dalyje įtvirtinta, kad rašytinam pritarimui statinio projektui gauti reikalinga 1) prašymas; 2) statinio projektas; 3) statinio kadastro duomenų byla; 4) statinio bendraturčių sutikimas; 5) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, tačiau šio dokumento pateikti nereikia statinio kapitalinio remonto atvejais; ir kt. Visi šie dokumentai buvo pateikti, todėl buvo pagrįstai išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui. Ieškovai šį reikalavimą grindžia procedūriniais pažeidimais. Teismas, sutiko su pozicija, kad tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę spręsti ar priimti galimai pavėluotai gautą rašytinį pritarimą statinio projektui, dėl kurio buvo surašytas savavališkos statybos aktas, dėl ginčo statinio kapitalinio remonto, kad atsisakymas priimti teisėtai išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui, vadovaujantis vien tik formalia termino praleidimo priežastimi, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Be to, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, kapitalinis ginčo objekto remontas yra galimas ir tą pripažįsta patys ieškovai. Analizuojant šalių pateiktus duomenis, remiantis protingumo, sąžiningumo principais, akivaizdu, kad teisėtas pastatų savininkas turi imtis priemonių pastato pagerinimui, nes priešingu atveju kiltų grėsmė jį eksploatuojant.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 07 17 Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-120717-00149 nuo jo išdavimo datos (2012-07-17); bei, dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 07 25 Potvarkį Nr. P3-1544 „Dėl 2011-08-30 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110830-00113 (duomenys neskelbtini)“ nuo jo priėmimo datos (2012-07-25).

Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai šiuos savo reikalavimus grindė tuo, kad, surašant aktą, buvo pažeistos Statybos įstatymo normos ir viršyta viešojo administravimo institucijos kompetencija. UAB „Zeraida“ buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau reikalavimo neįvykdė, ir per nustatytą terminą nesikreipė ir negavo statybą leidžiančio dokumento, terminas nebuvo pratęstas. Inspekcija dėl to neturėjo teisės surašyti 2012 07 17 Statybą leidžiančio dokumento ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto; antra, patikrinimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad 2012 06 05 Rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPP-24-120605-00302 neatitinka Statybos įstatymo 23 straipsnio bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimams; trečia, Patikrinimo akto kopija nebuvo pateikta ieškovams kaip suinteresuotiems asmenims. Teismas, išanalizavęs šiuos ieškovų argumentus, padarė išvadą, kad šie reikalavimai nepagrįsti ir atmestini, kadangi teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti jų neteisėtumą. Kaip jau buvo aptarta aukščiau, pagrindas pripažinti aktą, bei potvarkį neteisėtais, ieškovų yra tiesiogiai susietas su Karvidės 4G1p kapitalinio remonto projekto įgyvendinimu. Teismas sprendė, kad iš pateiktų ieškovų rašytinių dokumentų, bei procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių neturi teisinio pagrindo naikinti pagrįstai ir teisėtai surašytų dokumentų, vien tik ieškovų kitokiu teisės normų aiškinimo pagrindu. Teismas taip pat nustatė, kad dar 2012 07 30 d. raštu Nr. (15.2)-2D-11115 „Dėl reikalavimo panaikinimo“ ieškovas D. F. buvo informuotas apie priimtą potvarkį (t. 2, b.l. 84), todėl sutiko su atsakovų pozicija, kad ieškovai praleido 1 (vieno) mėnesio terminą ginčyti potvarkį, nes ieškinys teismui buvo paduotas 2012 11 12, t.y. akivaizdžiai praleidus vieno mėnesio skundimo terminą. Esant šiai aplinkybei, bei atsakovų prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas padarė išvadą, kad šiam reikalavimui pareikšti ieškovai praleido vieno mėnesio terminą, todėl reikalavimas nepagrįstas.

Dėl reikalavimo įpareigoti UAB „Zeraida“ savo lėšomis per teismo nustatytą terminą išardyti pastato karvidžių 4Glp, adresu (duomenys neskelbtini) paaukštintą šlaitinį stogą ir stogo laikančiąsias konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę. Atsižvelgęs į tai, kad šis ieškovų reikalavimas yra išvestinis iš prieš tai aptartų ir teismo atmestų reikalavimų, teismas šį reikalavimą atmetė anksčiau aptartų motyvų pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai pateikė identiškus apeliacinius skundus (t. 6, b. l.28-38, 44-53, 58-67), kuriuose prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui ir atlyginti apeliantams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantai sutiko, kad poreikio ginčyti Inspekcijos priimtus administracinius aktus: 2011 m. rugpjūčio 30 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110830-00108, 2012 m. liepos 25 d. Potvarkį Nr. P3-1544 ir 2012 m. liepos 17 d. Patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-120717-00149, nėra. Ieškovai neginčija teismo sprendimo kiek tai susiję su antru, ketvirtu ir penktu ieškinio reikalavimais. Ieškovai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jų pirmas, trečias ir šeštas ieškinio reikalavimai. Apeliantai nurodė, kad ieškinį pateikė nepraleisdami administracinių aktų apskundimo terminų, nes skundą 2012 m. rugpjūčio 30 d. padavė Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl ši data yra laikytina kreipimosi į teismą diena. Apeliantai nurodė tokius motyvus:

Dėl reikalavimo pripažinti UAB „Zeraida” vykdomus statybos darbus neteisėta savavališka statinio rekonstrukcija, panaikinti 2012 m. birželio 5 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-24-120605-00302 ir įpareigoti statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius (Ieškinio reikalavimai Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 6)

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išvadą, kad atlikti statybos darbai yra laikytini kapitaliniu remontu, o ne rekonstrukcija, grindė Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos duomenimis, kur nurodyta stogo konstrukcija yra šlaitinė ir papildomai liudytojo parodymais. Ieškovų nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik šiais įrodymais. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos pirmame tome, pradėtame 1995 m. kovo 14 d. nėra jokio įrašo, kad karvidė 4Glp kada nors būtų turėjusi šlaitinį stogą. Vėlesniuose statinio kadastrinių matavimų pirmo tomo bylos, kuri buvo pradėta 1995 m. kovo 14 d. įrašuose nėra jokios informacijos apie šio stogo dangą. Atsakovės pateiktoje registrų bylos neva 1995 m. kovo 14 d. kopijoje (t. 2, b. l. 36) randama priešinga informacija - pažymėta šlaitinė stogo konstrukcija. Šio neatitikimo teismas nesiaiškino, ir vadovavosi atsakovų pateikta kadastro bylos kopija, neatitinkančia originaliai archyvinei registro centro bylai, nesirėmė archyvine originalia byla. Atsakovų kopijoje, kuria rėmėsi teismas, užfiksuota neaktuali informacija. Teismas, konstatuodamas, kad pastato stogas iki Projekto parengimo ir statybos darbų atlikimo buvo šlaitinis, o ne sutapdintas, rėmėsi 1998 m. birželio 16 d. duomenimis, tuo tarpu Projektas parengtas ir statybos darbai atlikti 2011 m., t. y. po 13 metų. Teismas nevertino, kad ieškovų pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (UAB „Kauno komprojektas” statinio dalinės (techninės) ekspertizės akte; UAB „Kauno komprojektas” statinio eksperto R. M. 2011 m. spalio 27 d. rašte Nr. 0-1-449 su fotonuotraukomis; 2012 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Kauno komprojektas” atestuotų ekspertų išvada Nr. 0-1-277) buvo užfiksuota kita faktinė situacija. Teismas privalėjo įvertinti įrodymų visumą, o to nepadaręs, priėmė neteisėtą sprendimą.

Iš aerofotografinių nuotraukų matyti, kad ginčo pastato stogas yra sutapdintas. Teismas nepagrįstai nesivadovavo nuotraukomis, motyvuodamas, kad jas pateikė ieškovai. Minėtos nuotraukos yra iš Lietuvos Respublikos teritorijos ortofotografinio žemėlapio ORTIOLT, t.y. rengtos ne ieškovų. Teismas padarė išvadą, kad stogas buvo šlaitinis remdamasis atsakovės pateiktu niekur neįregistruotu Statinio techniniu pasu Nr. 4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė neteisingą išvadą - netinkamai nustatė atliktų statybos darbų rūšį, nuspręsdamas, kad atsakovė atliko kapitalinio remonto darbus (pakeitė stogo dangą, o paties stogo neįrengė, nes jis jau buvo). Palyginus Projekto ir Statinio techninio paso duomenis matyti, kad numatytais atlikti statybos darbais yra sumažinami Statinio techniniame pase parodyti Pastato šlaitinio stogo matmenys, o tokių statybos darbų atlikimas laikytinas rekonstrukcija, todėl ieškinio reikalavimai (Nr. 1, 3 ir 6) turėjo būti patenkinti.

Dėl pastato dalies patalpų paskirties keitimo

Teismas nepasisakė dėl ieškinio argumento, jog, pakeitus Projekte numatytų patalpų paskirtį, pasikeistų viso pastato paskirtis, o tai būtų nesuderinama su žemės sklypui nustatytu tvarkymo ir naudojimo režimu, t.y. su žemės sklypui nustatyta naudojimo paskirtimi, būdu ir pobūdžiu, kuris sudaro savarankišką pagrindą panaikinti išduotą Statybos leidimą (Rašytinį pritarimą statinio Projektui). Projekte numatytas Pastato dalies patalpų (63 proc.), nuosavybės teise priklausančių atsakovei (Statytojai) UAB „Zeraida”, paskirties keitimas iš „kitos (fermų)” į „sandėliavimo” paskirtį. Kol nėra pakeista žemės sklypo paskirtis, būdas ir pobūdis, tol Kauno rajono savivaldybės administracija neturėjo teisės suderinti Projekto ir atitinkamai negalėjo išduoti leidimo keisti dalies Pastato patalpų paskirtį. UAB „Zeraida” neturėjo teisės pakeisti dalies pastato patalpų (o tuo pačiu ir viso pastato) paskirties. Teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį” 6.1 punkto ir Žemės įstatymo 21 straipsnio taikymo ir tokiu būdu padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, lėmusį neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas, nepasisakydamas dėl ieškinio argumentų, susijusių su Pastato dalies patalpų paskirties keitimu, pažeidė CPK 270 straipsnį, kuris įpareigoja teismą motyvuoti savo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Zeraida” (t. 6, b. l. 71-80) prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovės naudai 1 000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Su apeliaciniu skundu nesutiko dėl šių motyvų:

1. Dėl pastato stogo. Kad ginčo pastato stogas visada buvo šlaitinis patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro byla ir iš VĮ Registrų centro išreikalauta archyvinė byla, liudytojo parodymai. Aerofotografinės nuotraukos patvirtina, kad ginčo objekte buvo šlaitinio stogo konstrukcija, patvirtina, kad visi kiti aplinkui esantys statiniai buvo ir yra su šlaitiniais stogais. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Kauno komprojektas” ekspertizės aktu, kuris prieštarauja oficialiems įrodymams. Niekaip neapaiškinama aplinkybė, kad 1995 m. kovo 4 d. ginčo pastato stogo danga buvo šlaitinė, o 2010 m. UAB „Kauno komprojektas” atliekant ekspertizę nustatyta, kad ji pakeista į sutapdintą. 4 metrų ginčo pastato aukščiu apeliantai manipuliuoja, nurodydami, kad tai yra viso pastato aukštis, ir tokiu būdu siekia suklaidinti teismą neva pastatas buvo paaukštintas. Pastato aukštis iki karnizo reiškia pastato aukštį iki šlaitinio stogo pradžios. Duomenų apie ginčo pastato aukštį su šlaitiniu stogu iki kapitalinio remonto pradžios byloje nėra pateikta, todėl skundo argumentai atmestini. Apeliantų argumentus dėl neva ženkliai padidinto pastato aukščio ir tūrio taip pat paneigia paminėta kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodoma, kad viso pastato tūris yra 12 532 kub. m., kai tuo tarpu kapitališkai suremontuoto pastato tūris yra 16 600 kub. m. Tūrių skirtumas galimai atsirado dėl taikomos tikslesnės matavimų metodikos bei vadovaujantis naujomis metodikomis tam tikrų plotų įtraukimo/neįtraukimo į pastato plotą ar tūrį. Pastato tūris pakito neženkliai.

2. Dėl kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos. Iš byloje pateiktų valstybinių institucijų dokumentų matyti, kad pastatui buvo atliktas kapitalinis remontas. Savavališkos statybos fakto nustatymas ir atitinkamų padarinių taikymas yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos diskrecija. Pastatas buvo kapitališkai remontuojamas savavališkai. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie pastato rekonstrukciją. Kadangi aptariami darbai - senų statinio laikančių konstrukcijų pakeitimas, nekeičiant statinio išorės matmenų, senų stogo konstrukcijų pakeitimas ir naujos stogo dangos uždėjimas, vertintini kaip kapitalinis remontas, todėl šiems darbams ieškovų sutikimas nebuvo būtinas.

3. Dėl rašytinio pritarimo statinio projektui ir dėl pastato dalies patalpų paskirties keitimo. Pastato dalis, kurios paskirtis buvo keičiama sudaro 37,45 proc. bendrojo ploto. UAB „Zeraida” negali pakeisti paskirties patalpų, kurios jai nepriklauso. Atmestini ir argumentai, kad pastato paskirties keitimas į sandėliavimo paskirtį, žemės sklype, kurio naudojimo pobūdis yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos nėra galimas ir pažeidžia žemės bendrasavininkių, t. y. apeliantų interesus. Priešingai paminėtiems argumentams, jei statybos darbai bus atlikti pagal projektą, viso pastato paskirtis nepasikeis.

4.Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino kreiptis į teismą. Ieškovai nenurodė, kada sužinojo apie skundžiamus aktus. Ieškovai iš pradžių kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracini teismą, kuris 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1486-423/2012 atsisakė priimti skunda, o ieškinį Kauno rajono apylinkės teismui tuo pačiu pagrindu ieškovai pateikė tik 2012 m. lapkričio 9 d., todėl pagrįstai laikytina jog ieškovai yra praleidę vieno mėnesio terminą administraciniams aktams skųsti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija (t. 6, b. l. 97-100) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Tiek 1995 m. kovo 14 d. kadastro duomenų byloje, tiek statinio techniniame pase yra pažymima, kad pastatas turi šlaitinę stogo konstrukciją. Nėra imperatyvo draudžiančio kapitališkai suremontuoti stogą, jeigu jis yra faktiškai susidėvėjęs. Apeliacinio skundo argumentas, kad 1995 m. kovo 14 d. kadastro duomenų byloje nenurodyta stogo danga niekaip nepaneigia, kad stogas nebuvo šlaitinės konstrukcijos. Ginčo pastato stogo kapitalinio remonto darbų negalima vertinti lyginant su faktine pastato būkle. Stogas kapitališkai remontuotas remiantis statinio kadastro duomenimis, statinio techniniu pasu, o ne jo faktine padėtimi. Teismas neturėjo vertinti ir nevertino ar šlaitinė stogo konstrukcija egzistavo fiziškai statybos darbų metu, bet vertino ar ji buvo apskritai ir ar buvo galimas stogo kapitalinis remontas. Remiantis protingumo, sąžiningumo principais, teisėtas pastatų savininkas turi imtis priemonių pastato pagerinimui, nes priešingu atveju kiltų grėsmė jį eksploatuojant.

2. Apeliantų tapatinamas brėžiniuose užfiksuotas pastatų aukštis gali nesutapti ne dėl to, kad faktiškai skirtųsi pastato - karvidės aukštis po kapitalinio remonto, o dėl to, kad skiriasi aukščio matavimo atskaitos taškai. Projekte jis matuojamas nuo pastato vidaus grindų, o statinio techniniame pase nuo žemės paviršiaus. Abiejuose brėžiniuose nenurodomos aukščio altitudės, todėl nurodomi parametrai nėra identiški. Apeliantai kelia naujas aplinkybes, kuriomis grindžia apeliacinį skundą ir kurios nebuvo keltos pirmos instancijos teisme, tokiu būdu išeidami už apeliacinio skundo ribų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (t. 6, b. l. 88-94) prašė apeliacinį procesą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą nutraukti, o D. F. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1. Dėl reikalavimo nustatyti, kad UAB „Zeraida” vykdomi statybos darbai yra neteisėta savavališka statinio rekonstrukcija. Toks reikalavimas negalimas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Statinio statybos rūšies nustatymas nėra juridinę reikšmę turintis faktas. Statinio vienokios ar kitokios statybos rūšies nustatymas galimas tik kaip teismo sprendimo motyvas, bet ne kaip atskiras ieškinio reikalavimas, kurio patenkinimas pats savaime neįtakos ieškovų galimai pažeistų civilinių teisių. Inspekcijos nuomone, byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei liudytojo paaiškinimai paneigia ieškovų argumentus dėl sutapdinto stogo buvimo ginčo objekte. Teismas tinkamai įvertino visus bylos įrodymus ir rėmėsi ne vien tik Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos duomenimis. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo padarytas bent vienas pažeidimas nurodytas CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse ar neatskleista bylos esmė. Apeliantai, remdamiesi 1995 m. kovo 4 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis, kurioje ginčo pastato stogo danga ar jo konstrukcijos nenurodytos, teigia, jog sutapdintas stogas taip pat turi savo laikančiąsias konstrukcijas, todėl jų nenurodymas kadastrinių matavimų byloje negali būti prilyginamas sutapdintos stogo konstrukcijos buvimui. Šiuos apeliantų teiginius paneigia ginčo pastato-karvidės (4Glp) 1998 m. birželio 16 d. kadastrinių matavimų duomenys, kuriuose užfiksuota šlaitinė stogo konstrukcija. Pastatas-karvidė 4Glp viešajame registre registruotas pagal 1998 m. birželio 16 d. pastato kadastrinius matavimus, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pastatytos naujos, iki šiol neegzistavusios paaukštinto stogo konstrukcijos, bei ženkliai padidintas pastato tūris ir aukštis. Nekilnojamojo turto registro duomenų nenuginčytų įstatymų nustatyta tvarka negali paneigti jokie kiti rašytiniai įrodymai. Iš VĮ Registrų centras buvo išreikalautos originalios nekilnojamojo turto registro ir kadastro bylos, teismo posėdžio metu buvo vertinami ieškovų pasisakymai dėl kopijos neatitikimo originalui, tačiau tokios aplinkybės nepasitvirtino. Apeliacinio skundo argumentai apie atsakovės teismui pateikto ginčo statinio techninio paso pjūvio brėžinio neatitikimą ginčo pastato kapitalinio remonto projekto sudėtyje esančiam pjūvio brėžiniui atmestini, kadangi šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas šiomis aplinkybėmis negali būti grindžiamas. Ieškovai pirmosios instancijos teisme aplinkybę apie galimai atliktą ginčo pastato rekonstrukciją grindė vieninteliu argumentu, jog prieš įrengiant karvidės šlaitinį stogą, pastato stogo konstrukcija buvo sutapdinta. Kita vertus, pažymėtina, jog karvidės kapitalinio remonto projekte, ieškovo minimas 5,10 m aukščio parametras nurodomas, nuo pastato vidaus grindų paviršiaus iki pastato stogo karnizo apačios, kai tuo tarpu, atsakovės pateiktame karvides techniniame pase nurodytas 6,10 m aukščio parametras - nuo tuo metu buvusio žemės sklypo paviršiaus pastato išorėje iki pastato stogo karnizo viršaus. Nei viename, nei kitame brėžinyje nėra naudojamos aukščių altitudės, žemės sklypo paviršius laikotarpiu nuo karvidės pastatymo iki Rašytinio pritarimo išdavinio dienos galėjo pakisti, todėl natūralu, kad ieškovų bandomi sulyginti parametrai nėra vienodi. Tas pats pasakytina ir apie minėtuose brėžiniuose užfiksuotą ginčo pastato aukščio parametrą iki karvidės stogo kraigo.

2. Dėl reikalavimo panaikinti Rašytinį pritarimą. Karvidės kapitalinio remonto projekte pagrįstai nurodoma, kad ginčo pastato stogo konstrukcijos tik keičiamos ir pagrįstai tokie statybos darbai kvalifikuoti kaip pastato kapitalinis remontas. Kapitaliniam remontui ieškovų rašytinis sutikimas nebuvo būtinas. Rašytinio pritarimo išdavimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse nebuvo reglamentuotas draudimas statytojui kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento savavališkos statybos padarinių įteisinimui išdavimo po reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatyto termino pabaigos. Teismui nustačius, kad buvo atliktas ginčo karvidės kapitalinis remontas, o ne rekonstrukcija ir, kad tokiu atveju ieškovų kaip žemės sklypo bendrasavininkų sutikimas išduodant Rašytinį pritarimą nebuvo privalomas, Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad Rašytinis pritarimas išduotas teisėtai.

3. Dėl ginčo pastato paskirties keitimo. Ieškovai klaidina teismą lygindami ginčo karvidės kapitalinio remonto projekte nurodytų sandėliavimo patalpų bendrąjį plotą, kuris ieškovų teigimu yra 993,40 kv. m. su UAB „Zeraida” priklausančios pastato dalies bendruoju plotu 1 566,11 kv. m). Pačių ieškovų teismui pateiktu 2012 m. rugpjūčio 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 20/6897) duomenimis, pastatas - karvidė 4Glp bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. G. (45/100 pastato) ir UAB „Zeraida” (55/100 pastato) ir viso pastato bendrasis plotas yra 3 133,91 kv. m. Ginčo pastato dalies patalpų paskirties keitimas nelemia viso pastato paskirties pasikeitimo. Statinio naudojimo paskirtis nustatoma vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį”, kurio 6.1. punktas numato, kad pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai. Ginčo pastato patalpos, kurių paskirtis keičiama projektu, sudaro mažesnę viso pastato bendrojo ploto dalį, todėl pastato paskirtis nesikeičia. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad Rašytinis pritarimas išduotas pažeidžiant žemės sklypo teritorijos tvarkymo režimą;

4. Dėl reikalavimo įpareigoti UAB ,, Zeraida“ išardyti paaukštintą šlaitinį stogą ir stogo laikančiąsias konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę. Statybos padarinių klausimas gali būti sprendžiamas tik teismo sprendimu panaikinus Rašytinį pritarimą kaip neteisėtą. Pagrįstai ieškinio reikalavimas dėl šlaitinio stogo išardymo buvo atmestas, nenustačius Rašytinio pritarimo išdavimo neteisėtumo.

5. Dėl ieškovės atstovavimo. Apeliacinį skundą už abu ieškovus pasirašė D. F., remdamasis ieškovės įgaliojimu, tačiau ieškovas nepateikė duomenų apie jo turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ieškovas neturėjo teisės pateikti apeliacinio skundo savo sesers R. R. vardu. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliantai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 10d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui ir atlyginti apeliantams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tame pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, kad, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas tik iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantai sutiko, kad poreikio ginčyti Inspekcijos priimtus administracinius aktus: 2011 m. rugpjūčio 30 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110830-00108, 2012 m. liepos 25 d. Potvarkį Nr. P3-1544 ir 2012 m. liepos 17 d. Patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-120717-00149, nėra. Apeliaciniame skunde jie nurodė, kad neginčija teismo sprendimo kiek tai susiję su antru, ketvirtu ir penktu ieškinio reikalavimais, t.y. - 2. įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pakeisti 2011 08 30 Savavališkos statybos aktą reg. Nr. SSA-20-110830-00108 dalyje, kur nurodyta statinio statybos rūšis - Statinio kapitalinis remontas, nurodant statybos rūšį Statinio rekonstrukcija; 4. pripažinti negaliojančiu Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 07 17 d. Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-120717-00149 nuo jo išdavimo datos (2012 07 17); 5. pripažinti negaliojančiu Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 07 25 d. Potvarkį Nr. P3-1544 „Dėl 2011 08 30 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110830-00113 (duomenys neskelbtini)“ nuo jo priėmimo datos (2012 07 25), todėl kolegija dėl sprendimo šioje dalyje nepasisako.

Apeliantų nuomone, iš naujo perduotini nagrinėti šie reikalavimai: 1. nustatyti, kad žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) UAB „Zeraida“ vykdomi statybos darbai yra neteisėta savavališka statinio rekonstrukcija; 3. panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012 06 05 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-24-120605-00302; 6. įpareigoti UAB „Zeraida“, įmonės kodas 135699511, adresas (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per teismo nustatytą terminą išardyti pastato karvidžių 4Glp, adresu (duomenys neskelbtini), paaukštintą šlaitinį stogą ir stogo laikančiąsias konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę, kadangi jie nesutinka su sprendimo dalimi, kuria šie reikalavimai buvo atmesti.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė atliko ginčo pastato – karvidžių kapitalinį remontą, ar rekonstrukciją, ar pagrįstai ir teisėtai 2012 06 05 buvo išduotas pritarimas statinio projektui.

Dėl ieškovės R. R. atstovavimo.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, jog apeliacinį skundą už abu ieškovus pasirašė D. F., remdamasis ieškovės įgaliojimu, tačiau ieškovas nepateikė duomenų apie jo turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kolegija su tokiu pastebėjimu sutinka. Sutinka ir su teiginiu, kad ieškovas neturėjo teisės pateikti apeliacinio skundo savo sesers R. R. vardu. Tačiau kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą R. R. atstovavimo sutartį (t.6, b.l. 15-16) ir į tai, kad teismo posėdžių metu R. R. atstovės palaikė apeliacinį skundą; į aplinkybę, jog apeliacinis skundas abiejų ieškovų yra identiškas ir nekeliamas klausimas, kad jo negalėjo pateikti ieškovas D. F., pripažįsta, kad R. R. tokiu būdu prisidėjo prie apeliacinio skundo, todėl netenkina prašymo nutraukti apeliacinį procesą R. R. atžvilgiu.

Dėl reikalavimo pripažinti UAB „Zeraida” vykdomus statybos darbus neteisėta savavališka statinio rekonstrukcija

Byloje vyksta ginčas dėl atsakovei UAB „Zeraida“ nuosavybės teise priklausančio objekto – karvidės pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovų nuomone, atsakovės vykdomi statybos darbai pripažintini rekonstrukcija dėl šių argumentų: Karvidžių stogas buvo sutapdintas, o dabar įrengtas šlaitinis, užmūrijamos langų ir durų angos, jungiančios gretimą pastatą - vadinasi keičiamos pagrindinės konstrukcijos - griaunamos sienos, pastatomos naujos pertvaros ir iš esmės pristatomas antras aukštas. Padidėjus pastato tūriui, pristačius antrą aukštą su šlaitiniu stogu, negali būti tik remontas. Tai atitinka rekonstrukcijos sąvoką. Yra pažeidžiamos ieškovų, kaip žemės savininkų, teisės. Iki atliktos rekonstrukcijos karvidės tūris buvo 6923 m³, su priestatais 12532 m³, o po faktiškai atlikto rekonstravimo tūris padidėja iki 16600 m³. Net jeigu būtų nustatyta, kad buvo šlaitinis stogas, tai jis šiuo metu yra pažemintas, t.y. pakeisti šlaitinio stogo matmenys. Taigi, klausimas, kurį turi išspręsti teismas yra nustatyti, ar atsakovė atliko ginčo pastato kapitalinį remontą, ar rekonstrukciją.

Statybos įstatymo 2 straipsnyje yra nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorinius matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan. (18 p.), o statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan. (p.20). Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ skyriuje VI Statinio rekonstravimas nurodyta – statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pačiu pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų, prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. To paties techninio reglamento VII skyriuje Statinio kapitalinis remontas nurodyta – statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Šis norminis reglamentavimas nustato, kad statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimo statybos rūšiai tais atvejais, kai pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos ir dėl jų pertvarkymo keičiasi bet kurie statinio išorės matmenys. Todėl nustatant, ar matmenys buvo pakeisti pirma, teismas turi išspręsti klausimą, koks ir kokio dydžio buvo ginčo pastatas ir su kokiu stogu, nes būtent dėl stogo dydžio kilo ginčas, iki ginčijamų darbų atlikimo, nes būtent dėl stogo ir kilo ginčas.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atlikus ekspertizę, apeliantams neginčijant eksperto išvadų, yra išspręstas klausimas, koks gi buvo ginčo pastato stogas. Ekspertizės akte nurodoma, kad statinio techninio paso Nr.4 „Statinio charakteristikos skyriuje“ nurodyta – kolonos ir perdengimas – gelžbetoniniai, stogo konstrukcija medinė su šiferio danga. Tokia pati informacija yra nurodyta ir „Patalpų atitvarų ir grindų charakteristikų lentelėje“. Šį stogo konstrukcijos aprašymą visiškai atitinka Statinio techniniame pase Nr.4 pateiktas Pastato pjūvis, iš kurio matosi, kad Pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo (aukščiausio stogo krašto) yra 11,1 m, aukštis iki karnizo (žemiausio stogo krašto) – 6,1 m. Kadangi statinio techniniame pase Nr. 4 apie stogo konstrukciją pateikta informacija visiškai atitinka brėžinyje pateiktą grafinę informaciją, šios informacijos patikimumas ekspertui nekėlė abejonių (t.8, b.l. 90-93). Dėl duomenų nesutapimo ir duomenų, nurodytų 1998 metais kadastrinių matavimų byloje ekspertizės akte nurodyta, kad kadangi stogo danga ir konstrukcija nėra nurodyta, labai tikėtina, kad, rengiant Kadastrinių matavimų bylą 1998 metais stogo konstrukcijos nebuvo - ji buvo nugriuvusi arba nugriauta. Taip pat labai tikėtina, kad tokiu atveju kaip pastato aukštis buvo nurodytas mūrinės Pastato dalies aukštis (t.8, b.l. 94-96). Todėl atmetami ieškovų argumentai, jog Kadastriniai matavimai patvirtina aplinkybę, kad nebuvo šlaitinio stogo. Taip pat kolegija nesutinka su argumentais, kad kadangi 1998 metais nebuvo stogo virš ginčo pastato, tai nors ir darant prielaidą, kad šlaitinis stogas buvo, todėl norint iš naujo pastatyti šlaitinį stogą, reikėjo rengti pastato rekonstrukcijos projektą, nes šis teiginys prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Teismo posėdžio metu ekspertas S. M. nurodė, jog Pastato techniniu pasu vadovavosi dėl to, kad jame yra duomenys iki nugriuvimo. Akivaizdu, jog ginčo Pastatas buvo pastatytas su stogu, todėl vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, siekiant nustatyti, kokie darbai buvo atliekami, būtina nustatyti, koks stogas yra atstatomas. Aplinkybės, ar stogas nugriuvo, ar buvo nugriautas, ar sunyko dėl jo susidėvėjimo šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Taigi, duomenų apie stogą Kadastrinių duomenų byloje nebuvimas nepatvirtina, kad stogo nebuvo ir juo labiau, kad, norint stogą atstatyti, reikalingas leidimas rekonstrukcijai. Kaip įrodymai ieškovų nurodomos nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos pateiktos teritorijos, kurioje yra ginčo pastatas, aerofotografinės nuotraukos, datuojamos 1998 m., 2005 m., 2009 m. ir 2012 m. (t.4, b.l. 135-139) patvirtina tik tai, kad 1998 metais virš ginčo Pastato šlaitinio stogo nesimato, 2005 metais virš dalies ginčo pastato šlaitinis stogas yra. Kitame ieškovų nurodomame įrodyme UAB „Kauno komprojektas“ statinio ekspertizės akte yra nurodyta, jog ginčo Pastato stogas yra sutapdintas, dengtas rulonine danga, šiaurės rytinėje pastato dalyje tarp ašių B-C, 5...7 stogas medinis šlaitinis su paaukštinta pastoge, dengtas profiliuota skarda (t.1, b.l. 58, 155). Šios aplinkybės patvirtina tik faktą, kad dalyje pastato buvo įrengta stogo danga ant gelžbetoninės perdangos, o dalyje Pastato įrengtas naujas šlaitinis stogas.

Kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus įrodymus ir argumentus, sprendžia, jog ieškovai neįrodė, kad ginčo pastato stogas buvo sutapdintas, todėl šį argumentą atmeta.

Nustačius, kad buvo šlaitinis stogas, kuris sugriuvo, nunyko, buvo nugriautas ar kita, būtina nustatyti, ar atsakovė atstatė tokį patį stogą, koks buvo nurodytas Pastato techniniame pase Nr. 4, t.y. ar pasikeistų įgyvendinus projekto sprendinius bet kokie Pastato išorės matmenys. Todėl reikia sulyginti buvusius ir projekte numatytus Pastato aukščius iki stogo karnizo ir kraigo. Ekspertizės akte nurodoma, kad, siekiant sulyginti minėtus Pastato matmenis (aukščius), būtina atkreipti dėmesį, kad Statinio techniniame pase Nr.4 aukščiai yra nurodyti nuo žemės paviršiaus, o Projekte – nuo grindų paviršiaus, kad Statinio techniniame pase Nr. 4 aukštis nurodytas iki stogo karnizo viršaus (stogo dangos), o Projekte – iki stogo karnizo apačios (gegnių apačios). Ekspertas S. M. konstatavo, kad nustatyti, koks buvo žemės lygis pastačius Pastatą nėra galimybės, Statinio techniniame pase Nr. 4 matmuo nuo žemės paviršiaus iki grindų nėra nurodytas. Ekspertas, matuodamas techniniame pase Nr.4 pateiktą brėžinį, nustatė, kad atstumas nuo žemės paviršiaus iki grindų yra apie 0,3 m, todėl nustatė, kad nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus skirtumas yra 0,4 m, nuo žemės paviršiaus iki kraigo – 0,2 m (t.8, b.l. 102,103). Įvertinęs šiuos duomenis, ekspertas padarė išvadą, kad Projekte yra numatyta statinio rekonstravimo statybos rūšis, nes, pakeitus stogo laikančiąsias konstrukcijas, Pastato matmenys sumažėjo. Tačiau kolegija su tokia eksperto S. M. išvada nesutinka ir štai dėl ko: pirma, pats ekspertas sutinka, kad aukščiai techniniame pase ir Projekte yra nurodyti nuo skirtingų paviršių, o skirtumą tarp tų paviršių ekspertas nustatė ne tiksliai, bet tik apytiksliai. Antra, pats ekspertas nurodo, kad Pastato techniniame pase Nr.4 aukštis yra nurodytas iki stogo karnizo viršaus (stogo dangos), o Projekte – iki stogo karnizo apačios (gegnių apačios) ir tai reikia įvertinti, tačiau ekspertizės akte ekspertas to nevertina. Teismas atkreipia dėmesį, kad ekspertas taip pat nevertino pamatų šiltinimo detalės ir stogo detalės konstrukcijos – stogas buvo šiferio, o šiferis yra sunkus, banguotas, todėl jam reikėjo stipresnių laikančių konstrukcijų. Taigi, neesant tikslių duomenų ir negalint jų nustatyti, įvertinus anksčiau nurodytą ir tai, kad skirtumai yra nuo 0,4 iki 0,2 m, atsižvelgus į tą aplinkybę, kad vadovaujantis STR „Statybos užbaigimas“ 31p. yra leidžiami nukrypimai 20 cm, kolegija daro išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog pastato išorės matmenys sumažėjo.

Todėl nenustačius pastato išorės matmenų sumažėjimo, įvertinus tai, kad projektuotojai neturėjo objektyvių galimybių tikslai nustatyti buvusius Pastato išorės matmenis, turint tikslą atlikti Pastato kapitalinį remontą, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, įtvirtintais CK 1.5 str., teisėjų kolegijos vertinimu, Pastato statybos darbų rūšis – Pastato kapitalinis remontas yra nustatyta tinkamai ir pagrįstai. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl reikalavimo panaikinti 2012 m. birželio 5 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-24-120605-00302.

Rašytinis pritarimas statinio projektui yra individualus administracinis aktas. Tokio akto ginčijimui yra taikomas ABTĮ 33 str. 1d. nustatytas vieno mėnesio terminas. Ieškovai nenurodė, kada sužinojo apie skundžiamus aktus. Tačiau ieškovai, ginčydami 2012 06 05 rašytinį pritarimą, iš pradžių kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracini teismą, kuris 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1486-423/2012 atsisakė priimti skundą, ši teismo nutartis palikta galioti (t.1, b.l. 170-173). Ieškinį Kauno rajono apylinkės teismui tuo pačiu pagrindu ieškovai pateikė tik 2012 m. lapkričio 12 d. (t.1, b.l. 1-19). Iš nurodyto akivaizdu, jog apie ginčijamą pritarimą ieškovai žinojo dar iki 2012 09 20, todėl kolegija sprendžia, jog ieškovai yra praleidę vieno mėnesio terminą administraciniams aktams skųsti. Termino atnaujinti neprašė. Pabrėžtina, kad ieškovus atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai. Ieškinio senaties terminą taikyti prašo atsakovai. Vadovaujantis CK 1.126 str. 1d. ginčo šalims reikalaujant teismas taiko ieškinio senatį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131str. 1d.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas panaikinti 2012 m. birželio 5 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-24-120605-00302 atmestinas vien šiuo pagrindu.

Taip pat kolegija pasisako dėl šio reikalavimo esmės. Skundžiamo akto panaikinimo pagrindus nustato ABTĮ 89 str. 1d., kuria vadovaujantis aktas panaikinamas, jeigu: 1) neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetetingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros.

Ieškovai, prašydami panaikinti 2012 06 05 rašytinį pritarimą statinio projektui nurodė tokius argumentus: pirma, atliekami darbai yra ne kapitalinis remontas, o rekonstrukcija, todėl reikalingas bendrasavininkų sutikimas, o toks nebuvo pateiktas. Kad darbai yra kapitalinis remontas teisėjų kolegija pasisakė anksčiau, todėl nesikartoja ir konstatuoja, kad šis argumentas yra nepagrįstas.

Antra, ieškovai nurodo, kad rašytinis pritarimas negalėjo būti išduotas po reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatyto padarinių šalinimo termino pabaigos. Šis argumentas atmetamas, kadangi jokių naikinamųjų terminų statytojui kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo savavališkos statybos padarinių šalinimui Statybos įstatymas nereglamentuoja.

Trečia, pakeitus Projekte numatytų patalpų paskirtį, pasikeistų viso pastato paskirtis, o tai būtų nesuderinama su Žemės sklypui nustatytu tvarkymo ir naudojimo režimu, t.y. su Žemės sklypui nustatyta naudojimo paskirtimi, būdu ir pobūdžiu. Kolegija sprendžia, kad šis teiginys yra neįrodytas. Ieškovai sutiko su ekspertizės aktu. Byloje yra ginčo pastato – karvidės – registro išrašas (t.1, b.l. 35,36), kuriame yra nurodyti tokie duomenys apie Pastatą: naudojimo paskirtis – kita (fermų), bendras plotas 3 133,91 kv.m., kadastro duomenų nustatymo data – 1998 06 16. Žemės sklypo registro išraše (t.1, b.l. 32-34) nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų teritorijos. Akivaizdu, kad kitos (fermų) paskirties pastatas neatitinka nustatyto ir įregistruoto žemės sklypo naudojimo būdo ir iki kapitalinio remonto. Be to, ekspertas S. M. ekspertizės akte, kurio neginčija ieškovai, konstatavo, kad net ir po projekto įgyvendinimo, viso pastato paskirtis nepasikeistų. Kita vertus, pastato paskirtis kaip neatitinka žemės sklypo nustatytos naudojimo paskirties, taip ir neatitiks. Atitinkamai dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, kad Rašytinis pritarimas išduotas pažeidžiant žemės sklypo teritorijos tvarkymo režimą. Pažymėtina, jog vienam žemės sklypui gali būti nustatytas vienas ar daugiau žemės naudojimo būdų ir pobūdžių.

Ketvirta, ieškovai nurodo, jog Pastatas yra ypatingas statinys, o tai reiškia, kad ginčijamam projektui turėjo būti atlikta ekspertizė, kuri atlikta nebuvo. Ekspertas S. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jo išvada, kad Pastatas yra ypatingas statinys yra pagrįsta 2013 metų STR, kuris ginčo atveju netaikytinas, nes ginčijamas 2012 06 05 administracinis aktas. Pagal STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ kapitališkai remontuojamas statinys nėra priskiriamas prie ypatingų statinių. Be to, šiame dokumente nėra numatyta ploto rekomendacija priskyrimui ypatingiems statiniams. UAB „Kauno komprojektas“ išvada, kad statinys yra ypatingas padaryta vadovaujantis nuostata, jog buvo atlikta rekonstrukcija (t.4, b.l. 128-129), teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta teismui nustačius, jog skundžiami darbai yra kapitalinis remontas.

Penkta, ieškovai nurodo, kad leidimas statybai išduotas neteisėtai ir dėl to, kad Projekto rengimo metu ir Statybos leidimo išdavimo metu buvo panaikinti specialieji architektūros reikalavimai. Kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Kauno rajono savivaldybės direktorius 2011 12 22 įsakymu Nr. ĮS-2166 panaikino Savivaldybės administracijos nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus, išduotus UAB „Zeraida“ (t.5, b.l. 26). Ši aplinkybė įtakos skundžiama rašytiniam pritarimui neturi, kadangi specialūs architektūriniai reikalavimai nėra reikalingi darant kapitalinį remontą, o teismas būtent ir nustatė, kad buvo atliekamas kapitalinis remontas, o ne rekonstrukcija.

Akcentuotina, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, institucija, kuri yra kompetentinga spręsti klausimus dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, surašė statybą leidžiančio dokumento parengimo ir atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-120717-00149, kuriame padarė išvadas, jog 2012 06 05 išduotas rašytinis projekto pritarimas Nr. RPP-24-120605-00302 pagal projektą Kitos (fermos) paskirties pastato dalies patalpų paskirties keitimas ir pastato dalies kapitalinis remontas Nr. EFI -09001-01-TP-AS, parengtą 2011 metais; parengtas ir išduotas laikantis Statybos įstatymo (4.2) 23 straipsnio ir Reglamento (4.7) nuostatų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus argumentus, faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti 2012 06 05 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr.RPP-24-120605-00302.

Dėl reikalavimo įpareigoti statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą taip pat pagrįstai atmetė, kadangi jis yra išvestinis, t.y. netenkinus reikalavimų panaikinti 2012 06 05 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr.RPP-24-120605-00302, statybą pripažinti rekonstrukcija, negali būti tenkinamas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, vadovaujantis CPK 93 str. 1d. (šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies) iš ieškovų atsakovei priteistina 289,60 Eur (1 000 Lt) už advokato pagalbą, t.y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t.6, b.l. 81-82) ir 289,60 Eur ( 1 000 Lt) už atstovavimą byloje (t.6, b.l. 167,168). Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neprieštarauja Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2d, įsakymu Nr. 1R-85. Akcentuotina, kad ši suma yra beveik 8 kartus mažesnė už apeliantų prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą – 15 682,12 Lt (t.8, b.l. 160). Atkreiptinas dėmesys, kad į šią sumą nėra įskaičiuotos ekspertizės išlaidos ir eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos, kurios yra 5 000 Lt.

Be to, Kauno apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje yra likęs D. F. sumokėto užstato lėšų likutis 289,62 Eur. Kadangi bylą Kauno apygardos teisme baigta nagrinėti, ši suma grąžintina D. F..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti atsakovei UAB „Zeraida“ (juridinio asmens kodas 135699511) iš ieškovų D. F. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 289,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti D. F. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 62 eurocentus), kuriuos kaip užstatą jis įmokėjo į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė