- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-1041-601/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Raimondas Buzelis, Algirdas Remeika
- Suinteresuotas asmuo
- J. K.
- Pareiškėjas
- R. K., V. K.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atnaujintas pareiškėjams R. K. ir V. K. įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti jiems terminą jų motinos Z. K. a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios 2007-12-20), palikimui priimti (b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir atnaujino pareiškėjams: R. K. ir V. K. įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, kuris atsirado po Z. K. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties. Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra Z. K. sūnūs (b .l. 8-9), suinteresuotas asmuo – G. J. - dukra (b. l. 25), o suinteresuotas asmuo J. K. - mirusiosios sutuoktinis (b. l. 24). 2004 m. birželio 15 d. Z. K. ir J. K. buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo po mirties visą savo turtą paliko vienas kitam, o po pergyvenusio sutuoktinio mirties – sūnui V. K. (b. l. 27) (CK 5.43 str., 5.44 str. 1 d.). Taip pat nustatyta, kad apie testamento sudarymo faktą žinojo – abu pareiškėjai (b. l. 68, 69). Tačiau dar iki Z. K. mirties, J. K. prašymu testamentas 2007 m. rugsėjo 27 d. buvo panaikintas (b. l. 26). Tai reiškia, kad panaikinus testamentą atsiranda paveldėjimo santykiai pagal įstatymą, ir kadangi nei iš vieno įpėdinio paveldėjimo teisė nebuvo atimta, po Z. K. mirties jos turtą paveldi pirmos eilės įpėdiniai (visi Z. K. vaikai) kartu su ją pergyvenusiu sutuoktiniu J. K. (CK 5.46 str. 1 d.; 5.2. str., 5.11 str. 1d. 1p., 5.13 str.). Pareiškėjai nurodė, jog jie nežinojo apie testamento panaikinimą (b. l. 67, 68), šią aplinkybę patvirtino ir G. J. (b. l. 69). Iš rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad notarė V. Bagdanskienė apie galimybę paveldėti pareiškėjus informavo tik pasibaigus įstatyme numatytam 3 mėnesių terminui (b. l. 28-31). Ištyręs šiuos įrodymus teismas sprendė, kad pareiškėjai apie bendrojo sutuoktinių testamento panaikinimą sužinojo tik pasibaigus įstatymo numatytam 3 mėnesių terminui (CPK 265 str. 1 d.). Nustačius aukščiau minėtas ir bylos sprendimui turinčias reikšmės aplinkybes, bei vadovaujantis CPK 185 str. nuostatomis ir LAT formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo, teismas sprendė, kad pareiškėjams palikimą priimti per nustatytą 3 mėnesių terminą sukliudė objektyvios priežastys (jų klaidingas įsitikinimas, jog palikimas jiems nepriklauso, nes galioja bendrasis sutuoktinių testamentas, kuriuo jų mama visą turtą paliko savo sutuoktiniui J. K. ), dėl to laikė, kad pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių (CPK 177, 178, 185 str., 2004-12-30 LAT Senato nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) pareiškėjai žinojo apie motinos mirtį, dalyvavo laidotuvėse, todėl turėjo pakankamai informacijos ir įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės;
2) teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog Z. K. valia buvo nepalikti turto pareiškėjams;
3) pareiškėjai tėvams jokios pagalbos neteikė;
4) testamentas yra konfidencialus dokumentas ir apie jį pareiškėjai negalėjo žinoti;
5) įstatymo nustatytas 3 mėn. terminas palikimui priimti gali būti atnaujintas tik tada, kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių (pareiškėjai svarbių priežasčių nenurodė), o ne teismui remiantis tikėtinomis išvadomis, jog yra didesnė tikimybė, jog pareiškėjų nurodomos aplinkybės egzistavo, negu neegzistavo, todėl teismas klaidingai taikė LAT Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 3 p.
Suinteresuotas asmuo G. J. prisidėdama prie atskirojo skundo (b. l. 81) prašo patenkinti atskirtąjį skundą jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjai prašo suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:
1) suinteresuoti asmenys J. K. ir G. J. nepateikė teismui įrodymų, jog pareiškėjams buvo žinoma apie tėvo ir mirusios motinos bendrojo sutuoktinių testamento panaikinimą iki sueinant įstatymų nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti;
2) testamentui nustojus galioti CK 5.46 str. 1 d. tvarka, sutinkamai su CK 5.11 str. 1 d. 1 p. pareiškėjai yra savo motinos įstatyminiai įpėdiniai;
3) įstatymas nenumato, jog teisė į palikimą priklausytų nuo įpėdinio palikėjai teikiamos pagalbos;
4) pareiškėjams buvo žinoma apie testamentą, tai pripažino ir G. J. , šią aplinkybę patvirtina ir apelianto argumentas - kad be notarės priminimo, pareiškėjai nebūtų iki šiol padavę pareiškimo;
5) pareiškėjų veiksmus, dėl ko jie praleido 3 mėn. terminą, lėmė objektyvios aplinkybės – nežinojimas fakto apie bendro sutuoktinių testamento panaikinimą, kurį suinteresuoti asmenys nuo pareiškėjų nuslėpė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad 2004 m. birželio 15 d. Z. K. ir J. K. (pareiškėjų tėvai) buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo po mirties visą savo turtą paliko vienas kitam. Apie šį testamentą pareiškėjai žinojo. 2007 m. rugsėjo 27 d. suinteresuotas asmuo J. K. panaikino bendrąjį sutuoktinių testamentą. Apie panaikintą bendrąjį sutuoktinių testamentą pareiškėjams nebuvo žinoma iki kol 2008 m. kovo 21 d. raštais notarė V. Bagdanskienė neinformavo jų apie praleistą terminą palikimui priimti (b. l. 29, 31). (duomenys neskelbtini) Z. K. mirė. Per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimus apie palikimo priėmimą notarui padavė J. K. (sutuoktinis) ir G. J. (dukra).
Lietuvos Respublikos CK 5.46 str. numatyta, kad bet kuris sutuoktinis gali iki palikimo atsiradimo atšaukti savo valios išreiškimą ta pačia tvarka, kokia buvo sudarytas testamentas. Tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio valios išreiškimas. Taigi nagrinėjamu atveju, panaikinus bendrąjį sutuoktinių testamentą, atsiranda paveldėjimo pagal įstatymą santykiai (CK 5.2 str. 2 d.). Pagal įstatymą pareiškėjai yra pirmosios eilės įpėdiniai kartu su suinteresuotuoju asmeniu G. J. (po motinos Z. K. mirties) (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.) ir suinteresuotuoju asmeniu J. K. (CK 5.13 str.). Palikimo jie nėra atsisakę (CK 5.60 str.).
Lietuvos Respublikos 5.50 str. numatyta, kad palikimą priimti galima per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o CK 5.57 str.1 d. numatyta, kad šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymai nenumato kokios priežastys gali būti pripažintinos svarbiomis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar nurodytos pareiškėjo termino praleidimo priežastys yra svarbios, turi teismas atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi pripažino pareiškėjų klaidingą įsitikinimą, jog palikimas jiems nepriklauso, nes yra bendrasis sutuoktinių testamentas, dėl ko šie ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad suinteresuoti asmenys G. J. ir J. K. , kurie patys padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, nepranešė pareiškėjams apie panaikintą bendrąjį sutuoktinių testamentą, nors žinojo, jog šie žino apie sudarytą tokį testamentą. Akivaizdu, kad pareiškėjams žinant minėtas aplinkybes, jie būtų padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, taip pat pažymėtina, kad sužinoję apie turimą teisę į palikimą, jie iš karto kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą atnaujindamas pareiškėjams terminą palikimui priimti.
Atskirąjame skunde nurodytos aplinkybės, jog Z. K. valia buvo nepalikti turto pareiškėjams, jog pareiškėjai jokios pagalbos neteikė tėvams, nekeičia paveldėjimo santykių ir neatima iš pareiškėjų teisės į palikimą, todėl jos neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo atskirojo skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 331 str., 336 str., 337 str.1 p.,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.