Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria buvo tenkintas K. J. atstovo advokato skundas panaikinti Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. nutraukimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi tenkintas nukentėjusiosios K. J. gynėjo advokato skundas dėl Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2009-08-11 nutarimo, kuriuo paliktas galioti žemesniosios prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 77-1-00111-08 pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti šių nusikalstamų veikų požymių.

Skundu Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-02-02 nutartį. Skunde prokurorė teigia, kad vertinat surinktus faktinius duomenis, matyti, kad nukentėjusiosios K. J. parodymai nėra nuoseklūs, keisti dėl esminių įvykio aplinkybių: apklausose teigusi, kad savo noru lytiškai santykiavo su vienu iš įtariamųjų, akistatos su E. B. metu parodė, kad nė su vienu savo noru nesantykiavo, visi ją prievartavo, taip pat nepatvirtino, kad turėjo lytinius santykius su E. B.. L. B., kuris pats pripažįsta santykiavęs su K. J. kelis kartus, K. J. akistatos metu iš vis neatpažino, pareiškusi, kad mato pirmą kartą. Be to, jos parodymai kelia abejonę ir dėl sugebėjimo teisingai vertinti įvykius, kadangi įvykių metu ji buvo smarkiai apgirtusi, ko pati neneigia ir tai galėjo turėti įtakos įvykių vertinimui bei įsiminimui.

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad K. J. 2008-03-17 yra turėjusi lytinius santykius. Ši išvada paneigia buvus vienam iš K. J. nurodytų fizinės prievartos būdų, o būtent tai, kad ji automobilyje buvo tampoma už plaukų ir tai, kad, būnant liudytojo Žydrūno namuose, vienas iš įtariamųjų sugriebė jai už plaukų ir nutempė į mašiną, nes teismo medicinos specialistas nustatė, kad plaukų išravimas padarytas kelios dienos prieš nukentėjusiosios apžiūrą. Ši apžiūra daryta tuoj po įvykio, t.y. 2008-03-17 12.50 val. Prokurorė teigia, kad ši aplinkybė, paneigianti K. J. nurodytą fizinės prievartos prieš ją būdą, kelia pagrįstą abejonę K. J. parodymų nuoširdumu ir teisingumu.

Teismo medikas, apžiūrėjęs KJ, nustatė minkštųjų audinių sumušimus ir odos nubrozdinimus dešinio žasto, kairės šlaunies ir dešinio pakinklio srityje. Tyrimo metu nustatyta, kad K. J. įvykių metu buvo neblaivi (net po įvykių praėjus kelioms valandoms, 2008-03-17 7.03 val., alkotesteriu K. J. nustatytas 2,64 promilių girtumas), lytinis santykiavimas vyko automobilio salone, tai yra uždaroje, ankštoje, patalpoje, kurioje judesių laisvę smarkiai apsunkina sėdynės, vairo mechanizmas, kiti asmenys. Liudytojas Ž. M. nurodo, kad K. J. kieme prie mašinos griuvinėjo. Prokurorė daro išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog sužalojimai padaryti kitomis aplinkybėmis, nei nurodo K. J., todėl negalima kategoriškai teigti, kad sužalojimai, nustatyti teismo mediko, yra įtariamųjų fizinio smurto prieš K. J. pasekmė.

K. J. apklausose nurodė, kad su įtariamaisiais lytiškai santykiavo ne po vieną kartą, taip pat ir oraliniu būdu. Po santykių ji spermą nusivalydavo, o iš burnos išspjaudavo. Tyrimo metu buvo paimti ir apžiūrėti tiek K. J., tiek įtariamųjų rūbai, apžiūrėtas automobilio salonas, sėdynių užvalkalai, tačiau spermos pėdsakų nerasta.

Apžiūrint automobilį VW PASSAT, valst. Nr., bagažinėje rasta negyva lapė kruvinu kailiu. K. J. apklausoje nurodė, kad bevažiuojant lapę nutrenkė automobilis ir vaikinai paėmę ją nuo kelio rodė jai sakydami, kad jei nesantykiaus, jai bus taip, kaip su ta lape. Detalesnių aplinkybių, kaip jai buvo grasinta, K. J. nenurodė. Tačiau šios aplinkybės apklausose nenurodė nė vienas įtariamasis.

Prokurorė skunde nurodo, kad liudytojo V. B. parodymai patvirtina faktą, kad K. J. tuoj po įvykių buvo girta, griuvinėjo, tik paklausta pasakė, kad ją išprievartavo keli vaikinai, pati sakė, kad su vienu vaikinu ji „mylėjosi savo noru, nes jis buvo jaunas, gražus".

Prokurorė teigia, kad įtariamųjų apklausose užfiksuoti parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, neprieštarauja vienas kitam. Savo parodymus jie patvirtino ir akistatose su K. J.. Pagal nustatytą įvykių situaciją matyti, kad tuoj po to, kai išlipo iš automobilio, K. J. kelyje rado policijos pareigūnai ir dar bekalbėdami su ja, pastebėjo įtariamųjų automobilį. M. M., S. V. ir L. B. buvo iš karto sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą. Iki pirmosios apklausos bei paleidimo jie buvo izoliuoti vienas nuo kito, sekančią dieną po sulaikymo jie buvo apklausti, todėl tikimybė, kad per trumpą laiką iki sulaikymo jie susitarė dėl parodymų, smulkių įvykio detalių, kurios iš esmės sutampa, labai menka.

Liudytojų Ž. M. L. G. parodymai patvirtina įtariamųjų, o ne K. J. nurodytas aplinkybes. Jokių aplinkybių, dėl kurių kiltų abejonė jų parodymų nuoširdumu, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jų parodymais.

Prokurorė skunde nurodo, kad Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas atimant galimybę priešintis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja būdus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas, ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti". Tai gali būti nukentėjusiojo surišimas, prievartinis migdomųjų sugirdymas ir pan. Tokių ar panašių veiksmų, kuriuos galima būtų įvardyti, kaip atėmimas galimybės priešintis, tiriamo įvykio su KJ atveju nenustatyta. Tyrimo metu nustatyta, kad KJ lytiškai santykiavo, būdama smarkiai apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų. Bejėgiška būkle pripažintinas toks apsvaigimo laipsnis, kai asmuo dėl to negali suvokti aplinkos, su juo daromų veiksmų prasmės arba negali pasipriešinti. Tyrimo metu duomenų, kad K. J. dėl girtumo nebesusivoktų aplinkoje ir to, kas su ja vyksta, nenustatyta. K. J. savo noru svaiginosi alkoholiniais gėrimais dar iki susitikimo su įtariamaisiais ir būdama kartu su jais. Apie nugirdymą per prievartą ar apgaule nėra jokių duomenų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo, suvokdamas kito asmens ketinimus su juo lytiškai santykiauti, nusigeria savo noru, lytinis santykiavimas nelaikomas išžaginimu ar seksualiniu prievartavimu.

Apibendrindama prokurorė teigia, kad tyrimo metu nesurinkta duomenų, kurie suteiktų pagrindą teigti, kad K. J. bendrininkų grupės buvo išžaginta ar seksualiai prievartauta, panaudojant fizinį smurtą bei grasinimus.

Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje nepagrįstai įpareigojo prokurorą užbaigti tyrimą, surašant kaltinamąjį aktą, nes BPK 170 str., nustatantis prokuroro įgaliojimus ikiteisminiame tyrime, numato, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo. Ikiteisminio tyrimo teisėja nutartyje nenurodė, kad tyrimas būtų atliktas neišsamiai, neišsiaiškintos kokios nors aplinkybės, taip pat nenurodė, kokie papildomi tyrimo veiksmai turėtų būti atlikti.

Prokurorė daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Teismo posėdyje prokuroras prašė Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės skundą tenkinti.

Skundas tenkintinas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu vienintelis baudžiamojo proceso subjektas - prokuroras - turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo, ir, tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui, arba, esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiami BPK 214 str. numatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris privalo nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundą, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo.

Pagrindinė panaikintos vyriausiosios prokurorės nutarimo išvada buvo ta, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta objektyvių duomenų, jog įtariamieji šioje byloje padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 2 d., todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p. nurodytu pagrindu, t.y. nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Savo argumentus prokurorė grindė ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų –K. J., keturių įtariamųjų apklausų ir jų akistatų su K. J., liudytojų, į kurių namus įvykio naktį K. J. buvo atvykusi su įtariamaisiais, K. J. iš karto po įvykio mačiusio policijos pareigūno apklausų duomenimis, K. J. teismo medicininio tyrimo ir kitų tyrimo veiksmų, kuriais buvo siekiama nustatyti nusikalstamų veikų tyrimui reikšmingas aplinkybes, duomenimis. Prokurorės nutarime visi šie duomenys išanalizuoti ir išsamiai aptarti. Prokurorė, įvertinusi tai, kad K. J. apklausų ir akistatų metu iš esmės keitė savo parodymus dėl prieš ją nusikalstamus veiksmus atlikusių asmenų, nusikalstamų veiksmų apimties, jų eigos, savo pačios elgesio įvykio metu, be to, jos parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys – liudytojų Ž. M. ir LG parodymai, specialistų išvados, visiškai pagrįstai K. J. parodymus apie įtariamųjų prieš ją esą atliktus lytinės prievartos veiksmus laikė abejotinais, prieštaringais ir nepatikimais. Vertindama įtariamųjų parodymus, prokurorė atsižvelgė ne tik į jų nuoseklumą, bet ir į šių parodymų davimo aplinkybes - tai, kad visi įtariamieji iš karto po įvykio buvo sulaikyti ir iki pirmosios apklausos neturėjo galimybės bendrauti tarpusavyje, tai, kad šiuos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Šios aplinkybės leido prokurorei įtariamųjų parodymus, kurių esmė ta, kad K. J. savo noru turėjo lytinius santykius su vienu iš įtariamųjų ir nei vienas iš jų prieš nukentėjusiąją neatliko jokių lytinės prievartos veiksmų, laikyti objektyviais ir jais remtis, priimant sprendimą dėl tyrimo baigties. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra įvertinti visi tyrimo metu surinkti duomenys ir pasisakyta dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi nukentėjusiosios atstovo skundą, padarė priešingą nei prokurorė išvadą – ikiteisminis tyrimas šioje byloje turi būti užbaigtas kaltinamojo akto surašymu. Prokurorė skunde teisingai pažymi, kad, pirmiausia, tokia išvada prieštarauja BPK 170 str. nuostatoms, pagal kurias ikiteisminio tyrimo užbaigimo klausimo išsprendimas yra išimtinė prokuroro kompetencija. Jau minėta, kad skundą nagrinėjantis ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrindinį dėmesį turėtų skirti tyrimo išsamumo vertinimui ir tik po to daryti išvadas dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nenurodoma jokių tyrimo klaidų ir apsiribojama vien prokuroro pateikto duomenų vertinimo kritika. Be to, duomenų vertinimas neatsiejamas nuo jų turinio analizės, kuri, priešingai nei prokurorės nutarime, ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje yra fragmentiška ir neišsami. Nors ikiteisminio tyrimo teisėja nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog su K. J. prieš jos valią lytiškai santykiavo visi įtariamieji, tačiau iš nutarties turinio matyti, kad pagrindinis šių duomenų šaltinis tėra pačios nukentėjusiosios parodymai. Nutartyje vieno iš įtariamųjų parodymai apie jo ir K. J. savanoriškus lytinius santykius, kuriuos patvirtino ir kiti įtariamieji bei dalyje savo parodymų - pati K. J., laikomi visų keturių įtariamųjų prievartinius lytinius santykius patvirtinančia aplinkybe. Nutartyje vienareikšmiškai tvirtinama, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, tačiau nutartyje aptarta tik dalis išvados, kita išvados dalis, prieštaraujanti nukentėjusiosios parodymams, nutylima. Be to, nepasisakyta dėl dalies ikiteisminio tyrimo duomenų : liudytojų parodymų, automobilio, įtariamųjų ir nukentėjusiosios rūbų apžiūros ir duomenų. Nutartyje įtariamųjų parodymus siūloma vertinti ne pagal jų turinį, o pagal juos davusių asmenų procesinę padėtį, t.y. laikyti parodymus gynybine pozicija, nors tai prieštarauja ne tik duomenų vertinimo taisyklėms, bet ir BPK 21 str. numatytoms įtariamojo teisėms. Aptartos aplinkybės rodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėja realiai nepatikrino ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, vietoje argumentuotų išvadų, pagrįstų bylos medžiaga, iš esmės pateikdama savo nuomonę dėl būtinybės baigti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo akto surašymu

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo bylą, daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, tyrimo metu buvo išnaudotos visos įstatyme numatytos galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių įtariamiesiems inkriminuotus nusikaltimus, nebuvo nustatyta. Todėl Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-06-30 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir vyriausiosios prokurorės 2009-08-11 nutarimas, kuriuo atmestas nukentėjusiosios gynėjo prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą, yra pagrįsti ir teisėti. Tuo tarpu Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje daromos išvados nepagrįstos tyrimo duomenų vertinimu, dalis šių išvadų prieštarauja BPK nuostatoms, reglamentuojančioms ikiteisminio tyrimo užbaigimo tvarką. Tokia nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama, dėl skundo priimant naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panaikinti Pasvalio rajono ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m .rugsėjo 2 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą : palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009 m. birželio 30 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir vyriausiosios prokurorės 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą, kuriuo atmestas K. J. atstovo advokato skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Ši nutartis neskundžiama.