Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-18 · Civilinė byla Nr. e2-63-186/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-01-18Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-03-05Klaipėdos apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-10-31Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
e2-63-186/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00544-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Atostogų parkas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „SPA technologija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-63-186/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00544-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atostogų parkas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atostogų parkas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SPA technologija“ dėl netinkamu sutarties vykdymu padarytos žalos atlyginimo ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Atostogų parkas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „SPA technologija“ priteisti 10 895,34 Eur dydžio patirtas išlaidas atliekant defekto šalinimo darbus, 82 541,70 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, ir (ar) piniginių lėšų, esančių pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai – 93 437 Eur. Prašymą grindė tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi ieškinys yra prima facie pagrįstas, atsakovė jau ilgą laiką savo sąskaita netaiso atliktų darbų defektų, geruoju neįvykdė prievolės sumokėti netesybas, nereaguoja į geranoriškus ieškovės raginimus. Be to, pareikšto reikalavimo suma yra didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai ir neproporcingai bloginama ieškovės padėtis, ji patirtų papildomas išlaidas atsakovės atliktų rangos darbų defektų šalinimui, o atsakovei būtų sudarytos visos galimybės ir toliau pažeidinėti ieškovės teises nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir taip net galimai išvengti išieškojimo pagal priimtą teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.Iš viešoje erdvėje esančios informacijos apie atsakovę teismas nustatė, kad atsakovės bendrovėje dirba 12 darbuotojų, atsakovė įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi, atsakovės apyvarta (be PVM) 2016 metais sudarė 300 001 - 500 000 Eur, atsakovei 2017 m. rugpjūčio mėnesį priklausė 6 transporto priemonės (1 iš jų išperkama arba nuomojama). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, kad duomenų apie kitas nagrinėjamas bylas, kuriose būtų pareikšti reikalavimai atsakovei, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad jos nėra pakankamos konstatuoti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas bei, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Atostogų parkas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, ir (ar) piniginių lėšų, esančių pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai – 93 437 Eur. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:Teismas, vadovaudamasis abejotino patikimumo viešosios erdvės informacija, nepagrįstai sprendė apie gerą atsakovės turtinę padėtį bei rizikos dėl teismo sprendimo įvykdymo nebuvimą, kadangi atsakovės VĮ „Registrų centras“ pateikta 2016 m. finansinė ataskaita patvirtina, kad atsakovės veikla yra nuosekliai nuostolinga, o ieškovės reikalavimas sudaro beveik ketvirtadalį atsakovės visos metinės apyvartos, todėl ieškinio suma atsakovei nelaikytina nedidėle.Atsakovė turi registruoto turto – transporto priemonių, kurių areštas neapsunkintų jos padėties ir nesudarytų kliūčių atsakovei šiuo turtu toliau naudotis vykdant ūkinę veiklą. Atsakovė UAB „SPA technologijos“ prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:Reiškiamo reikalavimo didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti areštą atsakovės turtui.Atsakovė yra veiklą vykdantis subjektas, kitų teisminių ginčų neturi, taip pat neturi pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui ir (ar) kitiems kreditoriams, atsakovės atžvilgiu nėra įregistruotų turto areštų, taip pat jokie išieškojimai jos atžvilgiu nėra vykdomi. Atsakovei pareikšti reikalavimai yra dėl netesybų priteisimo, remiantis 2012 m. balandžio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Statybos rangos sutarties pažeidimu, kai tuo tarpu atsakovė minėtos sutarties pažeidimo nepripažįsta. Atsižvelgiant į tai, atsakovei priklausančio turto areštas, nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės siekį paslėpti jai priklausantį turtą, būtų neproporcingas ir suvaržytų atsakovės vykdomą veiklą.Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, t. y. nepateikė pakankamai duomenų apie atsakovės finansinę padėtį bei kitus kreditorinius įsipareigojimus. Vien finansinių ataskaitų rinkiniai atsakovės blogos turtinės padėties nepagrindžia, priešingai, patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą ir jos veiklos apyvarta yra ženkli. Be to, įmonės nemokumas suprantamas kaip pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis, o ne per vienerius metus mokėtinų sumų ir turto santykis.Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė ėmėsi kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti prievolės įvykdymo ar sumažinti turimą turtą. Taip pat ir teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti teismo išvadą, kad atsakovei ieškinio suma nėra didelė (UAB „SPA technologija“ 2016 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Nors apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo prašymo prie bylos medžiagos pridėti naujus įrodymus, tačiau atsakovė jais de facto (liet. iš tikrųjų) grindžia atskirojo skundo argumentus. Kadangi apeliantei būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado įvertinus skundžiamos nutarties argumentaciją bei siekiant pašalinti abejones dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas minėtus naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik kai yra šios dvi sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Priešinga šalis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sąlygų buvimą.Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, nes ieškovė neįrodė antrosios iš minėtų sąlygų – grėsmės, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, remiasi 2016 m. atsakovės balansu bei pelno (nuostolių) ataskaita teigdama, kad atsakovės veikla yra nuosekliai nuostolinga, o ieškovės reikalavimas sudaro beveik ketvirtadalį atsakovės visos metinės apyvartos, todėl ieškinio suma atsakovei laikytina didele.Iš pateiktų 2016 m. UAB „SPA technologija“ balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2015 m. atsakovė patyrė 106 828 Eur nuostolį, tačiau 2016 m. nuostolis sumažėjo ir sudarė 79 290 Eur. Atsakovės apyvarta 2016 metais sumažėjo 27 445 Eur suma ir sudarė 422 862 Eur, lyginant su 2015 m., tačiau atitinkamai 53 269 Eur suma sumažėjo ir įmonės išlaidos (pardavimo savikaina bei bendrosios ir administracinės). Atsakovės ilgalaikio nuosavo turto likutinė vertė 2016 m. sudarė 25 832 Eur, o trumpalaikio nuosavo turto vertė – 560 002 Eur. Pažymėtina, kad apeliantės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2016 m. padidėjo 2,2 karto ir sudarė 533 056 Eur. Apeliantės teigimu šie duomenys rodo sudėtingą atsakovės UAB „SPA technologija“ finansinę padėtį ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei pateiktus įrodymus, pripažįsta, kad apeliantės argumentacija dėl sunkios atsakovės finansinės padėties, nuosekliai nuostolingos veiklos, kartu reiškiančios, jog atsakovei reikalavimo suma yra labai didelė, stokoja faktinio pagrįstumo, kadangi net ir įvertinus aptartus įmonės finansinius rodiklius 2016 metais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti vienareikšmišką išvadą, jog apeliantės turimo turto bei esamų įsipareigojimų (per vienerius metus mokėtinų sumų) santykis, kaip ir valdomo turto struktūra, patvirtina neabejotiną įmonės prastą finansinę būklę laiko perspektyvoje.Apeliantė atsakovės negalėjimą įvykdyti galimai jai palankų teismo sprendimą sieja tik su atsakovės 2016 m. balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodomais duomenimis. Nepaisant to, apeliantė daugiau kitų duomenų, patvirtinančių šiai dienai sunkią atsakovės finansinę padėtį, nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliaciniam teismui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Be to, nėra duomenų, jog atsakovė turėtų pradelstų įsipareigojimų, kurie viršytų pusę į jos balansą įrašyto įmonei priklausančio turto vertės (įskaitant įmonės kapitalą) (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis), todėl nėra pagrindo laikyti, kad įmonė yra nemoki.Pritartina atsakovės nurodomam argumentui, kad šiuo atveju apeliantė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kad pareikštų reikalavimų pobūdis bei mastas (ieškinio dydis) iš esmės priklauso nuo pačios ieškovės valios. Todėl, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovė vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo (nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui), laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012, taip pat nutarties 15 punkte cituota praktika). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės argumentai, kad atsakovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas bei, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė, laikytini nepagrįstais. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nekuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, jį apsunkinti kitomis prievolėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016; ir kt.).Apeliantei nepateikus jokių svarių argumentų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu gali slėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, suvaržyti atsakovės teises vadovaujantis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi šiuo atveju nebūtų teisinga ir proporcinga. Apeliantės teiginiai, kad atsakovė jau ilgą laiką savo sąskaita netaiso atliktų darbų defektų, geruoju neįvykdė prievolės sumokėti netesybas, nereaguoja į geranoriškus ieškovės raginimus, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, nes iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nesutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais, ginčija prašomą priteisti sumą tuo pagrindu, kad 2012 m. balandžio 17 d. Statybos rangos sutartis pažeista nebuvo. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl šio konkretaus ieškinio sumos atsakovei dydžio, kaip savaime padidinančio sprendimo neįvykdymo riziką nėra įrodyti, nenustatyta ir aplinkybių, jog atsakovė gali siekti išvengti sprendimo nagrinėjamoje byloje vykdymo. Taigi, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiai neįrodžius egzistuojančios grėsmės, kad nepritaikius atsakovės turto arešto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 185 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas