- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-162-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01799-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- L. A., E. A.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-63-941/2014 (buvęs bylos Nr. 2-2146-941/2013) pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovams L. A., E. A., E. A. dėl tėvystės nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. K. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas nustatyti, kad jis yra vaikų E. A. ir E. A. tėvas.
Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną jo ir nepilnamečių vaikų E. A. bei E. A. bendravimo tvarką, pagal kurią D. K. turi teisę netrukdomai matytis su E. A. ir E. A. 2 (du) kartus per savaitę po 3 valandas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir po pasimatymų atvežant juos į jų gyvenamąją vietą, pasimatymus su vaikais suderinus su L. A. telefonu ar kitomis susisiekimo priemonėmis vieną dieną prieš numatomą pasimatymą, įpareigojant L. A. nurodyti D. K. savo telefono numerį, kad užtikrinti galimybę suderinti bendravimo laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies – iki bus išnagrinėta civilinė byla nustatė laikiną D. K. ir nepilnamečių vaikų E. A. bei E. A. tokią bendravimo tvarką:
D. K. turi teisę vieną kartą per savaitę 3 valandas bendrauti su vaikais E. A. bei E. A., dalyvaujant jų motinai L. A. arba Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar kitos atitinkamos vaikų teisėmis besirūpinančios bei jas užtikrinančios institucijos pagal vaikų gyvenamąją vietą atstovui, apie pasimatymą iš anksto susiderinus ne vėliau kaip prieš dieną iki pasimatymo.
Teismas nurodė, kad tėvystė nėra nustatyta, tačiau ieškovas su ieškiniu pateiktomis fotonuotraukomis ir rašytiniais įrodymais tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus. Pažymėjo, kad iš ieškinio turinio matyti, jog vaikai gyvena J. K., ieškovas vaikų gyvenamosios vietos adreso nenurodo, nes jos nežino, dėl šios priežasties prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones realiai įgyvendinti gali būti sudėtinga. Tačiau, atsižvelgdamas į patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovas deda visas pastangas vaikų paieškai, teismas konstatavo, kad jos gali būti įmanomos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas daugiau nei 10 metų nesiėmė priemonių tėvystei pripažinti ar nustatyti, todėl nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką, siekė protingos abiejų tėvų ir nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyros.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas D. K. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį ir nustatyti laikiną jo ir nepilnamečių vaikų E. A. bei E. A. bendravimo tvarką, pagal kurią D. K. turi teisę netrukdomai matytis su E. A. ir E. A. 2 (du) kartus per savaitę po 3 valandas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir po pasimatymų atvežant juos į jų gyvenamąją vietą, pasimatymus su vaikais suderinus su L. A. telefonu ar kitomis susisiekimo priemonėmis vieną dieną prieš numatomą pasimatymą, įpareigojant L. A. nurodyti D. K. savo telefono numerį, kad užtikrinti galimybę suderinti bendravimo laiką.
Šalies argumentai
1. Ieškovas teigia, kad teismo pašė nustatyti minimalų bendravimo laiką su vaikais, kurie jį myli ir yra užauginti nuo pat gimimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, nepagrįstai nustatė, jog ieškovas turi teisę tik vieną kartą per savaitę pamatyti savo vaikus ir jų bendravimas gali trukti 3 valandas.
2. Vaikai yra 13 ir 11 metų, todėl jie gali patys apsispręsti, ar nori susitikti su tėvu, ar ne. Ieškovas mano, kad jam susitinkant su vaikais, nei jų motinos, nei atitinkamos institucijos darbuotojo dalyvavimas nėra būtinas. Ieškovas, užauginęs vaikus nuo pat gimimo, negali jiems pakenkti susitikimų metu, todėl visiškai nereikalingas institucijos darbuotojų dalyvavimas. Vaikai taip pat negalės laisvai bendrauti su tėvu, kartu dalyvaujant jų motinai, kuri vaikus atskyrė ir paslėpė nuo tėvo.
3. J. K. labai griežti įstatymai, reguliuojantys vaikų ir tėvų santykius bei bendravimą, todėl kilus bet kokiai konfliktinei situacijai, ieškovui būtų uždrausta susitikti su savo vaikais. Ieškovo vaikai yra pakankamai dideli, kad galėtų pranešti savo mamai ar atitinkamai institucijai, jei tėvas netinkamai elgtųsi su jais susitikimų metu.
4. Ieškovas nėra baustas, jam nėra taikytos jokios poveikio priemonės dėl netinkamo elgesio šeimoje ar dėl bendravimo su vaikais. Ieškovas yra verslininkas, turi pakankamai piniginių lėšų, kad laikinai pabūti J. K. dėl susitikimų su vaikais, todėl prašoma nustatyti bendravimo tvarka ieškovui yra visiškai įgyvendinama.
5. Susidarė tokia situacija, kad atsakovė išėjo gyventi pas kitą jaunesnį vyrą, tačiau dėl to negali būti nutraukti santykiai tarp vaikų ir jų tėvo.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
CPK 144 str. 1 d. numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
CK 3.65 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt.
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino ieškovo prašomą nustatyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendravimo su vaikas tvarką, tačiau vietoje prašomo leidimo matytis su vaikais du kartus per savaitę netrukdomai, teismas leido ieškovui matytis su vaikais vieną kartą per savaitę, nurodydamas, kad pasimatymai turi vykti, dalyvaujant kartu vaikų motinai (atsakovei) arba Vaikų teisių apsaugos tarnybos ar kitos atitinkamos vaikų teisėmis besirūpinančios bei jas užtikrinančios institucijos pagal vaikų gyvenamąją vietą atstovui.
Pažymėtina, kad nei nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant atskirąjį skundą, ieškovas nėra pateikęs rašytinų įrodymų, kur jis 2 kartus per savaitę konkrečiai atvykęs į J. K. apsistos, kad galėtų matytis su vaikais ir galėtų juos atsivežti į savo laikiną gyvenamąją vietą J. K. ir suteikti normalias bei saugias bendravimo su vaikais sąlygas. Be to, byloje negautas atsakovės atsiliepimas į atskirąjį skundą, todėl nežinoma jos nuomonė dėl ieškovo prašomos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, o byloje esanti Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus išvada nagrinėjamu klausimu yra visiškai neinformatyvi (45-46 b. l.).
Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ieškovas su vaikais turi teisę matytis vieną kartą per savaitę 3 valandas, dalyvaujant kartu vaikų motinai (atsakovei) arba Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar kitos atitinkamos vaikų teisėmis besirūpinančios bei jas užtikrinančios institucijos pagal vaikų gyvenamąją vietą atstovui, ir tokia bendravimo su vaikais tvarka atitinka CK 3.3 str. įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą.
Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatoma tik laikina ieškovo su vaikais bendravimo tvarka, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, kuri nebūtinai bus palikta tokia, kokia yra nustatyta skundžiama nutartimi, o galės būti ir tokia, kokios pageidauja ieškovas, arba, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, dar kitokia. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškovas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo (CK 3.175 str., CPK 147 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. Lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą.