Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1615-1198/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-12-23
Bylos Nr.
e1-1615-1198/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29866-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žaneta Ladygaitė
Kaltinamasis
R. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1615-1198/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29866-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 23 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. D. 2024 m. rugpjūčio 2 d., apie 21 val. 30 min., būdamas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su J. G. metu, paėmęs į rankas medinę kėdę, tyčia ją metė į prie namo ant laiptų sėdinčią J. G. ir, kėdei atsitrenkus į namo sieną ir po to pataikius J. G. į galvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis R. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Apklausos, vykusios 2024 m. spalio 30 d., metu jis paaiškino, kad J. G. yra buvusi jo draugė. Nebuvo taip, kad jie nuolat kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, po reisų abu kartu leisdavo laiką. Tas dienas praleisdavo tai pas jį namuose, tai pas J. G.. Toks jų bendravimas truko apie metus ir abu susipyko. Susipyko 2023 m. pabaigoje. Nuo to laiko J. G. jam nuolat skambinėdavo, rašinėdavo žinutes, ieškodavo preteksto susitikti. Jam tas nepatiko, nes toks jos elgesys trukdė normaliai gyventi. Jis jau turėjo naują draugę, J. G. rašinėjo ir jai. Toks rašinėjimas ir skambinimas tęsėsi nuolat, praktiškai iki pat spalio mėnesio. Jos elgesys buvo visiškai neadekvatus. Rugsėjo mėnesį ji buvo išvežta ir į psichiatrijos ligoninę Naujojoje Vilnioje. Ten ji pragulėjo apie savaitę ir buvo išleista. A. L. yra jo draugas, jie nuolat bendrauja. J. G. žinojo ir pati ieškodavo preteksto ten pasirodyti. Ateidavo neva pas D. M., kuri yra A. L. sugyventinė. Taip buvo ir įtarime nurodytą dieną. Jis buvo užėjęs pas A. L. ir jie kartu sėdėdami po stogine prie namo „baliavojo“. Pas A. L. pasirodė ir J. G.. Pradžioje ji su D. M. buvo namuose, o vėliau prisėdo prie jų. Ji jau buvo išgėrusi, gėrė ir su jais. Prie jų buvo atėjusi ir D. D., ji taip pat prisėdo prie jų ir „baliavojo“. Ji yra jo brolio buvusi žmona. D. M. prie jų nebuvo. Taip jiems „bebaliavojant“, J. G. pradėjo prie jo kabinėtis ir prikaišiojo visokias nesąmones. Ji taip elgėsi dėl to, kad jis su savo drauge buvo išvažiavęs prie jūros. Jam labai nepatiko toks J. G. elgesys, bet pradžioje jis kentėjo ir tikėjosi, kad ji nurims. Ji nenurimo ir tada jis jau pradėjo pykti. Neneigia, kad su J. G. kalbėjo pakeltu tonu, liepė jai ramintis arba dingti iš jų kompanijos. Ji nerimo ir viskas virto į didesnį žodinį konfliktą. Jis sėdėjo prie stalo, o J. G. sėdėjo ant laiptų šalia namo. Ji buvo nugara į namą, o veidu į stalo pusę. Žiūrint iš jos pusės, jis sėdėjo kitoje stalo pusėje ir buvo veidu į ją. Toks konfliktas tęsėsi kurį laiką ir J. G. pradėjo jį įžeidinėti. Jis nesusitvardė ir į jos pusę metė šalia stovėjusią kėdę be atlošo. Kėdė pirma atsitrenkė į namo sieną, tada užkrito J. G. ant galvos. Į galvos viršugalvį ji galėjo atsitrenkti tikrai ne viena dalimi. Po to, kai jis taip metė kėdę, J. G. pradėjo skambinti policijai. Kol atvažiavo policija, ji dar konfliktavo ir su D. D., sudavė D. D. į veidą, po ko D. D. išėjo. Jis pats prie J. G. daugiau priėjęs nebuvo, jai už plaukų netempė ir keliu į veidą nespyrė. Jis neneigia, kad D. G. ant galvos užkritusi jo mesta kėdė galėjo sukelti jai fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi. Tyčia sukelti fizinio skausmo nenorėjo. Jo veiksmus išprovokavo pati J. G., nes tai, kaip ji elgėsi pastarąjį daugiau kaip pusmetį laiko, yra nepakenčiama. Jei ji ir verkė visos šios situacijos metu, tai tikrai ne iš skausmo. Savo elgesiu ir nuolatiniu kabinėjimusi ji pati save išveda iš kantrybės, o tada prasideda visi jos verksmai ir panašūs dalykai. Prasidėjus konfliktui, D. G. turėjo galimybę išeiti iš jų kompanijos ir nieko nebūtų įvykę, bet ji buvo prie jų ir pati savo priekabėmis tęsė konfliktą. Jei jo elgesys buvo kažkoks blogas, tai J. G. galėjo atsistoti ir išeiti, niekas jos nebūtų laikęs. Tą naktį jis buvo likęs nakvoti pas A. L. namuose ir kitos dienos rytą pas jį vėl buvo atėjusi D. G. ir laiką leido su jais. Ji jam jokių priekaištų nereiškė, elgėsi taip, lyg nieko nebūtų įvykę. Tada ant jos veido ar kur kitur jokių sužalojimų nesimatė, ji nesakė, kad jai kažką skauda. Apklausos, vykusios 2024 m. lapkričio 29 d., metu jis paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Apie visas įvykio aplinkybes yra davęs išsamius parodymus, kuriuos tvirtina ir jų neturi kuo papildyti. Patvirtino, kad į sėdinčią J. G. metė kėdę, kuri atšokusi nuo namo sienos krito jai ant galvos. Dėl šio įvykio labai gailisi, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir neprieštarautų, jei būtų paskirti viešieji darbai.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

3.1. Nukentėjusiosios J. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d., apie 18 val. 30 min., atėjo pas savo draugę D. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Abi būdamos namie išgėrė keletą stikliukų degtinės, o tuo tarpu kieme „baliavojo“ R. D. ir A. L.. Apie 19 val. 30 min., joms išėjus į lauką parūkyti, tarp jos (nukentėjusiosios) ir R. D. kilo konfliktas, abu apsižodžiavo, po to grįžo atgal į namus. Išgėrė dar keletą stikliukų degtinės ir po kiek laiko vėl išėjo į kiemą, sėdėjo visi kartu prie stalo. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo laiku prie visų prisijungė D. D.. Apie 21 val. 15 min., visiems sėdint prie stalo, o jai sėdint ant laiptų, tarp jos ir R. D. vėl kilo žodinis konfliktas ir jis, staiga pašokęs nuo kėdės, pagriebė šalimais stovėjusią medinę rudą kėdę be atlošo ir jai sėdinčiai tris kartus kėde trenkė per galvą iš viršaus ir pasakė ,,žertva tu“. Jai be galo skaudėjo galvą, atsirado gumbai, bet sąmonės ji neprarado, pradėjo suktis galva. Sudavęs, kėdę, R. D. numetė toliau nuo stalo ant vejos. Ji liko sėdėti, o R. D. vėl atsisėdo prie stalo. Jai pasakius, kad ji nenori jo matyti nei girdėti, jis vėl pašokęs sugriebė jai už plaukų ir, stipriai juos temdamas link savęs, keliu sudavė smūgį į dešinės pusės žandikaulį, dėl ko ji vėl patyrė fizinį skausmą, ištino žandas, skaudėjo sukąsti. Sudavęs smūgį R. D. ją paleido ir vėl atsisėdo. Tuo pat metu kai R. D. jai trenkė keliu, D. D. taip pat sudavė jai smūgį delnu į dešinės pusės smilkinio sritį. Ji paskambino Nr. 112, atvykus greitajai medicinos pagalbai (toliau – ir GMP) išėjo į gatvę ir jai buvo nustatyti sumušimai, galvoje gumbai, į priėmimą jos nevežė. Ji su R. D. seniau apie metus laiko buvo partneriai, kartu gyveno. Ilgą laiką jie kartu jau negyvena, jokie artimi santykiai jų nesieja, su juo nebendrauja, neveda bendro ūkio, bendrų vaikų neturi. Kai gyveno kartu, R. D. buvo smurtavęs, bet ji į policiją nesikreipė, medikų pagalbos jai nebuvo prireikę. Kai yra girtas, R. D. pasidaro agresyvus, visiškai nekontroliuoja savęs. Ir įvykio metu jis buvo visiškai girtas. Ji nepamena, kad skambindama numeriu 112 buvo nurodžiusi, kad konfliktuoja su nepažįstamu asmeniu. Jokių jai nepažįstamų asmenų kompanijoje nebuvo. Sakė, jog ją muša svetimas žmogus, bet tuo nenorėjo pasakyti, kad to asmens nepažįsta, o kalbėjo apie asmeninį ryšį, nes R. D. jai yra svetimas. Įvykio metu ji buvo neblaivi, tačiau ne ant tiek, kad nesuvoktų kas įvyko. Visi R. D. veiksmai jai buvo sukėlę fizinį skausmą, kuris buvo juntamas kelias dienas. Jai skaudėjo viršugalvį, buvo ištinęs veidas dešinėje, skausmas buvo juntamas sukandant dantis. Medikai ją buvo apžiūrėję dar įvykio vietoje ir daugiau pas medikus ji nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko, nes nematė tam poreikio.

3.2. Liudytojo A. L. parodymai, duoti apklausos, vykusios 2024 m. rugpjūčio 27 d. metu, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d., penktadienį, maždaug nuo 18-19 val., pas jį buvo atėjęs R. D.. Jie sėdėjo po stogine prie namo, vartojo alkoholinius gėrimus. Jo sugyventinė D. M. buvo namuose ir pradžioje jos prie jų nebuvo. Vėliau pas jį atėjo J. G.. Su ja jis jokių reikalų nėra turėjęs, ją pažįsta tik kaip buvusią R. D. draugę. Kiek žino, jie bendravo gana neilgai, o paskutiniu metu tik šiaip retkarčiais susitikdavo. J. G. su jo sugyventine prie jų į lauką išėjo dar nesutemus, gal apie kokią 20 val. Tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tiksliai laiko ir visų aplinkybių nurodyti negali. Kiek pamena, tuomet jie visi buvo po stogine ir toliau vartojo alkoholį. Kažkuriuo metu prie jų prisijungė ir D. D.. Ji yra jo sugyventinės draugė. Nepamena, kad tarp R. D. ir J. G. būtų vykęs koks konfliktas. Pamena, kad ji vienu metu sėdėjo ant laiptų į namą, bet nematė, kad R. D. ar D. D. būtų jai ką padarę. Vienu metu jis buvo išėjęs į tualetą ir kai grįžo, girdėjo, kad J. G. skambino į policiją ir kalbėjo kažką apie sumušimą, minėjo jo adresą. Kai į jo namus atvažiavo policijos pareigūnai, J. G. prie namų jau nebuvo. Ji su policijos pareigūnais atgal į jo kiemą atėjo nuo gatvės. Pareigūnams ji kalbėjo apie kažkokią kėdę, vieną kėdę pareigūnai iš jo kiemo paėmė. Žino, kad ryte jie vėl buvo susirinkę pas jį ir J. G. su R. D. bendravo lyg nieko nebūtų buvę. Jis mano, kad J. G. dėl girtumo kažką ne taip suprato ir iškvietė policijos pareigūnus. Kai jie ryte buvo susitikę, ant J. G. veido ar kur kitur jokių sužalojimų nesimatė.

3.3. Liudytojos D. D. parodymai, duoti apklausos, vykusios 2024 m. lapkričio 8 d. metu, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d., vakare, ji buvo pas savo draugę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vakaro metu buvo susiskambinusi su D. M., jai buvo pasakiusi kur randasi, ji pasiūlė einant namo užeiti pas ją. D. M. yra A. L. sugyventinė ir gyvena jo namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš draugės ji išėjo prieš 22 val. ir eidama (duomenys neskelbtini) gatve užsuko į kiemą prie A. L. namų. Buvo visiškai blaiva. Kieme prie namo sėdėjo R. D., A. L. ir J. G.. Vyrai sėdėjo prie stalo, o J. G. netoliese ant laiptų, prie namo durų. Visi buvo stipriai girti. Ji prie jų neprisėdo, nes su visais jau buvo sunku susikalbėti. Kadangi kieme nebuvo D. M., ji A. L. pasiteiravo ar ji namie. Jis atsakė, kad pas kaimynę. Tuo metu prie stalo niekas nekonfliktavo, tik J. G. pradėjo replikuoti, pasakydama ,,ko jinai čia atėjo“. R. D. jai atkirto ,,koks tavo reikalas“. J. G. anksčiau su R. D. draugavo, bet tuo metu jis jau turėjo kitą draugę. Ji pati prie jų kompanijos neužsibuvo ir nuėjo į šalį skambinti D. M.. Jos kalbėjosi neilgai, ji pasakė, kad tuojau ateis. Kol ji kalbėjosi telefonu, prie stalo buvo kažkas įvykę, nes kai grįžo prie visų, J. G. pasakė, kad atvažiuoja policija ir greitoji. Ji sėdėjo ant laiptų, kaip ir prieš tai, o vyrai prie stalo. J. G. pasakė, kad R. D. metė kėdę ir jai skauda galvą. Matė, kad netoliese buvo kažkokia kėdės dalis ir galvojo, kad ten buvo kėdės atlošas. Kalbėdama su ja, J. G. neverkė, ant jos veido nesimatė jokių žymių.

3.4. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Irtauto Balčiūno 2024 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pagal įvykį ROIK 0124000479601, įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), kieme rasti R. D., A. L. ir D. M.. R. D. pasiūlius pasitikrinti girtumą, šis sutiko, bet į alkotesterį specialiai dažnai „pūtinėjo“, kad neįpūstų, paskui pasidarė agresyvus, konfliktiškas, pradėjo piktintis, kodėl jis čia turėtų kažkur pūsti, pasakė, kad atsisako tikrintis, kaip ir kiti buvę asmenys, visi savo tikslių anketinių duomenų nenurodė. Visiems asmenims buvo būdingi stiprūs girtumo požymiai, nekoordinuoti judesiai, kalba nerišli. D. D. kieme nerasta. Nukentėjusiajai J. G. alkotesteriu ARKB-0273, patikros sertifikato Nr. 2065824, 2024 m. rugpjūčio 2 d., 22 val. 32 min., nustatyta 2,03 promilės girtumas.

3.5. Policijos registruojamų įvykių registro išrašas, kuriame užfiksuoti J. G. 2024 m. rugpjūčio 2 d. pranešimai, kad vyras trenkė jai su kėde per galvą.

3.6. GMP kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota, kad J. G. galvos plaukuotoje dalyje stebimi trys gumbai. Preliminari diagnozė – galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas.

3.7. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), aptvertoje teritorijoje. Pro įvažiavimo vartus patekus į vidų, iš kiemo pusės priešais įėjimą į namo vidų yra laiptai, prieš juos yra stalas, ant kurio padėtas maistas, stikliukas su galimai degtine. Prie stalo dešinėje pusėje automobilio sėdynė ir mėlynos spalvos kėdė. Kairėje stalo pusėje suolas. Toliau už suolo, ant vejos, yra rudos spalvos medinė kėdė be atlošo, kuri įvykio vietoje paimta. Įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

3.8. Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašai iš Policijos registruojamų įvykių registro. BPC skambučio įrašas (ID92295979308). Skambučio pradžia 2024 m. rugpjūčio 2 d., 21 val. 04 min. 08 sek. Girdima kalbanti J. G.: ar rašyt ant tavęs „zajavą“, dabar kaip parašysiu tai parašysiu ir parodysiu nuotraukas (kalba ne su BPC operatore). J. G. operatorei nurodė, kad yra naudojamas smurtas, mažų vaikų nėra. GMP nereikalinga. Prieš ją konfliktuoja pažįstamas žmogus, bet ,,šokęs ant baltų“, norėtų rašyti pareiškimą. Antras garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas (ID 92295979308). Skambučio pradžia 2024 m. rugpjūčio 2 d., 21 val. 19 min. 06 sek. Girdima kalbanti J. G.: už savo Pabradę tu galėsi keršyt, kad tau nedavė (kalba ne su BPC operatore). J. G. operatorei nurodė, kad laukia, konfliktas dar vyksta, GMP nereikalinga. Trečias garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas (ID 92295979308). Skambučio pradžia 2024 m. rugpjūčio 2 d., 21 val. 50 min. 23 sek. Girdima kalbanti J. G.: Daiva, ketvirtas kartas, kiek galima, kiek jisai mane daužys (kalba ne su BPC operatore). J. G. operatorei nurodė: (duomenys neskelbtini), kiek galima laukt? Svetimas žmogus trenkė su kėde į galvą, GMP informuoti nebūtina.

3.9. Daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad 2024 m. lapkričio 29 d., apžiūrėta medinė kėdė, rasta ir paimta 2024 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu. Kėdė yra medinė, jos kojos ir sėdima dalis nudažyta tamsiai rudos spalvos dažais, kurie vietomis atsilupę. Kėdė be atlošo. Kėdės kojos sutvirtintos medvaržčiais.

4. Visi aukščiau nurodyti bylos duomenys yra gauti teisėtu būdu ir laikytini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme. Šių įrodymų visuma leidžia tiksliai nustatyti visas byloje įrodinėtinas aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, kadangi 2024 m. rugpjūčio 2 d., apie 21 val. 30 min., būdamas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su J. G. metu, paėmęs į rankas medinę kėdę, tyčia ją metė į prie namo ant laiptų sėdinčią J. G. ir, kėdė atsitrenkus į namo sieną, pataikė J. G. į galvą, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė J. G. fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką bei paaiškino įvykio aplinkybes. Jo parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su pirmiau aptartais nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, policijos registruojamų įvykių registro išraše, GMP kvietimo kortelėje, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, policijos registruojamų įvykių registro kortelėje, kitų objektų apžiūros protokole ir daiktų apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis.

5. Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, kaltinamojo pavartoto smurto pobūdį, daroma išvada, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl šios veikos gali atsirasti padariniai, t. y. fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai, bei jų norėjo, todėl konstatuojama, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

6. Visa tai reiškia, kad R. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo kaltė padarius šį nusikaltimą jokių abejonių nekelia.

7. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nagrinėjamu atveju nėra kliūčių surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą.

8. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 1 metų. Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį, viešieji darbai skiriami nuo 1 mėnesio iki 1 metų.

8.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

8.2. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai (BK XIX skyrius) praeityje neteistas, administracine tvarka baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį, oficialiai nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos aplinkybes, jos padarymo motyvus, pavartoto smurto pobūdį, pasekmes.

8.3. Esant visoms šioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais, kuriuos kaltinamasis sutinka atlikti.

8.4. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, remiantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri panaikinama nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

10. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. D. galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu paimtą medinę kėdę – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti A. L..

Išaiškinti kaltinamajam, kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių nuteistasis negali atlikti pagal šį straipsnį jai paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbs, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą (tame tarpe ir griežtesnę) sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Žaneta Ladygaitė