- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2-1059-880/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00832-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- N. V.
- Ieškovas
- G. V.
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei N. V. dėl santuokos nutraukimo, nenurodant sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti jo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, nenurodant sutuoktinių kaltės, 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes „V.“, „V.“, 3) nutraukiant santuoką jam priklausančią ½ dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovės asmeninėn nuosavybėn, be kompensacijos ieškovui. Jis nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Nepilnamečių vaikų neturi. Nuo 2015 m. pradžios jų santuoka faktiškai iširo, nuo to laiko jie bendro šeimos ūkio nebeveda, visiškai vienas su kitu nepalaiko jokių kaip sutuoktiniai tarpusavio santykių, neturi bendrų kaip sutuoktiniai interesų. Priežastys, sąlygojusios santuokos faktinį iširimą, yra skirtingos asmeninės charakterio savybės, skirtingas požiūris į šeimą, į tarpusavio kaip sutuoktinių santykius, taip pat skirtinga jų pozicija į prievolių ir pareigų, kylančių šeimos tiek teisinių, tiek moraliniu santykių pagrindais, bei visiška apatija vienas kitam. Ateityje realiai jiems santuoką išsaugoti nėra jokių galimybių, o esama teisinė padėtis tik dar labiau pažeistų asmeninius jų interesus. Jis daugelį kartų bandė su atsakove išsiaiškinti keliant klausimą, kaip išsaugoti šeimą, tačiau tai jam nepavyko, siūlė atsakovei santuoką nutraukti taikiai, abiejų šalių bendru sutikimu, tačiau atsakovė nesutiko. Abu su atsakove yra darbingo amžiaus, todėl pretenzijoms dėl tarpusavio išlaikymo nėra pagrindo ir tarpusavio išlaikymas yra nepriteisiamas. Santuokos metu jie įgijo dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Butą jis perleidžia atsakovei, nereikalaudamas kompensacijos. Jie bendrų kreditorių neturi.
Atsiliepimas
Atsakovė N. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji su ieškiniu sutinka, nors ieškinyje išdėstyta daug netiesos, nes atsakovas paliko šeimą net nenurodęs priežasties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CPK 268 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kadangi atsakovė teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu sutiko, sprendime surašomi sutrumpinti motyvai.
Dėl santuokos nutraukimo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką nenurodant sutuoktinių kaltės, atsakovė tam neprieštaravo.
CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nurodyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl skirtingų asmeninių charakterio savybių, skirtingų požiūrių į šeimą, į tarpusavio kaip sutuoktinių santykius, skirtingų pozicijų į prievolių ir pareigų, kylančių šeimos tiek teisinių, tiek moraliniu santykių pagrindais, bei visiškos apatijos vienas kitam. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškinyje nurodyta daug netiesos, tačiau neprieštaravo santuokos nutraukimui. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, vienas kito atžvilgiu sutuoktinių pareigų nebevykdo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei paliekamos santuokinės pavardės (CK 3.69 str.).
Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nutraukiant santuoką jam priklausančią 1/2 dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jis perleidžia atsakovės asmeninėn nuosavybėn, nereikalaudamas už tai kompensacijos. Su tuo teismo posėdžio metu sutiko ir atsakovė.
Iš į bylą pateikto VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovas ir atsakovė santuokos metu 2004 m. įgijo dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat iš minėto išrašo matyti, kad ieškovas ir atsakovė minėtą butą 2015 m. balandžio 3 d. Turto pasidalijimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pasidalijo ir jiems asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį minėto buto.
Vadovaujantis CK trečiosios knygos nuostatomis, turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių sutarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Tokie sutuoktinių susitarimai yra draudžiami, jeigu tai pakenktų sutuoktinių kreditoriams (CK 3.121 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys sutiko dalintis G. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rodo, jog minėtą turtą šalys faktiniu sutarimu pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo, jam priklausančią ½ buto dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe, į tai, kad teismo vertinimu daugiau kaltės dėl šeimos iširimo yra ieškovo, šis turtas perleidžiamas N. V. asmeninėn nuosavybėn.
Kito registruotino ir santuokos metu dalintino turto ieškovas ir atsakovė neturi. Abi šalys bendrų kreditorių neturi. Ieškovas ir atsakovė taip pat nereikalauja išlaikymo vienas iš kito.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės neprašo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pripažinti G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančią asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti ją atsakovei N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos asmeninėn nuosavybėn.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę V., o atsakovei – V..
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.