- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-21
- Bylos Nr.
- I-1299-629/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui A. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 28 d. iki 2008 m. vasario 28 d. ir nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2010 m. lapkričio 11 d., kai buvo laikomas Lukiškių TI-K, jam nebuvo užtikrintos tinkamos suėmimo sąlygos.
Paaiškino, kad minimalus plotas vienam asmeniui kameroje yra 3,6 m², be to, suimtiesiems skirtose patalpose turi būti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sąlygoms, kubinei oro talpai. Nurodė, kad buvo laikomas 8 m² kamerose su dar 3 asmenimis, viršijant nurodytą normą. Atkreipė dėmesį, kad nurodytame plote taip pat turėjo tilpti baldai, tualetas, suimtųjų daiktai. Pasak pareiškėjo, gyvenimas tokiomis sąlygomis yra nepakenčiamas, jam nuolat trūko oro ir vietos pasivaikščioti, skaudėjo galvą, dažnai kildavo konfliktai. Pareiškėjo teigimu, jis tapo uždaras ir irzlus.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 10–19) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atkreipė dėmesį, kad ne visą pareiškėjo nurodomą laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dėl pareiškėjo teiginių, kad beveik nebuvo kameroje galimybių pajudėti, paaiškino, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymą suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 str. reikalavimų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, todėl, norint pajudėti, pareiškėjas laisvai galėjo pasinaudoti tokia teise.
Lukiškių TI-K taip pat prašė taikyti 3 metų senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. O. prašė skundą tenkinti, savo poziciją grindė skunde išdėstytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 43, 44).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Lukiškių TI-K) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tam tikrais laikotarpiais nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. iki 2008 m. vasario 19 d. ir nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. lapkričio 11 d. (b. l. 10–16). Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2012 m. spalio 31 d. (b. l. 6), taigi už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. spalio 31 d. pareiškėjas praleido terminą reikalavimui dėl žalos priteisimo pareikšti. Taigi nagrinėjamu atveju aktualus laikotarpis, kada pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K yra nuo 2009 m. spalio 31 d.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999), pagal kurią buvo nustatyta, jog kalėjimo kameros plotas vienam asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 m². HN 76:1999 neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, tačiau Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124, kuris įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d., buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam Lukiškių TI-K kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
Nagrinėjamo ginčo atveju byloje pateikti duomenys (b. l. 14–16) patvirtina, kad minėtu laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 31 d. pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taigi darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d. su trumpomis išimtimis (2009 m. gruodžio 8–9 d., 2010 m. vasario 9–10 d., 2010 m. balandžio 20–21 d., 2010 m. birželio 1–2 d., 2010 m. rugpjūčio 3–5 d., 2010 m. rugsėjo 1 d. ryte, 2010 m. rugsėjo 14–20 d., 2010 m. spalio 26 d. – lapkričio 1 d., 2010 m. lapkričio 3 d. vakare ir 2010 m. lapkričio 4 d. ryte) kalint Lukiškių TI-K, buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 m², o nuo 2010 m. gegužės 14 d. – 3,6 m² kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą).
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, sukėlė pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas, tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog nenustatyta, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo ypatingą poveikį sveikatai, dėl nurodytų neigiamų pasekmių pareiškėjas jų atsiradimo metu niekam nesiskundė, taikytinų teisės aktų bei suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) kontekste, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau kaip 5 m², o vėliau 3,6 m² ploto – pažeidimo trukmę, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 300 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Konstatavus, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms.
Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 300 Lt iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. O. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. O. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.