Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-660-397/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-14Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
1A-660-397/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43636-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
S. P., D. U.
Kaltinamasis
S. P., D. U.
Nukentėjusysis
D. K.
Advokatai
Elena Gylienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-660-397/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43636-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,nuteistajam S. P. ir jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatytos ir neatliktos bausmės – 1 metai laisvės atėmimo ir visa 2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei nesumokėta 36 MGL dydžio bauda, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 36 MGL dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. P. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 16 d. 16.00 val. iki 2018 m. spalio 17 d. 11.50 val. (1 dieną) ir suėmime nuo 2019 m. gegužės 8 d. 09.30 val. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam S. P. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas.

Tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys ir priteista nukentėjusiajam D. K. solidariai iš kaltinamųjų S. P. ir D. U. 290 eurų turtinei ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat šiuo nuosprendžiu, už nusikalstamos veikos numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, pripažinta kalta ir nuteista D. U., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. P., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis ir D. U., veikdami bendrai, 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 4.00 val., už degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), pastato, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė D. K., panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, S. P. tyčia sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam D. K. į galvą, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, D. U. atsisėdo ant jo ties krūtine ir neleido atsistoti, taip atimdama galimybę priešintis, abu kraustė rūbų kišenes, nukentėjusįjį nurengė, taip sukėlė nukentėjusiajam D. K. fizinį skausmą bei pagrobė svetimą, D. K. priklausantį 290 Eur vertės turtą: 40 Eur vertės batus, 50 Eur vertės kelnes, 40 Eur vertės kelnių diržą „Diesel“, 100 Eur vertės striukę „Adidas“, 10 Eur vertės piniginę, 50 eurų grynųjų pinigų.

2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu konstatavo, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų įrodančių, kad kaltinamieji S. P. ir D. U., veikdami bendrai, panaudoję fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, jų padarytos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. P. prašė, sušvelninti jam paskirtą bausmę, sutrumpinti laisvės atėmimo laiką bei suteikti galimybę įrodyti, kad gali pasikeisti ir tapti visuomenės pilnaverčiu piliečiu. Prašo atsižvelgti į tai, jog yra sukūręs šeimą, kad buvusiai sugyventinei padeda auginti jų bendrą mokyklinio amžiaus dukrą, kad bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, pripažino savo kaltę ir labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis S. P. apeliaciniu skundu prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

6. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. P. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – nedirbantis, daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant sulaikyti S. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, jam turi būti skirta sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

8. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog teismas skyrė jam per griežtą bausmę, neatsižvelgęs į tai, kad bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, pripažino savo kaltę ir labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, be to, yra sukūręs šeimą, kad buvusiai sugyventinei padeda auginti jų bendrą mokyklinio amžiaus dukrą, atmestini kaip nepagrįsti.

8.1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas S. P. bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Pažymėtina, jog nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo užbaigta, nuteistasis ją padarė bendrininkų grupėje, be to, būdamas recidyvistu. Jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, nenustatyta. Nors S. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo iš dalies pripažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę neigė, kas sudaro pagrindo manyti, kad šis prisipažinimas yra sąlygotas byloje surinktų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo dalinio S. P. prisipažinimo vertinti kaip nuoširdaus bei tai laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas net 10 kartų už tyčinius nusikaltimus, paskutinį kartą už nusikaltimą nuosavybei, teistumui neišnykus vėl nusikalto ir buvo teisiamas, kas rodo nuteistojo S. P. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. S. P. veiksmai darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nebuvo mažareikšmiai, būtent jis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą suduodamas jam smūgį į galvą, kas vertintina kaip jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.

8.2. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra sukūręs šeimą, kad buvusiai sugyventinei padeda auginti jų bendrą mokyklinio amžiaus dukrą. Pažymėtina, jog S. P. ir iki nusikalstant žinojo, kad turi šeimą ir dukrą, kuriomis reikia pasirūpinti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo dukra bei kitais šeimos nariais, turi pats būti itin atidus ir suinteresuotas nenusikalti, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę nusikaltusiam asmeniui taikyti švelnesnes bausmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti S. P. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

9. Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta, todėl švelninti bausmę nėra pagrindo. Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad S. P. paskirtoji galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.

10. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo S. P. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas