- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-478/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“
- Atsakovas
- G. P., R. P., V. Š.
- Trečiasis asmuo
- notarei S
- Advokatai
- Audris Kazakevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alės Bukavinienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-194/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams G. P. , R. P. , V. Š. , tretiesiems asmenims notarei S. J. , akcinei bendrovei bankui „Snoras“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Technovisata“ dėl buto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „ Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. P. , R. P. , V. Š. , tretiesiems asmenims notarei S. J. , AB bankui „Snoras“, BUAB „Technovisata“, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2007 m. gegužės 23 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp pardavėjos G. P. ir pirkėjo V. Š. , ir taikyti restituciją: grąžinti butą nuosavybės teise G. P. , o V. Š. priteisti už butą sumokėtus pinigus. Ieškovas nurodė, kad yra kreditorius atsakovams G. P. ir R. P. , nes UAB „Technovisata“, atstovaujama direktorės G. P. , ir UAB „ Medicinos bankas“ išdavė 16 vekselių, pagal kuriuos UAB „Technovisata“ įsipareigojo UAB „Medicinos bankui“ solidariai laiduojant sutuoktiniams ir bendrovės vieninteliams akcininkams G. P. ir R. P. sumokėti iš viso 800 000 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad G. P. ir R. P. ieškovui personaliai yra išdavę 3 vekselius bendrai sumai 200 000 Lt. Ieškovo teigimu, nei vienas iš tų vekselių nėra apmokėtas ir pagal visus neapmokėtus vekselius yra notaro išduoti vykdomieji įrašai, kurie atiduoti vykdymui, tačiau vykdymo procese paaiškėjo, kad jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nėra. Ieškovo teigimu, atsakovai, siekdami išvengti prievolės mokėti skolas pagal vekselius, pardavė visą savo asmeninį turtą. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gegužės 23 d. G. P. už 130 000 Lt pardavė savo asmeninės nuosavybės teise valdomą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui V. Š. , nors šio buto vidutinė rinkos vertė buvo didesnė. Ieškovo nuomone, atsakovai buvo nesąžiningi skolininkai, kadangi būdami vieninteliai UAB „Technovisata“ akcininkai tyčia privedė prie bankroto įmonę, išdavusią vekselius, ir, būdami solidarūs skolininkai, nepagrįstai perleido turimą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, tuo apsunkindami kreditoriaus reikalavimų įvykdymą. Ieškovas pažymėjo, kad kaip kreditorius reiškia ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisti trečiajam atsakovui V. Š. iš ieškovo UAB „Medicinos bankas“ 2000 Lt atstovavimo išlaidų; priteisti iš ieškovo UAB „Medicinos bankas“ 204 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad actio Pauliana ieškinį turi teisę pareikšti tik kreditorius, gindamas kreditoriaus pažeistas teises ar pažeistus teisėtus kreditoriaus interesus. Teismas pažymėjo, kad savo kaip kreditoriaus reikalavimo ieškovas grindžia 16 vekselių, kurių bendra vertė – 1000 000 Lt. Teismas nurodė, kad byloje yra nustatyta, jog BUAB „Technovisata“ bankroto byloje yra patvirtintas UAB „Medicinos bankas“ 806 573,26 Lt kreditorinis reikalavimas, todėl laikytina, jog dėl UAB „Technovisata“ vekselių 800 000 Lt sumai su delspinigiais iki bankroto bylos iškėlimo yra priimtas teismo įsiteisėjęs sprendimas (2008 m. kovo 12 d. nutartis) dėl šios skolos priteisimo iš skolininko UAB „Technovisata“, bet ne iš skolininkų G. ar R. P. . Dėl to, teismo teigimu, yra įrodyta ir nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (2008 m. kovo 12 d. nutartimi), jog 806 573,26 Lt sumai pagal vekselius ieškovas UAB „Medicinos bankas“ yra kreditorius tik skolininkui UAB „Technovisata“ ir tos sumos yra priteistos arba patvirtintos minėtu įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu.
Teismas nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo dienai ieškovas UAB „Medicinos bankas“ yra G. P. kreditorius pagal vieną vekselį, kuriam buvo suėję mokėjimo terminai – 2006 m. lapkričio 23 d. vekselį 50 000 Lt sumai, kurio apmokėjimo terminas suėjo 2007 m. gegužės 16 d. ir kuris yra neapmokėtas. Todėl, teismo teigimu, laikytina, kad ieškovas laikytinas teisėtu kreditoriumi atsakovei G. P. 50 000 Lt skolos sumai sandorio sudarymo dienai, o kitų dviejų vekselių mokėjimo terminai tiek atsakovei G. P. , tiek R. P. turto realizavimo datai dar nebuvo suėję. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis pateikė minėtą 50 000 Lt vekselį atsakovei G. P. apmokėjimui ir pareikalavo jį apmokėti, o atsakovė tvirtina iki šiol negavusi jokių reikalavimų ar pranešimų su reikalavimu apmokėti UAB „ Medicinos bankui“ bent vieną iš trijų vekselių. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi per antstolius, ar per notarą, ar personaliai į atsakovę G. P. ar R. P. kaip į skolininkus, reikalaudamas apmokėti vekselius. Teismas nurodė, kad vykdomojo įrašo išdavimai pas notarą yra tik 2007 m. birželio-liepos mėnesiais, yra pagrindas išieškojimams vykdyti, tačiau įrodymų, kad ieškovas skolos grąžinimo iki to būtų prašęs paties skolininko, nėra.
Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ginčo butas buvo įkeistas AB bankui „Snoras“ pagal 2006 m. sausio 20 d. paskolos sutartį ir šis bankas buvo hipotekinis kreditorius, turintis pirmumo teisę prieš kitus kreditorius. Teismas pažymėjo, kad padengus likusią negrąžintos paskolos dalį AB bankui „Snoras“ 32 975 Lt sumai iš parduoto buto vertės, hipoteka buvo išregistruota 2007 m. gegužės 23 d. Dėl to, teismo nuomone, buto pardavimo kaina iš karto mažėjo dėl hipotekinio kreditoriaus pirminio reikalavimo tenkinimo. Teismas nurodė, kad ginčo buto pardavimas buvo apsunkintas įkeitimu, o tai, be abejonės lėmė ir mažesnę nei vidutinė šio turto pardavimo kainą lyginant su nepriklausomų vertintojų nurodyta šio turto vidutine rinkos kaina. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis 2007 m. gegužės mėnesio pabaigai prašė ir pateikė G. P. reikalavimus apmokėti bent vieną iš jos pasirašytų dviejų vekselių, todėl atsakovė G. P. savo asmeninės nuosavybės teise valdytą butą pardavė be ieškovo žinios, nes pastarasis savo kreditorinių reikalavimų pagal Vekselių įstatymo nuostatas turto pardavimo momentu nebuvo pateikęs.
Teismas nurodė, kad korporacija „Matininkai“ ginčo buto kainą sandorio sudarymo datai įvertino 160 000 Lt, nurodydama tokią vidutinę šio nekilnojamo turto rinkos kainą. Teismas pažymėjo, kad ginčo butas parduotas už 130 000 Lt. Teismas nurodė, kad apklausus bylos šalis ir atsakovės G. P. , ir V. Š. parodymai dėl parduoto buto prekinės išvaizdos sutampa –butas pardavimo metu buvo be remonto nuo jo pastatymo momento, apleistas. Teismo nuomone, yra visiškai realu, jog dėl buto nusidėvėjimo, dėl jo blogo stovio ir nedaryto remonto, buto reali pardavimo kaina buvo sutarta 30 tūkstančių mažesnė, nei vidutinė rinkos kaina pagal kitus tos vietovės butus. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamo turto vertintojai vidutines rinkos kainas nustato lyginamuoju metodu, todėl reali pardavimo kaina gali skirtis dėl konkrečių kiekvieno daikto techninių ar kitų defektų, dėl daikto apsunkinimo hipoteka. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas V. Š. parodė, jog nupirktą butą remontavo, įdėjo daug savo darbo bei medžiagų sąnaudų ir dėl to turėjo apie 40 000 Lt būtinų išlaidų.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai, jog buto pardavimo kaina yra iš esmės per maža ir tai rodo sandorio šalių nesąžiningumą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad yra žinoma, jog ginčo butas buvo įkeistas AB bankui „Snoras“ dėl paimtos paskolos ir butas buvo parduotas, kad bankui būtų grąžinta paskola, nes atsakovė buvo nėščia ir dėl vaiko auginimo ateityje neišgalėtų dengti paskolos, nes neįgis darbinių pajamų. Dėl to teismas konstatavo, kad skolininkė privalėjo ir turėjo įsipareigojimų šį ginčo butą parduoti.
Teismo teigimu, kadangi ieškovas UAB „Medicinos bankas“ laiku, t.y. buto pardavimo laikotarpiu, nepateikė savo skolinių pretenzijų atsakovei G. P. , todėl kalbėti apie atsakovės nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu turto realizavimo datai galima tik prielaidomis. Teismas pažymėjo, kad vekselių pasirašymas be abejo sukuria įsipareigojimus prieš vekselio turėtoją, tačiau vekselio turėtojas privalo pareikšti savo reikalavimus dėl apmokėjimo ir tik po to skolininko elgesį galima būtų vertinti sąžiningumo aspektu reikalavimus pareiškusio kreditoriaus atžvilgiu. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Medicinos bankas“ iki turto realizavimo savo kreditorinių reikalavimų skolininkui nebuvo pateikęs.
Teismo teigimu, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovas V. Š. yra nesąžiningas buto įgijėjas. Teismas pažymėjo, kad pirkėjo su pardavėja nesieja jokie giminystės ar darbo teisiniai santykiai, atsakovas V. Š. apie ginčo buto pardavimą sužinojo iš skelbimo laikraštyje, kuris yra pateiktas į bylą, o kitų įrodymų tuo klausimu nesurinkta. Teismas nurodė, kad iš sąžiningo įgijėjo turtas negali būti išreikalautas, todėl ieškovo ieškinio reikalavimai taikyti restituciją, laikytini neįrodytais, nepagrįstais, todėl atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad ieškovas, išdavęs vekselius ir jų grąžinimo reikalu nesiėmęs nei laikinų apsaugos priemonių, nei turto įkeitimo, prisiėmė sau padidintą riziką.
Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ir nepagrindė ieškinio reikalavimų CK 6.66 straipsnio pagrindu, nepateikė ir nepagrindė įrodymais ginčo sandorio pirkėjo nesąžiningumo, todėl ieškinio reikalavimai laikytini neįrodytais, nepagrįstais, todėl atmestini.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Medicinos bankas“ yra laikytinas kreditoriumi tik pagal 2006 m. lapkričio 23 d. vekselį 50 000 Lt sumai. Spręsdamas kreditoriaus statuso pripažinimo klausimą teismas iš esmės nukrypo nuo vekselio davėjo, vekselio turėtojo ir kreditoriaus sąvokas nustatančių materialinės teisės normų bei protingumo principo taikymo. Vekseliu atsiradusios piniginės prievolės požymiai visiškai atitinka CK 6.33 straipsnio antrojoje dalyje pateiktos piniginės prievolės požymius, todėl teismo išvada dėl ieškovo buvimo G. ir R. P. kreditoriumi tik pagal 2006 m. lapkričio 23 d. vekselį, neteisinga ir nemotyvuota.Teismo išvada, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu (2008 m. kovo 12 d. nutartimi) ieškovas UAB „Medicinos bankas“ 806 573,26 Lt sumai pagal vekselius yra kreditorius tik skolininkui UAB „Technovisata“ ir tos sumos yra priteistos arba patvirtintos įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, nepagrįsta. Tai, kad buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas UAB „Technovisata“, nereiškia, kad, esant minėtai nutarčiai, ieškovas neteko reikalavimo teisės į solidarius bendrovės laiduotojus.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo įrodinėti, jog vekseliai buvo pateikti apmokėjimui G. ir R. P. . Pagal visus 19 paprastųjų vekselių notarai išdavė vykdomuosius įrašus, kurie nėra nuginčyti, todėl laikytina, kad notarai, atlikdami vykdomuosius įrašus, įsitikino, kad vekseliai buvo pateikti apmokėti visiems pagal juos įsipareigojusiems asmenims laiku, kad įsipareigojusiems pagal vekselius asmenims buvo pranešta apie jų neapmokėjimą.Teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovės pareigą parduoti ginčo butą suponavo paskola kitam bankui, nėštumas ir baimė ateityje neturėti pinigų paskolai apmokėti, nėra pakankamai svarios konstatuoti skolininko privalėjimą ar įsipareigojimą parduoti turtą. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.Teismas nepagristai atsisakė konstatuoti, kad atsakovas V. Š. buvo nesąžiningas, t. y. ginčijamo sandorio sudarymo metu žinojo apie tai, jog sandoriu yra pažeidžiamos kreditorių teisės. Mažesnė, nei rinkos turto kaina kiekvienam atidžiam ir protingam žmogui turi būti pakankamu pagrindu įtarti, jog turto pardavėjai turi tikslą kaip galima greičiau parduoti likvidų turtą ir paslėpti lėšas nuo kreditorių. Tai, kad pirkėjui šiuo atveju buvo žinoma reali buto kaina akivaizdu, nes atsakovas V. Š. teismo posėdžio metu pripažino prieš perkant butą ilgai domėjęsis pasiūla, ją analizavęs ir gerai išmanęs kainas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo UAB „Medicinos bankas“ apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsakovo V. Š. teigimu, apeliantas neįrodė atsakovo V. Š. nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį, todėl taikyti restituciją nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.).
Aplinkybę, kad atsakovė G. P. buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 2007 m. gegužės 23 d. buvo UAB ,,Medicinos bankas“ skolininkė, patvirtina byloje esantys įrodymai: atsakovės G. P. 2006 lapkričio 23 d. išrašyti ieškovui du paprastieji vekseliai, kiekvienas po 50000 litų, ir šių vekselių apmokėjimą atsakovai P. laidavo (t. 1, b. l. 79, 82). Ta aplinkybė, kad ieškovas iki buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nepateikė atsakovei vekselio, kurio mokėjimo terminas jau buvo pasibaigęs, apmokėjimui, o antro vekselio apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, nereiškia, kad atsakovė nebuvo ieškovo skolininkė. Be to, atsakovai P. yra laidavę UAB ,,Technovisata“ vekselius, išrašytus ieškovui, kurie nėra apmokėti (b. l. 28-82 t. 1).
Actio Paulina prasme yra reikšminga tai, kad asmuo, turintis skolų, t. y. skolininkas sudaro tokius sandorius, kurie mažina jo turtą ir dėl tos priežasties, kad sudarytų sandorių pasekoje turtas sumažėja arba visiškai jo netenkama, skolininkas tampa nemokus, t. y. tampa nebepajėgus grąžinti skolą. Atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo butą, skolos ieškovui negrąžino ir yra nepajėgi grąžinti, nes pagal byloje pateiktus duomenis atsakovai P. nebeturi turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą. Todėl pagal CK 6.66 str. 1 d. yra pagrindas ieškovui ginčyti minėto buto pirkimo-pardavimo sandorį.
Pagal antrą sąlygą, numatytą CK 6.66 str. 2 d., dvišalis ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus interesus. Taigi, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik tada, kai ir skolininkas ir kita sandorio šalis yra nesąžiningi. Ieškovas atsakovo V. Š. nesąžiningumą grindžia aplinkybe, kad pastarasis butą nupirko už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. Butą (duomenys neskelbtini) 2007 m. gegužės 23 atsakovė G. P. pardavė V. Š. už 130 000 litų. Turto vertinimo ekspertizės aktu nustatyta, kad ginčo buto rinkos vertė vertinimo dienai (2007 m. gegužės mėn.) buvo 160 000 litų (Korporacijos ,,Matininkai“ 2008 m. liepos 24 d. turto ekspertizės aktas Nr. 08-07-IV-860).
Sandorio šalies nesąžiningumas, kai ginčijamas sandoris actio Paulina pagrindu, pasireiškia tuo, kad asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kad sudarydamas sandorį pažeidžia kitos sandorio šalies kreditoriaus interesus. Atsakovas V. Š. teigia, kad apie parduodamą butą sužinojo iš skelbimo laikraštyje, kad P. iki to laiko apskritai nepažinojo ir nežinojo apie jų įsiskolinimus ieškovui. Ieškovas šių atsakovo teiginių nepaneigė jokiais įrodymais. Apie parduodamą butą buvo paskelbta 2007 m. gegužės 8 d. laikraštyje ,,Express kontaktai“ (t. 2 b. l. 94). Įrodymų apie tai, kad V. Š. su atsakovais P. sieja giminystės, darbo santykiai, ar iki ginčo buto jie buvo pažįstami ir žinojo arba galėjo žinoti apie atsakovų P. skolas ,,Medicinos bankui“, nėra.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp ieškovo Medicinos banko ir atsakovų P. faktiškai susiklostę teisiniai santykiai yra paskoliniai santykiai, tačiau šalys tai įformino vekselių pirkimu-pardavimu: atsakovė parduoda bankui vekselius, bankas nuperka vekselius ir į jos sąskaitą perveda vekselių pirkimo kainą, o atsakovė išduoda bankui vekselį už tą sumą, kuri buvo nurodyta vekselių pirkimo-pardavimo sutartyje. Dėl kokių priežasčių bankas paskolinius santykius įteisindavo vekseliais, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas. Tačiau pats Medicinos bankas, naudodamas vekselių instituto mechanizmą, faktiškai atsakovams P. ir UAB ,,Technovisata“, kurios vienintelis akcininkas R. P. , o direktorė G. P. , suteikė vieno milijono paskolą (t. 1 b. l. 75), bet skolos įvykdymo neužsitikrino atsakovų nekilnojamojo turto įkeitimu, o tai reiškia, kad veikė neapdairiai ir neprotingai, ne banko interesais.
Vertinant aplinkybę, ar atsakovas V. Š. buvo sąžiningas, įsigydamas butą už 130 000 Lt kainą, kuri buvo 30 000 litų mažesnė už rinkos kainą, teisėjų kolegija atsižvelgia į šias aplinkybes. Ieškovas neįrodė, kad ginčijamo sandorio šalis sieja kokie nors tarpusavio ryšiai. Atsakovas V. Š. apie ginčo buto pardavimą sužinojo iš skelbimo laikraštyje. Buto kaina 130 000 litų, už kurią V. Š. įsigijo butą, nėra tokia ženkliai mažesnė už rinkos kainą, kad pirkėjui sukeltų pagrįstas abejones, jog pardavėjas yra nesąžiningas, nes, siekdamas išvengti skolos grąžinimo, parduoda turtą. Ekspertas lyginamuoju vertės metodu nustatė ginčo buto rinkos kainą. Tačiau, atsižvelgiant į konkretaus buto individualias savybes, konkretaus buto pardavimo kaina gali nesutapti su nustatyta rinkos kaina. Atsakovas V. Š. nurodė, kad butas buvo be remonto, blogo stovio. 2005 m. gruodžio mėn. informacijoje apie ginčo butą nurodyta, kad buto grindys yra preskartoninės (t. 1 b. l. 147). Toks buto įrengimas, kai grindys yra preskartoninės, rodo kad butas buvo prasto stovio. Pagaliau pardavimo-pirkimo kaina yra šalių susitarimo reikalas. Tokią išvadą galima padaryti iš atsakovų G. P. ir V. Š. paaiškinimų. Atsakovas V. Š. nurodė, kad pardavėjas prašė daugiau , bet jam pasiūlius pirkti už 130 000 litų, buvo sutarta. Atsakovė G. P. nurodė, kad sutiko parduoti už 130 000 litų, nes kitų pirkėjų už didesnę kainą tuo metu neatsirado.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas V. Š. , sudarydamas ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorį, nežinojo ir neturėjo žinoti, kad atsakovai P. yra skolingi ieškovui Medicinos bankui ir kad ši sutartis pažeis pastarojo interesus. Todėl nėra pagrindo atsakovą V. Š. pripažinti nesąžiningu ginčo buto įgijėju.
Nepatenkinus apeliacinio skundo iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiama 53,60 litų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo UAB ,,Medicinos bankas“ į valstybės biudžetą 53,60 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.