Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.1.1.4

2021 m. vasario 2 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmę atlikęs;

2) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. V. 2021 m. sausio 2 d. apie 15.15 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę A. B.-V., tai yra sudavė vieną smūgį kumščiu A. B.-V. į dešinės rankos alkūnę, vieną smūgį kumščiu į dešinį skruostą bei rankomis suėmė ir suspaudė jos veidą, tokiais savo veiksmais A. B.-V. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. V. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau savo veiksmus kontroliuoti galėjo. Jis gyvena su sutuoktine A. B.- V. ir trimis vaikais namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 2 d. apie 11.00 val. išėjo iš namų su reikalais, tai yra apžiūrėti sklypą, ką reikės dirbti. Su savimi turėjo 0,2 l talpos butelį degtinės, kurį vaikštinėdamas išgėrė. Apie 15.00 val. grįžo namo. Sutuoktinė priekaištavo, kad ilgai užtruko ir grįžo neblaivus. Konflikto metu susinervinęs jis smogė sutuoktinei kumščiu į dešinę alkūnę, į dešinį skruostą bei ranka suėmęs stipriai suspaudė jos veidą ir taip laikė keletą sekundžių. Supranta, kad sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi. Jis A. B.-V. atsiprašė, su ja susitaikė, pasižada nesmurtauti, kreipėsi pagalbos dėl alkoholio vartojimo (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 54 – 56).

3. Nukentėjusioji A. B.-V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 2 d. apie 11 val. jos sutuoktinis D. V. kažkur išėjo ir namo grįžo apie 15 val. būdamas neblaivus. Kambaryje tarp jos ir neblaivaus D. V. kilo žodinis konfliktas dėl jo girtavimo. Ji priekaištavo sutuoktiniui dėl ko šis labai susinervino ir norėjo išeiti iš kambario, o ji jam užstojo duris, todėl D. V. kumščiu tyčia smogė jai vieną smūgį į dešinę alkūnę, po to iš karto kumščiu smogė vieną smūgį į dešinį skruostą. Ji priekaištavo sutuoktiniui, barėsi, todėl jis rankos delnu suėmė jai už veido apačios ir trumpai stipriai suspaudė. Suspaudęs ranka veidą, palaikė keletą sekundžių ir paleido. Dėl D. V. smūgių į dešinę alkūnę ir skruostą bei veido suspaudimo ji jautė stiprų fizinį skausmą, todėl atsitraukė nuo neblaivaus D. V. ir apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Sutuoktinis suprato, kad jai skauda, nes ji iš skausmo susiėmė ranka veidą, kuris buvo paraudęs, keletą dienų po įvykio jautė rankos ir veido fizinį skausmą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 72 – 74).

4. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. B.-V. pareiškė, kad 2021 m. sausio 2 d. apie 15.15 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, grįžęs neblaivus sutuoktinis D. V. vieną kartą ranka sudavė jai į dešinės rankos alkūnę, vieną kartą ranka sudavė į veido sritį, tai yra dešinį skruostą, bei abiem rankomis suėmęs už veido stipriai spaudė, savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, kurį jaučia ir po įvykio (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 6 – 12, 13).

5. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Kambaryje, kuriame įvyko konfliktas tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 44 – 49).

6. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie smurtą pranešė nukentėjusioji A. B.-V.. Jai konstatuotas paraudimas dešinėje alkūnėje ir dešiniame skruoste, didelis susijaudinimas. Nukentėjusioji nurodė, kad smurtavo sutuoktinis D. V., kuriam nustatytas 1,15 promilių girtumas. A. B.-V. paaiškino, kad grįžęs neblaivus sutuoktinis smogė vieną smūgį jai į dešinę alkūnę ir dešinį skruostą, ranka suėmęs spaudė veidą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 1 – 5).

7. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. V. nukentėjusiajai A. B.-V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia A. B.-V. sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinės rankos alkūnę, vieną smūgį kumščiu į dešinį skruostą bei rankomis suėmė ir suspaudė jos veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis konflikto metu susinervinęs dėl sutuoktinės priekaištų smogė jai kumščiu į dešinę alkūnę, į dešinį skruostą bei ranka suėmęs stipriai suspaudė jos veidą ir taip laikė keletą sekundžių. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

8. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

9. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. V. dėl fizinio skausmo sukėlimo A. B.-V. pasitvirtino. Kaltinamasis D. V., būdams neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, supykęs, tyčia sąmoningai savo sutuoktinei sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinės rankos alkūnę, vieną smūgį kumščiu į dešinį skruostą bei rankomis suėmė ir suspaudė jos veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. B.-V. sukėlė fizinį skausmą. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgius kumščiu bei spaudžiant veidą), veiksmų intensyvumą (pats kaltinamasis nurodė, kad nuo tokių veiksmų nukentėjusioji galėjo jausti skausmą), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai. Kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai patvirtino pati nukentėjusioji. Konstatuojama, kad A. B.-V. patirtas fizinis skausmas yra D. V. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

10. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. D. V. yra nukentėjusiosios sutuoktinis, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

11. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

12. Teismas konstatuoja, kad D. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 89 – 92).

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

14. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, ta kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius D. V. – teistas, nusikalstamą veiką padarė neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 82 – 88), bedarbis, narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 64).

15. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas paskiriant įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

16. BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog D. V. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

17. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu D. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

18. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinama su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirtą ir neatliktą bausmę, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms.

19. Į paskirtą bausmę įskaitomas D. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 2 d. 16.00 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 14.30 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 39 – 41, 42 – 43).

V. Kiti proceso klausimai

20. Kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 57 – 59) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas visą paskirtos bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir D. V. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas visą paskirtos bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti D. V. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą 7 (septynių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas visą paskirtos bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę D. V. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. sausio 2 d. 16.00 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 14.30 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Palikti galioti D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį D. V. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajai D. V. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.