- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-235-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-09097-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- D. P.
- Kategorijos
- 2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. lapkričio 9 d. apie 14.00 val. Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 290, D. P. vairuodamas transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz 316, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį Renault Megane, v. n. (duomenys neskelbtini) jį apgadindamas. Šiais veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, dėl jo gailisi, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 9 d. apie 14.00 val., vairuodamas automobilį MB Sprinter ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį Renault Megane. Matė, kad jį apgadino. D. P. labai skubėjo, todėl palaukęs apie pusvalandį bei per tą laiką perėjęs visus toje teritorijoje esančius ofisus bei paklausinėjęs kam priklauso automobilis Renault Megane, tačiau neradęs ir nesužinojęs automobilio savininko, už apgadinto automobilio valytuvo užkišo raštelį su savo telefono numeriu. Maždaug po valandos jam paskambino apgadinto automobilio savininkas, kuris pasakė, kad D. P. jam turi duoti 700 Eur. D. P. pasiūlė pildyti eismo įvykio vietos deklaraciją, E. S. sutiko. Vairuotojai susitarė susitikti vakare po darbo. Vėliau E. S. atsiuntė trumpąją žinutę: „Deklaracija man nepriimtina, tai 700 Eur arba kviečiu policiją“. Tada D. P. grįžo į įvykio vietą, prieš tai paskambinęs trumpuoju pagalbos numeriu ir pranešęs, jog padarė eismo įvykį, ir kartu su grįžusiu automobilio Renault Megane savininku sulaukė policijos ekipažo, kur paaiškino apie eismo įvykio aplinkybes. Pasišalinti tyčios neturėjo.
Liudytojas E. S. parodė, kad 2015 m. lapkričio 9d. atėjęs prie automobilio, pamatė, kad jis yra apgadintas bei rado už valytuvo užkištą raštelį. Paskambinęs nurodytu telefonu, kalbėjo su kaltininku ir prašė, kad šis atlygintų padarytą žalą. Pildyti deklaracijos nesutiko, nes jam pasirodė per daug rizikinga. Kaltininkas nesutiko atlyginti E. S. nurodytos žalos. Tada pasakė, jog kvies policiją. Kai E. S. grįžo į įvykio vietą, ten netrukus atvažiavo ir kaltininkas bei policija.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1-2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad 2015 m. lapkričio 9 d. apie 16.10 val. buvo gautas pranešimas, kad Savanorių pr. ties namu Nr. 290 įvykio eismo įvykis. Atvykę policijos pareigūnai automobilių stovėjimo aikštelėje rado du apgadintus automobilius. Automobilio MB 316, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. P. paaiškino, kad apie 14.00 val., važiuodamas atbulas, kliudė stovintį automobilį Renault Megane. Vairuotojas parašė raštelį su savo kontaktiniais duomenimis ir išvažiavo. Automobilio Renault Megane, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S. paaiškino, kad parvažiavęs į namus pastebėjo paliktą ant automobilio raštelį ir apgadintą savo automobilį. Dabar vairuotojai susitiko ir nesutaria dėl žalos atlyginimo (b. l. 4), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. lapkričio 9 d. 14.00 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 290 esančios automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, D. P., vairuodamas automobilį Mercedes Benz 316, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį Renault Megane, v. n. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo sugadinti automobiliai. Po eismo įvykio, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, D. P., neturėdamas galimybės pranešti nukentėjusiajam, apie eismo įvykį nepranešė policijai, nors kelių eismo taisyklių 222 punktas reikalauja tai padaryti nedelsiant, prie apgadinto automobilio Renault Megane paliko raštelį, kuriame parašė „skubu paskambink susitarsim (duomenys neskelbtini)“ ir iš įvykio vietos nuvažiavo į, pasak jo, skubų užsakymą. Automobilio Renault Megane vairuotojas, radęs raštelį, susisiekė su D. P., tačiau apie eismo įvykį pranešė policijai ir pageidavo, kad policija atliktų tyrimą (b. l. 5), E. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. lapkričio 9 d. jis atvyko į lietuviškų baldų saloną Savanorių prospekte. Automobilį pastatė aikštelėje. Grįžęs namo, pamatė, kad jo automobilio galas apgadintas. Ant automobilio galinio valytuvo buvo užkištas raštelis su telefono numeriu. Paskambinus nurodytu telefono numeriu, vairuotojas paaiškino, kad automobilį davė pavairuoti kolegai, kuris neturi teisių. Vairuotojas norėjo atvažiuoti pas E. S. ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. E. S. pradėjo reikalauti už žalos atlyginimą 700 Eur. Vairuotojas nesutiko. E. S. pasakė, kad jam niekas neaišku ir jis grįžta į eismo įvykio vietą ir kviečia policiją. Tada atvažiavo ir kitas vairuotojas. Vairuotojas aiškina, kad po eismo įvykio išvažiavo dirbti (b. l. 6; 7), D. P. paaiškinimas (b. l. 8), rastasis pranešimas su telefono numeriu (b. l. 9), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10-17), dokumentų kopijos (b. l. 20-21).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3), tarnybinių pranešimų (b. l. 4; 5), E. S. paaiškinimų (b. l. 6; 7), D. P. paaiškinimo (b. l. 8), matyti, kad 2015 m. lapkričio 9 d. apie 14.00 val. Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 290, D. P. vairuodamas transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz 316, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį Renault Megane, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadindamas minėtos transporto priemonės bagažinės dangtį, galinį dešinį žibintą, galinį bamperį.
Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad D. P. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. P. surašytas ir už tai, kad jis, 2015 m. lapkričio 9 d. apie 14.00 val. Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 290, vairuodamas transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz 316, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvykus eismo įvykiui bei atsiradus žalai, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė KET 222 p. bei tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d.
Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. P. padarė eismo įvykį, tačiau eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, apie įvykį policijai nepranešė ir išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie D. P. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. paaiškino, jog matė, kad apgadino kitą automobilį. Kadangi D. P. labai skubėjo, todėl palaukęs apie pusvalandį bei per tą laiką perėjęs visus toje teritorijoje esančius ofisus bei paklausinėjęs kam priklauso automobilis Renault Megane, tačiau neradęs ir nesužinojęs automobilio savininko, už apgadinto automobilio valytuvo užkišo raštelį su savo telefono numeriu. Maždaug po valandos, paskambino nukentėjęs ir pasakė, kad D. P. jam turi duoti 700 Eur. D. P. pasiūlė pildyti eismo įvykio vietos deklaraciją ir E. S. su tuo sutiko, tačiau netrukus atsiuntė žinutę, jog nesutinka pildyti deklaracijos ir prašo, kad jam būtų sumokėta 700 Eur. D. P., nesutikus, E. S. pasakė, kad kvies policiją. Iš D. P. paaiškinimo matyti, kad po tokio pokalbio jis pats grįžo į įvykio vietą, prieš tai paskambinęs trumpuoju pagalbos numeriu ir pranešęs, jog padarė eismo įvykį, ir kartu su grįžusiu automobilio Renault Megane savininku sulaukė policijos ekipažo, kur paaiškino apie eismo įvykio aplinkybes. Pasišalinti tyčios neturėjo. Liudytojas E. S. patvirtino, jog už galinio automobilio valytuvo rado raštelį su telefono numeriu, kuris buvo avarijos kaltininko. Tą pačią dieną susisiekė su D. P. bei kalbėjosi dėl žalos atlyginimo bei tuo metu, kai atvyko policija, į įvykio vietą buvo atvažiavęs ir D. P..
Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog D. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. nėra nustatytas būtinasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis – kaltė, todėl konstatuojama, kad D. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju D. P. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. P. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1d. 5 p. ). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje. Nustatant skirtinos nuobaudos dydį, atsižvelgiama į tai, kad D. P. pažeidimą padarė, neturėdamas 2 m. vairavimo stažo, administracine tvarka baustas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir skirti administracinę nuobaudą - 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d. D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.