Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2021 m. sausio 18 d.

R. K. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendį.

Skundžiamu nuosprendžiu K. V. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuteistojo K. V. atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) val., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė 0,578 g narkotinės medžiagos – heroino, 4,390 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,509 g psichotropinės medžiagos – MDMA, o (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), 0,023 g narkotinės medžiagos – heroino už 20 eurų neteisėtai pardavė R. K., pas kurį tą pačią dieną apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas asmens apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) val. 0,076 g narkotinės medžiagos – heroino už 30 eurų neteisėtai pardavė K. V., pas kurį tą pačią dieną apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, savo namuose (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) val., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė 0,479 g narkotinės medžiagos – heroino, 4,390 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,509 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol (duomenys neskelbtini) val. kratos metu šias medžiagas rado bei paėmė policijos pareigūnai.

2. R. K. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, iš A. K. už 20 eurų neteisėtai įgijo 0,023 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį tą pačią dieną apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), automobilyje ,,VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bandė perduoti E. I., tačiau neperdavė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė T. L. atsiliepimu į nuteistųjų apeliacinius skundus prašo skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį galioti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. K. ir R. K. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo

7. Apeliaciniu skundu neginčijama A. K. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. K. nedirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t. b.l. 97-98), praeityje tris kartus teistas už iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą (2 t. b.l. 103-107). Pažymėtina, kad dabartinį nusikaltimą A. K. padarė neišnykus teistumui, būdamas tik 2019 m. rugpjūčio 29 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus laisvės atėmimo bausmę, po bausmės atlikimo nepraėjus nė šešiems mėnesiams. Nors praeityje A. K. buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad A. K. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus A. K. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę A. K. pagrindo mažinti nėra.

Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo

12. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia bausmių bendrinimo klausimą. Nuteistojo įsitikinimas, kad taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, subendrinant jam bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas, teismas privalėjo pasirinkti BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytą bausmių apėmimo būdą ir nauju nuosprendžiu (2021 m. sausio 18 d. nuosprendžiu) už sunkų nusikaltimą paskirta bausmė turėjo visiškai apimti ankstesniu (2020 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu) už nesunkų nusikaltimą paskirta bausme, yra neteisingas.

13. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalys). Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

14. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas).

15. Pagal BK 11 straipsnį nesunkūs ir sunkūs nusikaltimai priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuota veika, skiriasi pagal pavojingumą nuo nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau bausmių apėmimą teismas taiko tik esant visoms BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytoms sąlygoms: turi būti nustatyta ne tik tai, kad veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet ir tai, kad jos labai skiriasi pagal pavojingumą. Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Pagal teismų praktiką, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-570/2012, 2K-7-3-489/2019, Nr. 2A-7-1-1073/2018).

16. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 259 straipsnio 1 dalis) padarymą. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžiu jis nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant. Nors pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nenurodė kodėl taikė tokį bausmių bendrinimo būdą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai subendrino bausmes jas iš dalies sudedant, kadangi R. K. padarytos nusikalstamos veikos yra to paties baudžiamojo įstatymo XXXVII skyriaus numatytos gretimų straipsnių veikos, kurių pagrindinis skiriamasis požymis yra tik tikslas psichotropines ar narkotines medžiagas platinti. Nors nagrinėjamu atveju nuteistojo R. K. padaryti nusikaltimai ir priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (nesunkus ir sunkus nusikaltimai), tačiau nėra pagrindo juos laikyti labai besiskiriančius pagal pavojingumą, kadangi padarytos nusikalstamos veikos iš esmės yra susijusios su psichotropinių medžiagų disponavimu.

17. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, bendrindamas R. K. dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 dalį nuostatas, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, todėl keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. K. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.