Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeisto daikto savininkės G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria tenkintas hipotekos kreditoriaus R. K. pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko bankrutuojančios UAB „Statybų grupė“ (suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauja D. A., R. J.),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kreditorius R. K. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, priklausančio įkeisto daikto savininkei G. A., suėjus skolos grąžinimo terminui. Nurodė, kad pasibaigus prievolės įvykdymo terminui skolininkas UAB „Statybų grupė“ 500 000 Lt paskolos pagal 2008-08-01 paskolos sutartį (toliau ir Sutartis) negrąžino.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 14,6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį G. A., uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti, išaiškino įkeisto daikto savininkei, kad areštavus įkeistą daiktą, ji neteko teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Įspėjo skolininką BUAB „Statybų grupė“ ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos, t. y. 500 000 Lt negrąžintos paskolos, 132 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Teismas nustatė, kad pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-08-05 įregistruotą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, užtikrinant UAB „Statybų grupė“ suteiktos paskolos grąžinimą, kreditoriui R. K. buvo įkeistas 14,6 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis G. A.. Taip pat teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2009-10-15 nutartimi skolininkui UAB „Statybų grupė“ buvo iškelta bankroto byla. Atsižvelgdamas į tai, bei įvertinęs kreditoriaus prašyme nurodytą aplinkybę, jog hipoteka užtikrinta prievolė suėjus paskolos grąžinimo terminui nėra įvykdyta, teismas tenkino kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d., 2 d., 6. 256 str. 1 d., CPK 558 str. 1 d., areštavo hipotekos sutartimi įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 14,6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį G. A., įspėjo skolininką bankrutuojantį UAB „Statybų grupė“ ir įkeisto daikto savininkę (įkaito davėją) G. A., kad negrąžinus skolos, žyminio mokesčio išlaidų, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius R. K. ir skolininkas UAB „Statybų grupė“ 2008-08-01 sudarė paskolos sutartį (b. l. 67-71), pagal kurią kreditorius R. K. suteikė skolininkui UAB „Statybų grupė“ 500 000 Lt kreditą. Skolininkas UAB „Statybų grupė“ šia Sutartimi įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2009-08-01 (hipotekos lakšte nurodyta iki 2009-07-28). Užtikrinant šią prievolę, 2008-08-05 buvo įregistruotas hipotekos sandoris, įformintas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), įkeičiant kreditoriui R. K. G. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 14,6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 61-63). Taip pat apeliantė G. A., kreditorius R. K., skolininkas BUAB „Statybų grupė“ nurodė, kad prievolė pagal 2008-08-01 paskolos Sutartį buvo užtikrinta ir laidavimo sutartimis, sudarytomis 2008-08-01 tarp kreditoriaus R. K. bei D. A. ir R. J.. Vilniaus apygardos teismo 2009-10-15 nutartimi skolininkui UAB „Statybų grupė“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 57), nutartis yra įsiteisėjusi. Kreditorius R. K. 2010-05-20 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti įkeisto daikto savininkei G. A. nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį daiktą - 14,6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš šio turto. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-05-24 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Įkeisto turto savininkė (įkaito davėja) G. A. su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka tuo pagrindu, kad skolininkui UAB „Statybų grupė“ yra iškelta bankroto byla, kurioje yra patvirtintas trečios eilės kreditoriaus R. K. kreditorinis 500 000 Lt skolos ir 181 109 Lt delspinigių reikalavimas, taip pat dėl to, kad kreditorius jau yra pasinaudojęs teise pasirinkti, kurią prievolės įvykdymo garantiją įgyvendinti – laidavimą ar įkeitimą, t. y. pasirinko laidavimą. Tai reiškia, kad apeliantė nutartį ginčija dviem pagrindais – dėl to, kad kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimus UAB „Statybų grupė“ bankroto byloje ir yra pasirinkęs patenkinti savo reikalavimus iš laiduotojų turto, o ne iš įkeisto turto. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių atskirojo skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal CK 6.70 str. 1 d. nustatytą pavyzdinį prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašą, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Taip pat prievolei užtikrinti gali būti taikytas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų daugetas. Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK 6.70 str. 1 d. įtvirtinti prievolių užtikrinimo būdai. Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipoteka yra daiktinės teisės institutas, kuriam būdinga yra absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą, yra ribota ir priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-01-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005; 2010-04-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje K Nr. 3K-7-364/2010; kt.). Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą (CK 6.192 str. 1 d.).

Kaip nustatyta aukščiau, terminas prievolei įvykdyti pagal Sutartį baigėsi 2009-07-28, skolininkui UAB „Statybų grupė“ 2009-10-15 buvo iškelta bankroto byla. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas bankrutuojantis UAB „Statybų grupė“ yra sumokėjęs skolą pagal Sutartį. Dėl to kreditorius įgijo teisę suėjus Sutartyje nustatytam terminui gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto, t. y. reikalauti, jog prievolė būtų įvykdyta CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka. Kaip nurodyta aukščiau – įkeitimo teisei būdingas absoliutumas, hipoteka suteikia privilegijuotą padėtį kreditoriui gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininkus ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 d. numatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu - pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-573/2004). Kaip nustatyta aukščiau, hipotekos kreditorius pagal CK 4.192 str. 1 d. turėjo teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš trečiojo asmens įkeisto turto ne ginčo tvarka. Tai, jog kreditorius iki bankroto skolininkui UAB “Statybų grupė“ iškėlimo kreipėsi į teismą dėl reikalavimų pagal Sutartį patenkinimo iš skolininko ir laiduotojų turto, nepaneigia kreditoriaus teisės reikalauti prievolės įvykdymo iš hipoteka įkeisto turto CPK nustatyta tvarka. CK normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sudarydamos Sutartį šalys susitarė kokiu eiliškumu ir kokios prievolių įvykdymo užtikrinimo prievolės bus realizuotos. Dėl to atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad kreditorius negalėjo kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto dėl tos priežasties, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama skolininko UAB „Statybų grupė“ bankroto byla, prie kurios yra prijungta civilinė byla pagal R. K. ieškinį atsakovams D. A. ir R. J. (laiduotojams) dėl skolos pagal 2008-08-01 paskolos sutartį priteisimo, t. y. dėl to, kad kreditorius pasirinko visų pirma reikalavimą patenkinti iš laiduotojų turto, o ne iš įkeisto apeliantei priklausančio daikto. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog iš laiduotojų D. A. ir R. J. turto būtų išieškota skola, šių laiduotojų kreditorinis reikalavimas būtų patvirtintas skolininko UAB „Statybų grupė“ bankroto byloje.

Tai, jog kreditorius R. K. buvo įtrauktas skolininko UAB „Statybų grupė“ bankroto byloje į trečios eilės kreditorių sąrašą su 681 109 Lt kreditoriniu reikalavimu, neužkerta kelio kreditoriui reikalauti prievolės patenkinimo ypatingosios teisenos tvarka iš hipoteka įkeisto turto, kadangi, kaip nurodyta aukščiau - hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. Dėl to, kad esant patvirtintam skolininko UAB „Statybų grupė“ bankroto byloje kreditoriaus R. K. reikalavimui kreditorius prašo priverstinai išieškoti skolą, nėra pagrindas pripažinti, jog Hipotekos skyriaus teisėja turėjo atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą CPK 137 str. 1 d. 5 p., t. y. dėl to, kad teisme yra ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 14,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus G. A. atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apeliantės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Dėl aukščiau nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš G. A. 14,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.