Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-549-961/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
II-549-961/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02355-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pareiškėjas
L. S.
Nukentėjusysis
V. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-549-961/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02355-2018-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 1.10.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant pareiškėjai L. S.,nukentėjusiajam V. Č. (V. Č.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal L. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23984-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas 2018 m. rugpjūčio 22 d. surašė L. S. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ji 2018 m. gegužės 13 d. 19.21 val. Vilniuje, Kalvarijų-Žalgirio g. vairuodama automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, t.y. kad nei vienas iš keleivių neišlipa iš transporto priemonės, pradėjusi judėti, užvažiavo keleiviui V. Č. ant kojos, kuriam padarytas sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, L. S. paskyrė 225 eurų baudą.

Šalies argumentai

Pareiškėja L. S. skundu (b.l. 2-5) prašo nutarimą panaikinti. Nurodo, kad tiek nukentėjusysis, tiek visa su juo buvusi kompanija buvo neblaivi, įžeidinėjo pareiškėją, ko pasėkoje ji buvo vieną kartą sustojusi ir atsisakiusi tęsti kelionę. Kadangi su keleiviais buvo nepilnametis vaikas, pareiškėja po įkalbinėjimų sutiko pratęsti kelionę. Nukentėjusysis ir su juo važiavusi kompanija neišlipo, vėl pradėjus važiuoti vėl blaškė pareiškėjos dėmesį, nurodinėjo kur važiuoti, painiojosi gatvėse, įžeidinėjo ir taip trukdė vairuoti transporto priemonę. KET 50 punktas nustato, kad keleiviams galima įlipti (išlipti) iš transporto priemonės, kai transporto priemonė visiškai sustoja, o nukentėjusysis bandė išlipti dar transporto priemonei judant. Pareiškėjos įsitikinimu, nutarimo išvada, kad pareiškėja prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, yra klaidinga. Tai patvirtina ir keleivių V. D. bei Ž. Č. paaiškinimai, iš kurių matosi, kad pati kompanija nesuprato, ar nori baigti kelionę, ar ją pratęsti. Pareiškėjos manymu, taip pat ir policijos pareigūnų V. S. ir K. S. tarnybiniuose pranešimuose teigiama, kad tai nukentėjusysis, neįsitikinęs, jog tai daryti saugu, atidarė važiuojančio taksi dureles ir pradėjo lipti iš nesustojusio automobilio. Taip pat pareiškėja nurodo, kad pagal nusistovėjusią praktiką, užbaigus maršrutą pavežėjas sustoja, programinėje įrangoje stabdo kelionės laiką ir atstumą, programa parodo kelionės kainą, o keleivis atsiskaito. Nukentėjusysis neatsiskaitė su pareiškėja, tuo metu programinė įranga nebuvo stabdoma, pareiškėja nebuvo užbaigusi kelionės, todėl nukentėjusysis neturėjo pažeisti KET 50 punkto. Dar daugiau, žmogaus išlipimo iš lengvosios transporto priemonės amplitudė ir transporto priemonės ratai neturi sankirtos taškų, taigi net nukentėjusiajam lipant iš judančios transporto priemonės yra pakankamai sudėtinga įkišti koją po transporto priemonės ratu.

Per teismo posėdį pareiškėja L. S. skundą palaikė. Nurodė, kad ji toje stotelėje sustojusi nebuvo, tik planavo sustoti, tačiau Ž. Č. sakė važiuoti toliau ir ji (pareiškėja) tęsė kelionę, o V. Č. atidarė dureles ir bandė išlipti. Keleiviai buvo smarkiai neblaivūs ir negalėjo adekvačiai įvertinti aplinkybių.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 6), kuriuo prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Aptarė byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nurodė, kad liudytojos ir nukentėjusysis teigė, kad pareiškėja sustojo ir tuomet nukentėjusysis ėmė lipti iš automobilio; kad pati L. S. paaiškinime teigė, jog kadangi planavo sustoti, nusuko į autobusų stotelę, tačiau bylos nagrinėjimo metu ji nurodė, kad į autobusų stotelę sukti neplanavo, o keleivis bandė išlipti važiuojant pirma eismo juosta, negalėjo paaiškinti, kada keleivis atidarė dureles ir automobilis užvažiavo ant kojos. Atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnas V. S. nebuvo įvykio vietoje, tarnybinį pranešimą surašė iš pačios pareiškėjos pateiktos informacijos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ir patrulio M. M. tarnybiniame pranešime surašyti pačios pareiškėjos pirminiai parodymai, jog ji sustojo tam, kad išleistų keleivius, ir neįsitikinusi, kad niekas nepradėjo išlipinėti, vėl pradėjo važiuoti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Nukentėjusysis V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka. Bevažiuojant suprato, kad navigacija rodo ne tą kelią, todėl jie (keleiviai) vairuotojai pasiūlė parodyti kelią, galutinis kelionės taškas buvo Pašilaičiai. Jie rodė kelią kaip jie norėjo važiuoti, bet vairuotoja labiau pasikliovė navigacija. Vairuotoja nusprendė, kad jų daugiau nebeveš, kadangi jie per garsiai kalbėjo, jis buvo neblaivus. Automobilis buvo sustojęs, maždaug toje vietoje, kaip ir pavaizduota įvykio schemoje, bet iš galo privažiavo autobusas ar troleibusas ir buvo puikiai girdėti signalas, ir tada automobilis pradėjo riedėti. Vairuotoja buvo pilnai sustojusi. Jis lipo tuomet iš mašinos, kai išgirdo žodžius „lipkite, daugiau niekur nevažiuosiu“. Jis sėdėjo gale, dešinėje pusėje, ir po vairuotojos pareiškimo, kad niekur nebevažiuosiu, pradėjo lipti, kadangi pirmas sėdėjo prie durelių. Tada jis pakišo koją po ratu ir automobilis pradėjo važiuoti, spėjo ją ištraukti. Viena koja jau buvo ant žemės. Kai automobilis pradėjo važiuoti, jis garsiai suriko ir tada automobilis sustojo. Koja išslydo iš šlepetės, šlepetė liko po ratu, automobilis ant jos stovėjo. Automobiliui nuriedėjus, ištraukė šlepetę. Lūžio nebuvo, buvo čiurnos patempimas. Atidarė dureles prieš užbaigiant kelionę pačios vairuotojos prašymu, nes ji sakė, kad daugiau niekur nebevažiuos. Be to, jis pirmas lipo iš automobilio ir jis neturėjo mokėti už kelionę, šalia buvo jo žmona, kuri turėjo mokėti už kelionę ir niekur nebuvo išlipusi.

Liudytoja policijos pareigūnė K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pamena įvykį. Pamena, kad į įvykį atvažiavo ne pirmi. Gavo pranešimą, kad žmogui pervažiavo koją, jokių tikslių aplinkybių nežinojo. Įvykio vietoje buvo pavėžėja ir neblaivūs keleiviai, vienam iš keleivių buvo neva pervažiuota koja. Buvo taip pat atvažiavusi ir greitoji. Vairuotoja pasakojo, kad jie jau pakeliui konfliktavo, ir kaip pareigūnai suprato, ji sustojo juos išlaipinti ir keleiviai tai lipo, tai nelipo iš automobilio ir kažkaip gavosi, kad pervažiavo koją. Nepamena, ką kiti įvykio dalyviai pasakojo, buvo visi agresyvūs, rėkavo. Vairuotoja sakė, kad ji buvo pilnai sustojusi, o keleivis teigė, kad tik pradėjo jis lipti iš automobilio ir jis pradėjo važiuoti. Tarnybinį pranešimą liudytoja rašė iš OVS pranešimo. Nelabai tiksliai atsimena, su ja buvo kolega ir gal jam kažkiek pasisakė. Nes tiksliai, ar buvo pervažiuota koja, jie negalėjo nustatyti. Rodos, vairuotoja sakė, kad ji negalėjo suprasti ar keleivis lipa ar nelipa, jie ten konfliktavo ir sakė, kad berods buvo sustojusi, bet kažkaip ta koja turėjo būti pervažiuota.

Liudytojas policijos pareigūnas M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykį atsimena. Atvyko į iškvietimą, pavėžėja pervažiavo keleivio koją. Visi buvo labai piktai, agresyviai nusiteikę, matėsi, kad keleiviai buvo neblaivūs ir kelionės metu keleiviai su vairuotoja susiginčijo, kadangi keleivius vežė ne trumpiausiu keliu. Pagal jų pačių pasakojimus, vieni keleiviai prašė sustoti, kiti sakė važiuoti toliau. Vairuotoja jau buvo sustojusi, pasukusi iš Žalgirio g. į Kalvarijų g. ji šalia stotelės sustojo, vienas keleivis jau buvo išlipęs, o kažkas pasakė važiuoti, vairuotoja pradėjo važiuoti ir taip pervažiavo išlipusio keleivio koją. Neatsimena, kas ir ką pasakojo, tik atsimena bendrą visą situaciją. O ar jau buvo sustoję, ar iš važiuojančio lipo, neatsimena. Tarnybinį pranešimą jis rašė vietoje, iškart po įvykio ir rašė tą, ką sakė pavėžėja.

Liudytoja Ž. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įlipę į taksi jie paklausė vairuotojos, ar ji žino kaip važiuoti, atsakė, kad žino. Na ir ji pradėjo važinėti visaip, keleiviai jai sako į vieną pusę sukti, o ji suka į kitą. Vėliau sustojo ir pareiškė, kad jie liptų iš automobilio, o jie buvo su vaiku ir jis pradėjo verkti, tada ji kažkaip susiprato ir dėl vaiko tęsė kelionę. Taip kartojosi gal 10 kartų. Jie tarpusavyje kalbėjosi ir vairuotoja nuolatos taip pat kišdavosi į jų pokalbius. Kai privažiavo prie Žalgirio g. esančios stotelės ir vairuotoja vėl ne ten nusuko, liudytoja pasakė, kad lipame, kiek galima važinėti aplinkkeliais. Vyras pradėjo lipti ir vairuotoja jam užvažiavo ant kojos. Jis pradėjo šaukti ir kadangi jam tą koją prispaudė, jis klupo ant žemės. Tada atvažiavo policija bei greitoji. Vairuotoja net nesugebėjo paklausti, kaip čia viskas įvyko. Vairuotoja buvo sustojusi prie stotelės, jie pradėjo lipti ir ji tada pradėjo važiuoti. Vaikas verkė, gal jai autobusas ar troleibusas, buvęs už jos, sutrukdė ir ji dėl to pradėjo važiuoti. Už jų gal ir buvo kažkoks visuomeninis transportas, bet pati liudytoja nematė. Jis sėdėjo gale, už vairuotojos, šalia V. D. ir nukentėjusysis, o tarp jų sėdėjo vaikas. Priekyje prie vairuotojos sėdėjo kitas asmuo, jų draugas. Vairuotoja buvo sustojusi daugiau negu vieną kartą, negali tikslių vietų įvardinti, kur stojo. Prieš išlipdami neatsiskaitė, nes neatvažiavo iki reikalingos vietos ir tikrai nebuvo tas galvoje, kuomet vyras papuolė po ratu.

Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įsėdus į taksi, vairuotoja pradėjo juos vežioti aplink, jie sakė važiuoti vienu keliu, bet ji važiavo pagal navigaciją ir sakė, kad jeigu nepatinka, tai liptų. Tai kartojosi kelis kartus. Jie tarpusavyje kalbėjosi, o vairuotoja kišdavosi į pokalbius, pati vairuotoja buvo konfliktiška. Vairuotoja kelionės metu buvo sustojusi sodų bendrijoje šalia namų, tuomet išvažiavus iš Naujos Vilnios plento, tuomet Olandų g., ir tuomet Žalgirio g. Paskutinį kartą vairuotoja vėl nusuko netinkamu keliu ir pasakė, kad liptų. Jie pradėjo lipti, ji pradėjo važiuoti ir užvažiavo ant kojos. Vairuotoja buvo sustojusi stotelėje. Liudytoja sėdėjo šalia V. Č.. Jai sustojus jis pradėjo lipti ir tuomet automobilis pajudėjo. Toje paskutinėje stotelėje jie (keleiviai) jau sakė patys, kad išlips, o vairuotoja pradėjo važiuoti. Vyko chaosas, bet vairuotoja tikrai buvo sustojusi. Negali pakomentuoti, kodėl išlipo nesumokėję už kelionę, jie išsigando tikrai tuo metu negalvojo, kad reikia sumokėti už kelionę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pareiškėjai L. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta nuobauda konstatavus, jog ji pažeidė KET 9 punktą, kuris numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Pareiškėja L. S. teigia, kad ji Kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes nebuvo sustojusi, o tik ketino sustoti pačių keleivių reikalavimu. Tuo metu keleivis ir lipo iš tebevažiuojančio automobilio, pats pažeisdamas KET 50 punkto reikalavimus. Tačiau šiuos pareiškėjos argumentus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai bei teismo posėdžio metu duoti nuketėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai. Pareiškėjos teigimu, keleiviai buvo neblaivūs ir nemandagūs, negalėjo apsispręsti, kuriuo maršrutu važiuoti, jai nurodinėjo sustoti arba važiuoti ir taip jai trukdė, tuo metu keleiviai teigia, kad ji pati nežinojo kelio ir elgėsi nemandagiai, pati kelis kartus buvo sustojusi ir reikalavo išlipti. Taigi, kaip galima suprasti iš šių paaiškinimų, kam pritaria ir pati L. S., kelionės metu tarp jos ir vežamų keleivių susidarė konfliktinė situacija dėl pasirenkamo maršruto, vairuotoja netgi buvo sustojusi, pasak pareiškėjos, vieną kartą Uosių gatvėje, o liudytojų teigimu – net ne vieną kartą. Tačiau aplinkybė, kas reikalavo sustoti ar važiuoti toliau, kilęs ginčas, netgi keleivių neblaivumas (nukentėjusiajam nustatytas 2,76 promilės neblaivumas, b.l. 13) nepaneigia aplinkybės, kad vairuotoja buvo sustojusi Kalvarijų – Žalgirio g. stotelėje.

Nukentėjusysis V. Č., liudytojos Ž. Č., V. D. nurodė, kad vairuotoja L. S. kelis kartus buvo sustojusi norėdama juos išlaipinti, taip ir važiuojant Žalgirio gatve ji nusuko į Kalvarijų gatvę, dėl ko jie vėl ėmė reikšti jai pretenzijas, tada vairuotoja sustojo autobusų stotelėje ir liepė lipti. V. Č. sėdėjo prie durų, todėl jis pirmas ir ėmė lipti, o jam belipant vairuotoja vėl ėmė važiuoti ir užvažiavo jam ant kojos. Jam sušukus, vairuotoja sustojo. Nors tiek nukentėjusysis, tiek su juo kartu važiavusios keleivės galimai suinteresuoti laikytis savo paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, tačiau jų paaiškinimus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjos L. S. skunde teisingai argumentuojama, jog asmeniui lipant iš judančios transporto priemonės yra pakankamai sudėtinga įkišti koją po transporto priemonės ratu. Tačiau, teismo įsitikinimu, yra nesudėtinga įkišti koją po stovinčios transporto priemonės ratu, todėl minėtas skundo argumentas ne paneigia, o priešingai – patvirtina, jog V. Č. lipo iš transporto priemonės jai stovint. Antra, byloje niekaip nesuinteresuoti asmenys – policijos pareigūnai K. S. ir M. M. patvirtino tarnybinius pranešimus surašę iš pačios vairuotojos žodžių, o ne tiesiogiai matę įvykio aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šių liudytojų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 9-10), kaip ir įvykio vietoje nebuvusio V. S. tarnybiniame pranešime (b.l. 11) įvykio aplinkybės išdėstytos ir vadovaujantis iš operatyvinės veiklos skyriaus (OVS) gauta informacija, kurią pati pareiškėja L. S. nurodė skambindama Bendrajam pagalbos centrui, t.y. kad iš važiuojančio taksi automobilio pradėjo lipti klientas (b.l. 12). Be to liudytojas M. M. savo tarnybiniame pranešime nurodė ne tik šią iš OVS gautą informaciją, bet aiškiai išdėstė ir pačios vairuotojos L. S. vietoje duotą paaiškinimą, t. y. jog ji paaiškino, kad vežė klientus iš N. Vilnios į Gabijos g., kilus konfliktui su klientais Kalvarijų g. ir Žalgirio g. sankryžoje ji užsukusi į Kalvarijų g. Baltupių kryptimi stotelėje sustabdė automobilį, kad keleiviai išliptų, tačiau tuo momentu kažkas iš klientų prašė važiuoti toliau, todėl vairuotoja pajudėjo iš sustojimo vietos, nepastebėjusi, kad vienas žmogus atidarė keleivio pusės galines duris ir pradėjo lipti iš automobilio (b.l. 10). Taigi, pati pareiškėja vietoje nurodė policijos pareigūnui pakankamai daug įvykio aplinkybių, tiek apie konfliktą, tiek apie sustojimą stotelėje, reikalavimą važiuoti toliau, pajudėjimą iš vietos bei tai, kad ji pajudėjo nepastebėjusi, jog keleivis atidarė galines dureles ir lipa iš automobilio. Teismo posėdžio metu abu policijos pareigūnai taipogi patvirtino, jog, kiek atsimena, vairuotoja sakė, kad buvo sustojusi. Pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti duoti nepalankius pareiškėjai parodymus, nenustatyta. Iš eismo įvykio vietos plano taipogi akivaizdžiai matyti, jog L. S. automobilis pažymėtas ties stotele (b.l. 13-14), teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad ji stebėjo automobilių judėjimą iš kairės; t. y., ką patvirtina ir vietos nuotrauka (b.l. 32), siekiant tęsti maršrutą pareiškėjai nebuvo būtinybės įsukti į minėtą stotelę, kaip tik su tikslu sustoti. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad keleiviai neatsiskaitė, priežastiniu ryšiu nesusijusi su automobilio sustojimu ir savaime neįrodo, jog automobilis negalėjo sustoti ir nebuvo sustojęs, todėl pareiškėjos akcentuojama nusistovėjusi atsiskaitymo už pavėžėjimą tvarka įrodomosios reikšmės neturi.

Apibendrinant darytina išvada, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu L. S. veiksmai buvo įvertinti tinkamai ir, atsižvelgus į specialisto paaiškinimą dėl sveikatos sutrikdymo masto (b.l. 24), teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, administracinė nuobauda paskirta laikantis ANK 34 straipsnyje numatytų taisyklių, o skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos L. S. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-23984-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė