- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- 1-337-416/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Civilinis ieškovas
- J. J.
- Nukentėjusysis
- G. G.
- Kaltinamasis
- K. B., D. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1991-12-28 Marijmapolėje, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, registruota darbo biržoje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
D. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1996-12-22 Šalčininkų raj., Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti(duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą: 2017 m. gruodžio 17 d. apie 13.30 val. Draugystės gatvėje, Marijampolėje, tyčia sudavė vieną kartą delnu G. G. į veido sritį, dėl ko nukentėjusioji G. G. jautė fizinį skausmą.
D. V. mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą: 2017 m. gruodžio 17 d. apie 13.30 val. Draugystės gatvėje, Marijampolėje, tyčia sudavė vieną kartą delnu J. J. į veido sritį, dėl ko nukentėjusioji J. J. jautė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
K. B. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad jau keli metai yra nukentėjusiosios G. G. klientė. G. G. dirba kirpykloje (duomenys neskelbtini), ir atlieka grožio procedūras. Gal prieš mėnesį laiko buvo tarusis su ja dėl grožio paslaugų. 2017-12-17 jai paskambino pusseserė D. V., kuri pasakė, kad 2017-12-17 13 val. eina tvarkytis blakstienų į tą patį grožio saloną pas G. G.. Tada paskambino G. G. ir pasiteiravo, ar ši priims ir ją. G. G. atsakė, kad neužsirašiusios iš anksto jos nepriims bei pradėjo telefonu įžeidinėti vartodama necenzūrinius žodžius. Tada kartu su D. V. nuvažiavo į kirpyklą. Jos durys buvo užrakintos. Pabeldus prie durų priėjo G. G. ir iš vidaus joms parodė, jog neturi laiko ir nuo durų nuėjo. Suprato, kad jų nepriims. Tada jos abi stovėjo prie kirpyklos iš išorės ir laukė. Po kažkiek laiko G. G. išėjo iš kirpyklos su antra nukentėjusiąja ir įsėdo į netoliese buvusį sidabrinės spalvos automobilį ir nuvažiavo į aikštelę, esančią kitoje pusėje nei kirpyklos pagrindinis įėjimas. Tada su D. V. atėjo į aikštelę ir priėjo prie automobilio, kuriame buvo nukentėjusiosios. Atidarė duris ir pradėjo klausti G. G., kodėl ši taip nedraugiškai elgiasi, prašė, kad ji eitų ir sutvarkytų joms blakstienas. Tada G. G. išsitraukė knygą ir rodė, jog jos neužsirašiusios iš anksto. Tada pradėjo ant jų šaukti moteris, sėdėjusi už automobilio vairo. Ji ne tiki šaukė, bet ir įžeidinėjo. Tada ji prisilenkė prie rėkiančios moters ir pasakė, jog ši apsiramintų. Tada į mašinos vidų šiek tiek palinko D. V. bei pasilenkusi ranka užčiaupė veidą už vairo sėdėjusiajai moteriai. Tada pradėjo šaukti ir G. G.. Ji susinervino ir bandė jai taip pat ranka užčiaupti lūpas. G. G. pasimuistė ir netyčia gavosi, kad ji ranka nestipriai prisilietė prie G. G. lūpų. Viskas gavosi netyčia. Jos mušti nenorėjo, o norėjo tik užčiaupti, bet gavosi, kad prisilietė. Konfliktas tuo ir baigėsi, kiek paėjus jas pasitiko policija ir pristatė į komisariatą. Su nukentėjusiąja bandė taikytis, tačiau pastaroji nesutiko. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes J. J. nieko nepadarė.
D. V. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad pažįsta nukentėjusiąją G. G.. Žino, kad ji teikia grožio paslaugas ir jomis pas ją naudojosi. Ji dirba kirpykloje (duomenys neskelbtini), esasnčioje (duomenys neskelbtini). Su giminaite K. B. turėjo pas ją apsilankyti 2017-12-17. Tada K. B. skambino G. G.. Ši pasakė, kad paslaugai nepriims, nes ji nėra iš anksto užsiršiusi. Telefonu G. G. vartojo necenzūrinius žodžius ir jas įžeidinėjo. Tada nuvyko prie kirpyklos. Jos durys buvo užrakintos. Viduje buvo G. G.. Joms pabeldus, ji iš vidaus priėjo prie durų ir jū neatrakinusi pasakė, kad jų nepriims. Tada abi kartu laukė prie kirpyklos durų. Laukdamos telefonu ieškojo, kas iš pažįstamų, teikiančių tokias pat paslaugas, galėtų jas priimti, tačiau nieko nerado. Praėjus kiek laiko G. G. su kliente iš kirpyklos išėjo ir įsėdę į sidabrinės spalvos automobilį nuvažiavo į už kirpyklos esančią aikštelę. Ta klientė tai antroji nukentėjusioji J. J.. Tai pamačiusi, kartu su K. B. nuėjo prie aikštelėje sustojusio automobilio, atidarė dureles ir klausė G. G., kodėl ji jų nepriima ir nepagarbiai su jomis elgiasi. Ši sakė, kad jos nebuvo paslaugai iš anksto užsirašiusios. Tuo metu už vairo sėdėjusi J. J., nors su ja niekas nesikalbėjo, pradėjo jas abi įžeidinėti, tyčiotis, vadinti čigonėmis. Ji dėl to labai susinervino, pasilenkė į automobilio vidų ir ranka bandė užimti J. J. burną, kad ši užtiltų. Jos nemušė, tik švelniai ranka prisilietė pri J. J. lūpų. Dėl to jaučiasi kalta, bet neprisipažįsta, kad ją būtų tyčia mušusi į veidą. Tada atsirado policija ir jas nuvežė į komisariatą. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes tyčia nukentėjusiosios nemušė.
Nukentėjusioji G. G. paaiškino, kad dirba kirpykloje „Irmina“, esančioje Sporto g. 2, Marijampolėje. Teikia ne tik kirpėjos, bet ir kitas grožio paslaugas. 2017-12-17 buvo sekmadienis. Paprastai sekmadieniais ji nedirba. Tačiau 2017-12-17 buvo susitarusi su nuolatine kliente J. J. ir priėmė ją sekmadienį. Tą pačią dieną apie 11 val. jau dirbant su kliente, paskambino taip pat klientė salėje esanti kaltinamoji K. B.. Ji pasakė, jog dar prieš mėnesį šiai dienai yra pas ją užsirašiusi grožio procedūroms ir reikalavo ją priimti. Jai paaiškino, kad užsirašyti šiandienai ji negalėjo, nes sekmadieniais ji paprastai nedirbanti ir klientų nepriiminėja. Be to, jau turi klientę ir nepakaks laiko. Su ja atsisveikino ir toliau dirbo. K. B. skambino daugybę kartų, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir reikalavo priimti. Po kurio laiko pasigirdo beldimas į duris. Ji durų neatidarė. Matė, jo už durų yra K. B. bei su ja atvykusi taip pat buvusi klientė D. V., dar vadinama Z.. Neatidariusi durų iš kirpyklos vidaus pasakė, jog jų tikrai nepriims. Abi atvykusios buvo labai piktos ir atrodė agresyviai. Baigusi darbą su kliente J. J., pastarosios paprašė palydėti iki automobilio, nes bijojo kaltinamųjų. Išėję iš kirpyklos, jos įsėdo į J. J. automobilį ir nuvažiavo prie jos automobilio, buvusio aikštelėje kitapus kirpyklos. Prie jos automobilio, buvusio aikštelėje, jau stovėjo ir jos laukė abi kaltinamosios. Jos iškart priėjo prie J. J. automobilio, atidarė dureles ir pradėjo šaukti, reikalauti eiti į kirpyklą ir joms taip pat sutvarkyti blakstienas. Ji atsisakė patenkinti kaltinamųjų reikalavimus. Jų neįžeidinėjo, bet pasakė, kad paslaugos nesuteiks. Tada J. J. pareikalavo pasitraukti nuo jos automobilio ir uždaryti jo dureles. Tada D. V. pasilenkė, įlindo į automobilį ir rankos delnu sudavė J. J. į veidą. Pagrasinus, kad iškvies policiją, K. B. trenkė ranka ir jai į veidą. Tada abi kaltinamosios uždarė automobilio dureles ir staigiai pasišalino ir į lindo į vieną iš gretimai buvusio namo laiptinių. Toks kaltinamųjų elgesys jas abi su J. J. šokiravo. Ant J. J. veido matėsi paraudimas nuo rankos delnu suduoto smūgio. Ji taip pat jautė skausmą veido srityje nuo jai suduoto smūgio rankos delnu. Abi kaltinamosios jas tikrai rankomis mušė, suduodamos delnu smūgį ir apie kokį nors bandymą švelniai užčiaupti joms burnas negali būti nė kalbos. Iškart išsikvietė policiją. Pareigūnai atvyko vos po kelių minučių. Jiems parodė, kur nuėjo ir pasislėpė kaltinamosios. Pareigūnai jas sulaikė. Praėjus kelioms dienoms, K. B. jai skambino ir prašė atsiimti pareiškimą iš policijos. Kadangi laiku nepadavė civilinio ieškinio, šiame procese turtinių pretenzijų ją mušusiai kaltinamajai nereiškia. Mano, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą, ją mušė ir sukėlė skausmą, todėl turi būti nubausta.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. J. paaiškino, kad 2017-12-17 apie 11 val.buvo susitarusi su G. G. ir buvo jos priimta kirpykloje (duomenys neskelbtini). Girdėjo kaip G. G. įkyriai skambinėjo klientė, reikalaudama ir ją priimti. Kadangi kirpyklos durys buvo iš vidaus uždarytos, po kurio laiko į jas pradėjo kažkas belstis. Paaiškėjo, kad ten buvo atėję abi kaltinamosios. G. G., neatrakindama durų, iš patalpų vidaus pasakė, jog neturi laiko ir jų nepriims. Pabaigusi atlikti jai procedūras, G. G. paprašė palydėti ją iki automobilio, nes bijo viena eiti dėl įkyrios klientės. Tada abi išėjo iš kirpyklos ir įsėdo į jos automobilį. Ji G. G. nuvežė į aikštelę, kurioje buvo paliktas šios automobilis. Privažiavus prie jo ir sustojus, ten jau buvo abi kaltinamosios. Jos iškart priėjo prie automobilio ir, atidarę automobilio dureles, pradėjo agresyviai rėkti, šūkauti, keiktis necenzūriniais žodžiais ir reikalauti, kad G. G. grįžtų į savo darbo vietą ir jas aptarnautų. G. G. joms sakė, kad jos neužsirašiusios ir ji joms neturinti laiko. Tai kaltinamąsias dar labiau supykdė. Ji pareikalavo uždaryti jos automobilio dureles ir pasitraukti, nes iškvies policiją. Tada kaltinamoji D. V. pasilenkusi į mašinos saloną sudavė jai delnu į veidą, nuo ko ji juto skausmą. Kita kaltinamoji lygiai taip delnu sudavė į veidą G. G.. Ji buvo šokiruota, labai išsigando ir jautė skausmą. Pradėjo skambinti pagalbos telefonu. Tai pamatę, kaltinamosios skubiai pasišalino ir mėgino pasislėpti gretimo namo laiptinėje. Atvykus pareigūnams, jiems parodė, kur jos pasislėpė. Kategoriškai neigia, jog kaltinamosios bandė rankomis užčiaupti joms su G. G. burnas. Jos sudavė smūgius rankų delnais joms į veidus. Tai buvo tikslingi smūgiai, o ne kokie nors atsitiktiniai veiksmai rankomis. Ji jautė nuo smūgio skausmą. Reiškia civilinį ieškinį ir prašo atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą.
Liudytoja E. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dirba Marijampolės AVPK pareigūne. 2017-12-17 dirbo kartu su vyr. patruliu M. S.. Gavo iš budėtojų pranešimą, jog Sporto gatvėje užpultos moterys. Nuvykę pamatė, jog jiems mirksi šviesomis automobilis „VW Passat“. Priėjus prie automonilio jame buvusi šviesių plaukų nukentėjusioji pasakė, kad buvo užpultos ir nurodė, į kurią laiptinę įbėgo užpuolikės. Abi automobilyje sėdėję nukentėjusiosios buvo labai išsigandusios, šoko būsenos, abiem drebėjo balsas ir rankos. Matėsi ašaos jų akyse. Abi aiškino, kad jas užpuolė. Dėl didžiulio susijaudinimo tai darė labai nerišliai, strigo abiems kalba. Pas J. J. aiškiai matėsi ant skruosto paraudimas. Pas antrą nukentėjusiąją tuo metu sužalojimų nepastebėjo. Jie su kolega nubėgo į nukentėjusiųjų nurodytą laiptinę. Ten surado kaltinamąsias. Jas nusivedė prie tarnybinio automobilio. Jas pamatę nukentėjusiosios, patvirtino, kad tai ir yra jų užpuolikės. Tada jas pristatė į komisariatą. Nukentėjusiosioms liepė į jį atvykti savarankiškai.
Liudytojas M. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie yra iš esmės identiški duotiesiems E. K.. Patvirtino, jog ant vienos iš nukentėjusiųjų skruosto matėsi paraudimas nuo šviežiai suduoto smūgio.
Liudytoja L. A. paaiškino, kad 2017-12-17 dirbo (duomenys neskelbtini) kirpykloje. Aptarnavo klientę. Su kita kliente dirbo G. G.. Girdėjo G. G. pokalbį telefonu su kažkokia kliente, kuri įkyriai reikalavo ją priimti. G. G. mandagiai atsisakė ją priimti. Po kiek laiko kaltinamosios atvyko, bet nebuvo įleistos į patalpas, kadangi sekmadienį jos nedirba, o aptarnavo tik tas klientes, su kuriomis dėl paslaugų buvo susitarta iš anksto ir išimties tvarka. Paties konflikto tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų ji nematė. Tik vėliau iš G. G. sužinojo, kad kad ji su savo kliente pastarosios automobilyje aikštelėje buvo užpultos ir kaltinamųjų sumuštos.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2017-12-17 J. J. protokolu – pareiškimu, kad 2017-12-17 apie 13.30 val. Draugystės g., Marijampolėje, ją automobilyje užpuolė ir sudavė vieną smūgį į veidą tamsaus gymio moteris( b.l. 8-9); 2017-12-17 G. G. protokolu-pareiškimu, kad 2017-12-17 apie 13.30 val. Draugystės g., Marijampolėje, automobilyje ją užpuolė ir sudavė vieną smūgį į veidą K. B.(b.l. 11-12); 2017-12-17 Marijampolės AVPK vyr. patrulio M. S. tarnybiniu pranešimu dėl pristatytų asmenų, iš kurio matyti, kad sulaikytos K. B. ir D. V.. Nukentėjusioji J. J. teigė, jog ją užpuolė abi merginos dėl neaiškių priežasčių. Įvykus konfliktui, K. B. sudavė į veido sritį J. J.. Nukentėjusioji negalėjo pasakyti, kelis kartus jai buvo suduota į veidą, kadangi moteris buvo šoke. G. G. teigė, jog jai buvo grasinta, kad bus su ja susidorota, abi merginos G. G. laukė prie namo durų, bijojo išeiti iš namų.(b.l.6); 2017-12-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G 880/2017 (09), kurioje užfiksuota, jog J. J. sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, jei buvo suduotas smūgis, galėjo jausti fizinį skausmą(b.l.24); 2017-12-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G 881/2017 (09), kurioje užfiksuota, jog G. G. sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, jei buvo suduotas smūgis, galėjo jausti fizinį skausmą(b.l.38).
Nors kaltinamosios savo kaltės nepripažįsta, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Jų parodymais nesivadovauja, nes laiko juos kaltinamųjų gynybine taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamųjų parodymai yra nenusoeklūs, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai,. Kaltinamųjų parodymų nenuoseklumą patvirtina faktas, jog jos ikiteisminio tyrimo metu apklaustos įtariamosiosmis savo kaltę pilnai pripažino. Ne tik nurodė, jog kiekviena iš jų atliko kaltinime nurodytus veiksmus – sudavė delnu per veidą nukentėjusiosioms: K. B. G. G., o D. V. – J. J., bet ir patvirtino mačiusios viena kitos nusikalstamus veiksmus ir tai patvirtino. Apie kokį nors bandymą užčiaupti nukentėjusiosioms burnas ir netyčinį prisilietimą prie jų veido nebuvo jokios kalbos. Ši versija iškelta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu siekiant kaltinamosioms išvengti atsakomybės. Šios jų versijos nepatvirtina kiti byloje surinti ir ištirti įrodymai. Ir priešingai – nukentėjusiųjų duotus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Jos nurodė, jog kaltinamosios atliko kaltinime nurodytus veiksmus – sudavė delnu kiekvienai iš jų per veidą: K. B. G. G., o D. V. – J. J.. Ir tai buvo ne kokie neatsargūs ar atsitiktiniai veiksmai, o sąmoningas ir apgalvotas kaltinamųjų veikimas, dėl kurio nukentėjusiosios jautė skausmą. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino, jog pagal nukentėjusiųjų iškvietimą iškart atvyko į įvykio vietą, matė šoko ištiktas ir pasiverkusias nukentėjusiąsias, jos nurodė, kur po jų sumušimo, sužinoję apie policijos iškvietimą, pasislėpė kaltinamosios, kaltinamąsias sulaikė. Šie liudytojai patvirtino, jog matė nukentėjusiųjų veide paraudimus, kurie buvo panaudoto prieš jas fizinio smurto pėdsakai. Teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, jog nukentėjusiosios dėl jiem suduotų smūgių galėjo jausti skausmą. Logiški ir nuoseklūs bei tarpusavyje sutampantys nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai įrodo, jog tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų įvyko ne atsitiktinis fizinis kontaktas, o prieš nukentėjusiąsias buvo sąmoningai pavartotas smurtas, dėl kurio jos jautė fizinį skausmą.
Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Aukščiau analizuotas kaltinamųjų elgesys ir veiksmai prieš nukentėjusiąsias, aplinkybė, jog jos, išgirdę, kad kviečiama policija, pasislėpė greta esančio namo laiptinėje, patvirtina kaltinamąsias veikus tyčia. Jos suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Užbaigę veiksmus, siekė pasislėpti ir taip išvengti atsakomybės.
Kaltinamųjų veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp kiekvienos kaltinamųjų veiksmų – sudavimo nukentėjusiosioms delnu per veidą - ir jų padarinių – skausmo sukėlimo nukentėjusiosioms – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Veika pagrįstai kvalifikuota tik pagal pasekmes, nes viešosios tvarkos pažeidimo požymių nenustatyta.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. J. baudžiamojoje byloje pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltininkių K. B. ir D. V. solidariai priteisti jos naudai 5000 Eur neturtinės žalos ir išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ją sėdinčią automobilyje užpuolė dvi romų tautybės nepažįstamos moterys ir be jokio motyvo sužalojo, ypatingai ciniškai pavartojus jos atžvilgiu fizinį smurtą. Jai buvo suduotas smūgis į veidą, dėl ko veidas paraudo ir ištino, jautė fizinį skausmą ir didžiulį pažeminimą. Abi užpuolusios ją moterys elgėsi agresyviai, atplėšė jėga automobilio dureles, šaukė, rėkė, keikė ją ir keleivę G. G., viena kitą papildydamos ir padrąsindamos. Dėl nusikaltėlių elgesio ji buvo šoke, kurį sukėlė netramdoma moterų agresija ir kuri pasireiškė ne tik fiziniu smurtu. Viena iš jų įlindo į automobilį per galines dureles, daužė automobilio detales (daiktadėžę esančią tarp vairuotojo ir keleivio) kumščiais reikalaudama, kad išjungčiau automobilio degimą, kitą įrangą, atliko kitus veiksmus, kurie rodė, kad moteris nevaldomo charakterio, pavojinga ir visiškai neadekvati savo veiksmuose. Dėl streso ir išgąsčio ji sunkiai orientavausi aplinkoje, jai drebėjo balsas ir rankos, dėl to kad strigo balsas, policijos pareigūnai negalėjo kurį laiką su ja susikalbėti ir jos apklausti. Patirtos neturtinės žalos faktą ir dydį nukentėjusioji grindžia, tuo kad dėl jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų patirtas stresas ir nepatogumai nesibaigė įvykiu. Nukentėjusioji jautė stresą, nepatogumus, gėdą ilgą laiką, nes teko dirbti su sužalotu veidu, kelis kartus teko prašyti leisti neatvykti į darbą dėl apklausų ir kitų ikiteisminio tyrimo procedūrų, į kurias buvo kviečiama. Pažymėjo, kad yra labai jautri, toks jos charakteris nuo gimimo, todėl tai kas kitam žmogui atrodo įveikiama, jai kelia didžiulį stresą ir išgyvenimus. Kita vertus, stresą didino ir tai kad niekada gyvenime nebuvo patyrusi fizinio ar psichologinio smurto, tai buvo pirmas kartas jos gyvenime. Prie ieškinio teismui pateiktas VšĮ „Marijampolės ligoninė“ išrašas iš medicininių dokumentų, kur J. J. konstatuotas dešinės veido pusės patinimas ir paraudimas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė.
Ieškinyje nurodoma kad neturtinė žala turi būti priteista solidariai iš kaltininkių, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamus veiksmus K. B. ir D. V. nuo pradžios iki pabaigos atliko bendrai, viena kitą palaikydamos, paskatindamos, viena kitos nesudrausdamos, nenuramindamos ir nesustodamos smurtauti fiziškai ir psichologiškai, kol suprato, kad jau yra iškviesti policijos pareigūnai. Iki šio laiko kaltininkės nėra atsiprašiusios ar atlyginusios žalą bent iš dalies. Nagrinėjamoje byloje kaltinimai sužalojus J. J. pareikšti tik D. V. ir būtent tik D. V. veiksmus sužalojus J. J. teismas turi vertinti. Kaltinamoji D. V. pripažįsta civilinį ieškinį iš dalies. Kaltinamoji K. B. civilinio ieškinio nepripažįsta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje konstatuota, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Įvertinus ir išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje D. V. kaltinama, jog mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2017 m. gruodžio 17 d. apie 13.30 val. Draugystės gatvėje, Marijampolėje, tyčia sudavė vieną kartą delnu J. J. į veido sritį, dėl ko nukentėjusioji J. J. jautė fizinį skausmą. 2017-12-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 880/2017 (09), užfiksuota, jog J. J. sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, jei buvo suduotas smūgis galėjo jausti fizinį skausmą ( b.l. 24).
Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos (LR CK 6.250 str. 2 d., BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Tačiau konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, visada būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius ir kt.). Kartu teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia sukeliamas skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamosios D. V. tyčinių neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie laikytini nemaloniais, tačiau šie išgyvenimai juos vertinant per neturtinės žalos dydžio prizmę, turėtų būti įvertinti kaip momentiniai, trumpalaikiai, mažareikšmiai bei iš esmės nesukėlę jokių neigiamų ilgalaikių ar liekamųjų padarinių. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, bylose priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad nukentėjusiosios prašyta priteisti neturtinės žalos suma 5000 Eur yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai, t. y. per didelė, todėl ji mažintina iki 300 Eur, priteisiant šią sumą tik iš už šios žalos atsiradimą atsakingos kaltinamosios D. V. (BPK BPK 44 str. 10 d., 109 str.).
Byloje nukentėjusioji pateikė mokėjimo kvitą, pagrindžiantį išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l.122), iš kurių matyti, kad nukentėjusioji už atstovavimą advokatei sumokėjo 500 Eur, šias išlaidas teismo posėdžio metu ieškovė prašė priteisti. Pripažinęs kaltinamąją D. V. kalta dėl fizinio skausmo J. J. sukėlimo, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamosios išieškoti nukentėjusios ir civilinės ieškovės turėtas išlaidas advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusios ar civilinės ieškovės atstovė, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į tai iš kaltinamosios D. V. priteistina 500 E. J. J. turėtų proceso išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamosioms atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kiekviena iš kaltinamųjų padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teisiamos pirmą kartą, anksčiau nusikaltę nebuvo. Charakterizuojamos patenkinamai. K. B. yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, D. V. administracine tvarka nebausta.
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei jas įvykdžiusius asmenis, atsižvelgęs į kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančią medžiagą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kiekvienai iš kaltinamųjų laisvės apribojimo laisvės atėmimo bausmę, žemesnę nei sankcijos vidurkis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 -305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją laisvės apribojimu 5(penkiems)mėnesiams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei bausmės vykdymo metu nesiartinti prie nukentėjusiųjų G. G. ir J. J., su jomis nebendrauti bei neieškoti ryšių.
BK 66 straipsnio, 65 straipsnio tvarka į bausmę įskaityti sulaikymą – 2017-12-17.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – K. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.
D. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją laisvės apribojimu 5(penkiems)mėnesiams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei bausmės vykdymo metu nesiartinti prie nukentėjusiųjų G. G. ir J. J., su jomis nebendrauti bei neieškoti ryšių.
BK 66 straipsnio, 65 straipsnio tvarka į bausmę įskaityti sulaikymą – 2017-12-17.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – D. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš D. V. nukentėjusiosios J. J. naudai 300,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur turėtų išlaidų ją atstovavusiam advokatui apmokėti.
J. J. reikalavimą dalyje dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų solidaraus priteisimo iš K. B. atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.