Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-28 nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. 30 parų arešto. BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. tvarka šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-15 nuosprendžiu paskirta apėmimo būdu subendrinta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2006-10-30, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006-10-15 iki 2006-10-17.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2006-10-15 apie 05.22 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atidarė automobilio "VW Jetta", v/n (duomenys neskelbtini) neužrakintą bagažinės dangtį ir pasikėsino iš bagažinės pagrobti R. J. priklausančią įrankių dėžę, neturinčią materialinės vertės, su joje buvusiais bendros 150 litų vertės įrankiais, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas įvykį mačiusio asmens.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. kaip pasikėsinimą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą (vagystę). Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, tačiau nenurodo jokių argumentų, kurie duotų pagrindą abejoti teismo išvadomis. Teisiamajame posėdyje V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2006-10-15 nakties metu eidamas namo, (duomenys neskelbtini) namo kieme pamatė stovintį automobilį "VW Jetta", kurio bagažinė buvo pravira. Atidaręs bagažinę, paėmė ten buvusią įrankių dėžę. Dėžė buvo 40-50 cm dydžio, kas joje buvo nematė. Netrukus prie mašinos buvo sulaikytas nepažįstamo žmogaus, o po 5 min. atvažiavo policija. Sulaikymo metu dėžę jis laikė rankose, buvo netoli automobilio. Šie nuteistojo parodymai visiškai sutampa su liudytojo policijos pareigūno R. Taraškevičiaus parodymais apie tai, jog atvykus į įvykio vietą pamatė vyriškį, laikantį kaltinamąjį. Įrankių dėžė buvo numesta prie namo galo apie 50-80 metrų atstumu nuo automobilio - tą vietą parodė asmuo, sulaikęs kaltinamąjį, juos patvirtina ir 2006-10-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Pavogtų daiktų kiekį ir vertę patvirtina 2006-10-17 daikto apžiūros protokolo duomenys ir nukentėjusiojo R. J. parodymai. Taigi nuteistojo V. K. kaltė dėl pasikėsinimo pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę pasikėsinus pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas

Nuteistasis V. K. nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio, naują nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti neišnykus teistumams už ankstesnius nusikaltimus nuosavybei, praėjus vos daugiau nei 2 savaitėms po šio pasikėsinimo padaryti baudžiamąjį nusižengimą jis, įsibraudamas į automobilį, vėl pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei sugadino svetimą turtą, už ką buvo nuteistas 2006-11-15 nuosprendžiu. Tokiu savo elgesiu V. K. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl teismas pagrįstai už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skyrė jam griežčiausią sankcijoje numatytą arešto bausmę.

Paskirdamas nuteistajam už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą artimą sankcijos vidurkiui bausmę, šią bausmę apimdamas griežtesne ankstesniu nuosprendžiu paskirta apėmimo būdu subendrinta bausme, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Skirdamas V. K. bausmę, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti paskirtas už atskirą veiką bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neva jam, kaip rusų tautybės asmeniui, nebuvo sudaryta galimybė kalbėti bei gauti procesinių dokumentų nuorašus jam suprantama kalba, yra nepagrįsti. BPK 8 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba, o baudžiamojo proceso dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos, užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog nuteistasis teisme pats nurodė, kad jam vertėjas nereikalingas, jis kalba lietuviškai ir supranta šią kalbą, o susipažinęs su lietuvių kalba išdėstytu kaltinamuoju aktu teismui pareiškė, kad bylą galima tęsti toliau ir vertėjo taip pat nereikalavo (b. l. 125). Be to, du kartus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pareiškė, jog moka lietuvių kalbą ir pageidavo parodymus duoti būtent lietuvių kalba (b. l. 28, 30). Pažymėtina ir tai, kad V. K. gimė ir gyvena Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 24, 36, 43), turi pagrindinį išsilavinimą. Esant tokiems duomenims, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam V. K. BPK 8 str. garantuotos teisės nebuvo suvaržytos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.

Nukentėjusiajam materialinė žala nebuvo padaryta, jis civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nepareiškė, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštą prašymą suteikti jam galimybę atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą kolegija laiko nesusijusiu su byla ir dėl jo plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.