Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, vedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) baldžiumi, teistas 8 kartus: 1) 2001-04-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 232 str. 1 d., 272 str. 2d, pritaikius BK 42 str. l d. - 2 metams pataisos darbų su 400 Lt vertės turto konfiskavimu; 2) 2003-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. - 10 mėnesių laisvės atėmimo, su 1/2 turto konfiskavimu, remiantis BK 47(1) str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2003-11-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-11-12 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 3 metai laisvės atėmimo; 4) 2005-10-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. išteisintas. 2006-01-25 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas 2005-10-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 metams; 5) 2006-03-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2006-01-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 2009-03-20 paleistas atlikus bausmę; 6) 2009-10-20 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.; 7) 2010-12-16 pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. - galutine 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2012-10-19 paleistas iš Alytaus PN atlikęs bausmę; 8) 2015-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. 2016 m. kovo 30 d., apie 18.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, smurtaudamas prieš mažametę K. K., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tempdamas ją už plaukų ir telefono pakrovėjo laidu suduodamas vieną kartą per dešinę ranką ir dešinę koją, sukėlė nukentėjusiajai K. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo būti 2016-03-30 dieną, apie 17.30-18.30 valandą, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Mama, L. D., paprašė dukros K. K., nuvažiuoti pas senelį, kuris gyvena netoli, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir jos tada susiginčijo. Senelis yra jo tėvas, reikėjo asmeninius daiktus parvežti ir šunį, kuris yra K. ir gyvena pas senelį, nes pas juos yra mažas vaikas, išvesti į lauką. Su L. D. yra vedę 4 metus, nuo 2011 metų kartu. K. pradėjo mamai akis draskyti, jis pasakė, paimk jai diržą. Jie buvo ką tik iš darbo grįžę, o ji nenorėjo važiuoti lyg dėl to, kad norėjo filmą žiūrėti. Kai jis atėjo K. ir ant jo pradėjo kažką sakyti, nepamena, ką tiksliai ji sakė. Jis buvo blaivus, negeria visai. K. sakė jam, neaiškink, kodėl pats nenuvažiuoji, tuo metu ėjo į tualetą, o ji jam dar labiau pradėjo akis draskyti. Iš pradžių jis jai paėmė už pečių, galėjo būti, kad kartu ir plaukus paėmė ir ją papurtė. Pasakė, kad ji ramintųsi ir klausytų mamos, tada sudavė su telefono pakrovėjo laidu jai per ranką ir koją. Sudavė vieną kartą, o kliuvo per ranką ir koją. Iš pradžių tos vietos jai buvo paraudusios, o kita dieną nieko nebebuvo. Tada L. D. susinervino ir pasakė K., sėdėk namie. L. D. pati nuvažiavo pas senelį. Pripažįsta, kad už plaukų jai tempė. Nuo plaukų patempimo iki sudavimo pakrovėjo laidu praėjo gal 20 sekundžių, sakė jai, kad ji apsiramintų. Po to K. dar su mama ginčijosi ir L. D. išvažiavo pati pas senelį. Kai mama išvažiavo, K. buvo savo kambaryje, o jis savo kambaryje. Pasekmes supranta, blogai vertina savo elgesį. Alkoholio nevartoja nuo praėjusių metų birželio mėnesio. Jam bausmės vykdymas atidėtas, probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl atidėjimo panaikinimo, nes nerado jo namuose, jam tada reikėjo pas mamą važiuoti, nes ji sirgo, jis skambino į probacijos tarnybą, bet jam nekėlė niekas ragelio. 2016-06-10 bus metai, kai dirba dabartinėje darbovietėje, gauna apie 400 eurų į rankas. Žmona dirba taip pat, ji gauna apie 380 eurų per mėnesį, bet dar moka paskolas. Turi dar vieną vaiką, jam (duomenys neskelbtini) bus trys metai. Stengiasi dabar, niekur nelenda, šeimą išlaiko. Pasižada daugiau nenusikalsti. Su K. susitaikė, atsiprašė jos, santykiai geri ir anksčiau sutardavo, padeda jai kai prašo, su tikru tėvu ji bendrauja. Prašo bausmės be laisvės atėmimo, žmonai sunku bus išlaikyti vienai šeimą.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios K. K. apklausa, kurioje ji parodė, kad gyvena su mama L. D., mamos vyru - savo patėviu M. D. ir broliu D., kuriam du metai. Su mama jos santykiai yra draugiški, nesipyksta. Su patėviu M. D. jos santykiai šaltesni. 2016-03-30 apie 18.20 val., buvo savo kambaryje, kuomet atėjo mama ir liepė važiuoti pas M. tėvus, kurie gyvena Šiauliuose, kažko parvežti. Tuo metu žiūrėjo labai įdomų filmą, todėl paklausė mamos, ar galėtų nuvažiuoti vėliau. Mama sakė, kad ji turinti važiuoti nedelsiant. Kadangi mama primygtinai prašė, nusprendė nuvažiuoti. Atsisėdo ant kėdės savo kambaryje ir ėmė mautis kojines. Tada mamos vėl paklausė, kodėl M. negali nuvažiuoti pas savo tėvus ir parsivežti reikalingus daiktus. Mama jai į klausimą neatsakė, nuėjo į vonią. Patėvis M. buvo savo kambaryje ir girdėjo, kaip mamai uždavė tokį klausimą apie jį. Jis atėjo į jos kambarį. Matė, kad patėvis buvo baisiai susinervinęs, jo veidas buvo piktas. Įėjęs nieko nesakė, tik vieną kartą sugriebė ją už plaukų kasos ir stipriai ją patempė, sakydamas, kad ji yra tinginė, "kurva". Kai jis patempė jai už plaukų kasos, jai skaudėjo. Neverkė, tačiau labai išsigando. Tai padaręs patėvis nuėjo į tualetą, o po to į savo kambarį. Mama šito nematė, ji buvo vonioje. Kai mama išėjo iš vonios, jai liepė skubintis, o ji tuo metu garsiai pasakė, kad, kol patėvis jos neatsiprašys, tol ji nevažiuos. Mama jai pasakė, kad yra pati kalta, nes atsikalbinėja prieš patėvį. Tuo metu pastebėjo, kad patėvis kažko ieško kituose kambariuose. Mama išėjo į koridorių, kažką darė, o tuo metu į kambarį įėjo patėvis M. rankose turėdamas telefono pakrovėjo laidą. Sėdėjo ant kėdės, o patėvis stipriai užsimojęs sudavė jai vieną kartą telefono pakrovėjo laidu per dešinę ranką, ties petimi. Laidas nuo dešinės rankos trenkėsi ir į dešinę koją. Jai labai skaudėjo, ėmė verkti, patėvis M. užsimojo laidu dar kartą, tačiau į kambarį įbėgo mama ir jį sulaikė. Patėvis išėjo iš jos kambario. Mama jos paklausė ar jai skauda, o po to liepė niekada nieko nesakyti patėviui ir tada viskas bus gerai. Kadangi jai skaudėjo ranką ir koją, ji nebevažiavo pas patėvio tėvus, išvažiavo mama su broliu. Liko namuose su patėviu. Patėvis buvo savo kambaryje, o ji savo. Jie nebekalbėjo. Nuo patėvio smūgio laidu jai atsirado randai ant rankos ir kojos, todėl ji juos nusifotografavo telefonu. Buvo liūdna dėl to, kad patėvis taip su ja pasielgė, todėl ji tą patį vakarą parašė SMS savo sesei A. K., kuri gyvena su tėčiu Raseinių rajone. Sesei parašė, kad "M. su pakrovėju davė jai per rankas" ir nusiuntė nuotraukas. Sesė papasakojo tėčiui. Kitą dieną, kai nuėjo į mokyklą, ją pasikvietė socialinė mokyklos pedagogė į savo kabinetą. Kabinete buvo jos tėtis V. K. Ji jiems papasakojo apie tai, ką padarė jos patėvis, parodė nuotraukas ir randą ant rankos. Kuomet grįžo į namus, apie tai, kad mokykloje buvo tėtis ir, kad ji su juo buvo pas socialinę pedagogę bei papasakojo kas nutiko namuose, pasakė mamai. Girdėjo ir patėvis. Patėvis, kai išgirdo, jog ji viską pasakė, pasakė jai, kad ji būtų gavusi dar daugiau, jei jis būtų vakar radęs diržą. Mama, kiek girdėjo, skambino jos mokyklos socialinei pedagogei ir aiškinosi situaciją. Po šio įvykio daugiau patėvis jos nemušė. Anksčiau su patėviu susiginčydavo, tačiau tik tiek. 2016-03-30 buvo pirmas kartas kai patėvis pakėlė prieš ją ranką. Patėvis jai sakė, kad dabar važiuos į "globnamį", kad ji pati prisidirbo, nes pasakė, kad jis ją sumušė. Jis sakė, kad ją atims iš mamos. Dėl to labai išgyvena, bijo, jaudinasi. (b.l.7-14)

Nukentėjusiosios K. K. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurioje ji parodė, kad sutinka papasakoti apie patėvį. Jai trenkė, kai buvo kambaryje. Mama prašė nuvažiuoti pas senelius, nesutiko, nes tingėjo, norėjo žiūrėti filmą. Atsikalbinėjo, bet vėliau sutiko ir paklausė, kodėl jis pats negali nuvažiuoti. Patėvis tada susierzino. Jis ją išvadino tingine. Tik apsižodžiavo. Apie tai papasakojo policijai. Jis timptelėjo už kasos, nelabai skaudėjo, neverkė. Daugiau niekad nėra skriaudęs. Nepamena kokia tai buvo diena, policijoje turi parašiusi kada. Tai buvo 2016 metais, maždaug prieš mėnesį. To įvykio metu jai trenkė patėvis iš telefono pakrovėjo laido. Trenkė, kai patampė už kasos, ir pavadino tingine. Jis nuėjo į tualetą, o mamai vėl priekaištavo, kodėl jis pats negali nuvažiuoti. Jis pasiėmė laidą ir trenkė į petį, bet kliuvo ir į koją. Skaudėjo truputėlį, gal valandą perštėjo. Mama tuo metu buvo vonioje, bet išgirdusi išėjo. Nuo smūgių mėlynių neliko, tik raudona vieta. Užgijo per vieną dieną. Apie tai parašė sesei, iš pradžių susirašinėjo, paskui susiskambino telefonu. Buvo nufotografavusi sumušimo žymę, bet ištrynė. Tų nuotraukų niekam nesiuntė, tik parodė policijoje. Mokykloje žinojo tik socialinė darbuotoja. Tėtis, išgirdęs, kad kalba su sese, atvyko į mokyklą pasiaiškinti, kas nutiko. Visas įvykis įvyko tarp 18-20 val. Anksčiau tokių įvykių nebuvo, nes gerai sutardavo ir dabar gerai sutaria, jis atsiprašė. Jį supranta, nes pati atsikalbinėjo. Sutaria dabar gerai, nes apkabinęs atsiprašė. (b.l.22-23)

Liudytojos J. G. apklausa, kurioje ji parodė, kad 2016-03-31 apie 10.00 val., pas (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorę, jos pavaduotoją, atvyko jų progimnazijos moksleivės K. K. tėvas V. K. ir ėmė joms dėstyti, kad prieš jo dukrą smurtauja patėvis M. D. ir progimnazija turi kažką daryti. Atsižvelgiant į tai, direktorė į pokalbį iškvietė ją. Atėjusi į kabinetą, V. K. pasiūlė nusiraminti, nes jis buvo akivaizdžiai susinervinęs ir pakvietė eiti kartu su ja į jos kabinetą pokalbiui. V. K. kabinete ėmė pasakoti, kad jo dukra nuolat skundžiasi jam telefonu, kad patėvis ją muša ir vadina necenzūriniais žodžiais. Pasak jo, jei kas nors patėviui nepatinka ar jis susinervina, tada ima jo dukrą trankyti. Dukra, pasak jo, net kartą buvo atsiuntusi nuotraukas, kuriose matyti mėlynės, sumušimai ant jos kūno. Išgirdusi tai, ką pasakoja mergaitės tėvas, pasiūlė jam nieko nelaukti ir kreiptis į policijos pareigūnus, tačiau šis tai padaryti atsisakė, motyvuodamas, kad tegul šį reikalą tvarko mokykla, jis nesikiš. Po pokalbio su V. K., į kabinetą pasikvietė mažametę K. K. ir pasiūlė papasakoti, kas vyksta namuose. Mažametė pasakoti nenorėjo, bet primygtinai raginama tėvo, kad ši netylėtų ir nieko nebijotų, mergaitė trumpai papasakojo. Ji teigė, kad patėvis M. D. ją kartais, kuomet būna susinervinęs, muša ir parodė ant dešinės rankos aukščiau dilbio esantį randą. Randas pasirodė savaitės senumo. Mergaitė yra uždaro būdo, todėl pasakodama labai susijaudino, ėmė verkti. Jos paklausė, ar mama ją užstoja. Ji nurodė, kad ne visada, tik kartais. Taip pat, tėvas mergaitei liepė rodyti nuotraukas, kurias turi telefone, tačiau K. K. tai padaryti atsisakė. Kadangi mergaitė buvo susijaudinusi, daugiau jos neklausinėjo, pokalbį su ja užbaigė. Tėvą informavo, kad informuos vaiko teisių apsaugos skyrių, ką ir padarė. V. K. labai apsidžiaugė, kad informuos vaiko teises, nes pasak jo, reikia kažką daryti. Tos pačios dienos vakare, apie 18.00 val., kuomet jau buvo namuose, jai paskambino K. K. mama L. D. ir pasakė, kad dukra jai papasakojo kas atsitiko, kad tėvas kartu su ja buvo mokykloje ir patikino, kad jos namuose niekas nesmurtauja, kad šitokiu būdu V. K. jai keršija. Pokalbio metu mama netiesiogiai išsireiškė, kad ji nemato nieko blogo, jei tada, kai dukra neklauso, ji ar patėvis kartais griežčiau kažką pasako. (b.l.27)

Liudytojos L. D. apklausa, kurioje ji parodė, kad 2016-03-30 vakare, tikslaus laiko nepamena, po 18.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, tarp jos su dukra K. K. kilo žodinis konfliktas. Dukros prašė, kad ji nuvažiuotų pas senelį (taip vadina M. D. tėtį), pavedžioti ten jų šunį, parvežti iš ten jai reikiamus daiktus. Dukra atsisakė, nurodė, kad negali, nes reikia pirmiausia baigti žiūrėti per televizorių filmą. Tada griežtesniu tonu pasakė dukrai, kad tiek dėl jos stengiasi, viską perka, o ji negali padėti. Dukra jai pradėjo prikaišioti, atsikalbinėti. Išgirdęs jų konfliktą, prieš tai keletą kartų iš koridoriaus pasakęs K. pastabą, kad nedraskytų mamai akių, t. y. jai, į kambarį atėjo jos vyras M. D. Jis bandė K. žodžiais auklėti, kad su ja elgtųsi gerai, klausytų. Jie pradėjo vienas kitą vadinti įvairiais įžeidžiamais žodžiais, keiktis. M. jai pasakė, kad ji duotų K. diržo, nes nėra gavus. K. pasakius dar kelis žodžius, M. pasiėmė kambaryje, kurioje tiksliai vietoje gulėjo, kompiuterio krovimo laidą bei juo sudavė K. vieną kartą per ranką. Į kurią tiksliai ranką sudavė, nežino. K. pradėjo verkti, sakė M., kad jis nėra jos tėvas, neturi jokių teisių ją auklėti, prašė jo atsiprašyti. Dar jie pasiginčijo, tada pasakė, kad užteks, M. nuėjo į savo kambarį, o ji su dukra dar kalbėjosi, dukrą ramino, šnekėjosi, ar ji važiuos vis dėlto pas senelį, ar ne. Kai viskas apsiramino, pati išvažiavo pas uošvį. Toks įvykis, kai M. sudavė K. buvo pirmą kartą, K. tikrai nėra mušama, pati taip pat nėra K. niekada mušusi. (b. l. 29-30)

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo M. D. parodymai, kuriuose jis kaltu prisipažino ir nurodė, kad patempė K. K. už plaukų ir telefono pakrovėjo laidu sudavė per ranką ir koją, nukentėjusiosios K. K., liudytojų J. G., L. D. parodymai atitinka vieni kitus, kuriuos patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis M. D. smurtaudamas prieš mažametę K. K., tai yra tempdamas ją už plaukų ir telefono pakrovėjo laidu suduodamas vieną kartą per dešinę ranką ir dešinę koją, sukėlė nukentėjusiajai K. K. fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, veika teisingai kvalifikuota.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. D. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. D., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b.l.48-56), Psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) baldžiumi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau yra dirbantis, turi mažametį vaiką, kurį išlaiko, kaip ir nukentėjusiąją, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios K. K., ji jam atleido, pretenzijų neturi, nukentėjusioji pripažino, kad konfliktas kilo dėl jos neklausimo, kaltinamasis pasižada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, alkoholio nebevartoja, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis mažesnis nei bausmės vidurkis. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64¹ str. mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2015-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 64 straipsniu. Teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas LR BK 75 straipsnis tai yra bausmės vykdymo atidėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, M. D. paskirtą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrinta bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d.,2 d.5 p.,6 p.,7 p.,8 p.,10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. D., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su mažametės K. K. apklausos įrašu esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.