Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L., dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 1 d., 14.00 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad R. L. vykdantis individualią veiklą, laiptinės paruošimo dažymo darbams pasamdė A. Z. ir M. I., kurie dirbo gyvenamojo namo laiptinės paruošimo dažymui darbus, jo aprūpinti įrankiais ir statybinėmis medžiagomis. Iki operatyvaus patikrinimo A. Z. ir M. I. prašymų įsidarbinti nerašė, darbo sutarčių su R. L. nebuvo sudarę. Šiais veiksmais R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d., ir 99 str. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi. Paaiškinime nurodė, kad tik dabar sužinojo, jog turi teisę darbinti darbuotojus (b. 1. 3).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir R. L. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. 1. 1-4), operatyvaus patikrinimo pažyma iš kurios matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad A. Z. ir M. I. apsirengę darbo rūbais atliko daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės paruošimo dažymui darus. Nustatyta, kad R. L., vykdantis individualią veiklą, laiptinės paruošimo dažymo darbams pasamdė A. Z.. R. L. ieškojo darbuotojų, įdėjęs skelbimą internete. Perskaitęs skelbimą internete A. Z. 2015 m. gegužės 30 d. paskambino telefonu R. L. ir paprašė darbo, taip pat informavo, kad žino asmenį M. I., kuris taip pat ieško darbo. Telefoninio pokalbio metu R. L. A. Z. kartu su M. I. pasiūlė 2015 m. birželio 1 d. atvykti į statybos objektą. Darbuotojus įrankiais ir statybinėmis medžiagomis aprūpino R. L.. Iki operatyvaus patikrinimo A. Z. ir M. I. prašymų įsidarbinti nerašė, darbo sutarčių su R. L. nebuvo sudarę. Pats R. L. statybos-remonto darbų neatlieka, užsiima darbų organizavimu, statybinių medžiagų tiekimu ir darbuotojų paieška (b. 1. 5), R. L. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015-05-22 jis sudarė rangos sutartį, su 215 butų savininkų bendrija, dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), laiptinių remonto darbų. Darbuotojų ieškojo padavęs skelbimą internete, telefonu paskambino A. Z. ir paprašė darbo, taip pat pasakė, kad žino antrą žmogų, M. I.. R. L. pasiūlė jiems atvykti birželio 1 d. Prašymo įsidarbinti darbuotojai nerašė, darbo sutarties dar nebuvo sudarę. Statybines medžiagas objekte buvo jo. Nuo 2015-06-02 minėti asmenys įregistravo individualias veiklas, ir buvo sudarytos paslaugų atlikimo sutartys. Pats konkrečių darbų nedirba, samdo kitus žmones (b. 1. 6), M. I. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jį atsivedė draugas A. Z. apžiūrėti laiptinės, kuriai reikalingas remontas ir buvo ieškomi žmones galintys suremontuoti. Birželio 1 d., atvykus apžiūrėti darbo vietos, apie 13.00 val. Jam A. Z. pasakė, kad bus galimybė įsidarbinti. Birželio 1 d. jokių darbų nedirbo, tik apžiūrinėjo darbo vietą. Kas jį galėjo priimti į darbą nežino (b. 1. 7), A. Z. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad nuo 2015-06-01 dirbo pagalbiniu darbininku, objekte esančiu (duomenys neskelbtini). Turėjo atlikti laiptinės paruošimo dažymui darbus. Už tris dienas žadėjo sumokėti 150 Eur. Darbą rado pagal skelbimą internete. Prašymo įsidarbinti nerašė (b. 1. 8), rangos sutartis, iš kurios matyti, kad R. L. pasirašė rangos sutartį, dėl (duomenys neskelbtini) esančios laiptinės remonto darbus (b. 1. 9, 10).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, kad A. Z. ir M. I. dirbo darbą, tai yra realiai atliko darbo funkcijas, individualią veiklą vykdančio R. L. vadovaujami ir jo naudai, tačiau nesudarius darbo sutarčių, Tuo R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d., ir 99 str. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., todėl yra baustinas.

ATPK 41³ str. 1 d. nurodoma, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

R. L. pripažino padaręs pažeidimą, nurodė pažeidimo aplinkybės ir teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kad R. L. administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, užsiima individualia veikla ir nėra įsteigęs įmonės, jam iš tiesų galėjo būti nežinoma galimybė sudaryti su įdarbinamais asmenimis darbo sutartį, ką patvirtino ir institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas, nelegalus darbas truko trumpą laiką, kitą dieną po nustatyto pažeidimo, nelegaliai dirbę asmenys užregistravo individualią veiklą ir su jais sudarytos paslaugų atlikimo sutartys, teismas mano, kad net ir minimali už šį pažeidimą numatyta nuobauda bus neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, skiriant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę, nei ATPK 41³ str. 1 d., sankcijoje numatyta minimali baudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 41³ str. 1 d., 286-288 str., teismas

nutarė:

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą (po 150 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.