- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e1-1929-1034/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00089-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K. 2022 m. gegužės 10 d. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, būdamas Lietuvos Respublikoje laikė prie savęs bei gabeno žinomai netikrą dokumentą – Ukrainos leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) su G. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens duomenimis iki tol, kol 2022 m. gegužės 12 d. 23.15 val. Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, esančiame Vilniuje, Rodūnios kelias 2, prieš skrydį Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) šį dokumentą panaudojo dokumentų patikros metu, pateikdamas jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui.
Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jo mama (duomenys neskelbtini), senelė daug metų gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jis turi teisę gauti leidimą gyventi Ukrainoje. Kadangi Ukrainoje šiuo metu vyksta karas, todėl jis nusprendė leidimą gyventi Ukrainoje pasidaryti pagreitinta tvarka. 2022 m. gegužės 2 d. nuvyko į Ukrainą, (duomenys neskelbtini) miestą. Būnant (duomenys neskelbtini) susiskambino su asmeniu, kurio kontaktą jam davė pažįstami asmenys. Minėtam asmeniu paaiškinęs situaciją nurodė, kad norėtų gauti leidimą gyventi Ukrainoje pagreitinta tvarka. Tas asmuo sutiko jam padėti, pasakė, kad ukrainietiškas leidimas gyventi kainuos 300 dolerių. Po to, kai sutarė, jis tam asmeniui per mobiliąją programėlę persiuntė savo nuotrauką, o per „Wester Union“ pervedė pinigus. Jis nepamena to asmens vardo ir pavardės, kuriam pervedė pinigus. To asmens kontaktų taip pat neturi, nes visą susirašinėjimą ištrynė. Po savaitės tas asmuo atsiuntė pašto dėžutės adresą (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame jis turėjo atsiimti siuntinį. Jis, nuėjęs pastarojo nurodytu adresu, iš pašto dėžutės pasiėmė laišką, kuriame buvo ukrainietiškas leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) su jo asmens duomenimis. Kai tą dokumentą užsakinėjo ir po to, kai jį gavo, jis suvokė, kad dokumentas yra netikras, nes jį gavo neteisėtu būdu. Žino, kad reikia kreiptis į oficialias institucijas norint gauti dokumentą. Dėl to, kad Ukrainoje vyksta karas, jis norėjo šį dokumentą gauti greitesniu būdu. Gavęs ukrainietišką leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nusipirko lėktuvo bilietus iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 10 d. jis autobusu iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Vilnių. 2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus oro uoste, prieš skrydį į (duomenys neskelbtini), jis pareigūnams pateikė ukrainietišką leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) neskrido su (duomenys neskelbtini) pasu, nes tuomet jam reikėtų (duomenys neskelbtini) vizos, o su ukrainietišku leidimu gyventi į (duomenys neskelbtini) galima vykti be vizos. Jo tikslas buvo nuvykti į (duomenys neskelbtini) pas brolį, neturėjo jokių nusikalstamų kėslų, norėjo (duomenys neskelbtini) įsidarbinti. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, gailisi padaręs nusikaltimą.
Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės L. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 12 d. 23.15 val. iš Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijos Vilniaus oro uosto PKP reisu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini) pilietis G. K. Užsienietis dokumentų patikros metu pateikė „Leidimą gyventi Ukrainoje“ Nr. (duomenys neskelbtini) kaip savo asmens tapatybės ir kelionės dokumentą. Pastarasis teigė, kad jis jau seniai neturi (duomenys neskelbtini) pilietybės, o Ukrainos pilietybės dar neįgijo, todėl neturi jokio paso. Įtarimą sukėlė spaudas galiniame lape, kuris yra atspausdintas, o ne atspaustas. Taip pat užkliuvo ir klastoto dokumento išdavimo data – 2011 m. rugpjūčio 16 d., nors popierinis dokumentas atrodė kaip naujas. Asmens nuotrauka dokumente atitiko dokumentą pateikusio asmens dabartinę išvaizdą. G. K. teigė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) srityje, iš ten keliavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Vilnių. Paklausus, kodėl į (duomenys neskelbtini) vyksta ne iš (duomenys neskelbtini), o iš Vilniaus, atsakė, kad pigesni bilietai. Patikrinus pastarąjį kirtimo naršyklėje, paaiškėjo, kad tikrinamasis 2022 m. kovo 15 d. su (duomenys neskelbtini) pasu Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių. Be to, G. K., bandydamas išvykti iš Vilniaus oro uosto, negalėjo patekti į sterilią zoną su turimais dokumentais, todėl pastarasis pasidarė antrą registraciją kaip (duomenys neskelbtini) piliečio. Vėliau pastarasis aiškino, kad, atvykęs iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, nuvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau į (duomenys neskelbtini), kur gavo minėtą dokumentą. Teigė, kad nieko už jį nemokėjo, kad „Leidimą gyventi Ukrainoje“ iš (duomenys neskelbtini) atgabeno asmuo, kurio duomenų negali atskleisti. Nurodė, kad grįždamas į Vilnių, savo (duomenys neskelbtini) pasą išmetė (duomenys neskelbtini), nes bijojo, kad su tuo pasu negalės patekti į (duomenys neskelbtini).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 109KTS-45 nustatyta, kad pateiktas tirti Ukrainos Respublikos leidimas gyventi serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) vardu, yra pagamintas ne pagal Ukrainos Respublikos leidimo gyventi gamybos reikalavimus ir jis yra netikras. Vizualiai mikroskopu „OLYMPUS SZX16“ bei vaizdo spektriniu komparatoriumi ,,VSC6000” atliktas Ukrainos Respublikos leidimo gyventi serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) vardu, rekvizitų ir rekvizitų užpildymų tyrimas, kurio metu pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nenustatyta.
Rašte, gautame iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos nurodyta, kad Ukrainos institucijos informavo, jog G. K. Ukrainos leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų duomenų bazėje nėra. Nurodė, kad pilnų patikrinimų negali atlikti, nes (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra okupuotoje teritorijoje ir nėra kontroliuojamas Ukrainos vyriausybės.
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobilusis telefonas „Samsung“, kurio korpusas yra su spalvotu, informaciniu, lietimui jautriu ekranu, pagamintas iš juodos spalvos plastiko. Telefonas yra išmanusis, visas valdymas atliekamas ekrane. Telefonas įdėtas į permatomą, sintetinės medžiagos dėklą. Apžiūros metu nustatyta, kad telefono IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini). Telefone esančioje nuotraukų galerijoje 2022 m. balandžio 11 d. įraše yra G. K. veido nuotrauka (ši nuotrauka yra tokia pati, kaip ir nuotrauka, esanti ant suklastoto ukrainietiško leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat nuotraukų galerijoje yra nuotrauka, kurioje užfiksuotas ukrainietiškas leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nuotrauka atlikta 2022 m. gegužės 11 d.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 2 d. jis nuvyko į Ukrainą, (duomenys neskelbtini) miestą, ten susiskambino su asmeniu, kurio kontaktą jam davė pažįstami asmenys. Minėtam asmeniui nurodė, kad norėtų gauti leidimą gyventi Ukrainoje pagreitinta tvarka. Tas asmuo sutiko jam padėti, pasakė, kad ukrainietiškas leidimas gyventi kainuos 300 dolerių. Po to, kai sutarė, jis tam asmeniui per mobiliąją programėlę persiuntė savo nuotrauką, o per „Wester Union“ pervedė pinigus. Po savaitės tas asmuo atsiuntė pašto dėžutės adresą (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame jis turėjo atsiimti siuntinį. Jis, nuėjęs pastarojo nurodytu adresu, iš pašto dėžutės pasiėmė laišką, kuriame buvo ukrainietiškas leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) su jo asmens duomenimis. Gavęs ukrainietišką leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), jis grįžo į (duomenys neskelbtini). Būdamas (duomenys neskelbtini), jis susiradęs nupirko pigius lėktuvo bilietus iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 10 d. jis autobusu iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Vilnių. 2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus oro uoste, prieš skrydį į (duomenys neskelbtini), jis pareigūnams pateikė ukrainietišką leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo G. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. K. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, prašė sumažinti galutinę baudą iki 3000 Eur.
Dėl G. K. skirtinos bausmės
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu), į G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, administracine tvarka nebaustas, neteistas, duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 114 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2022 m. gegužės 13 d. 1.14 val. o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi G. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 13 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. Kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, nes nėra reikalinga.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ukrainos leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugojimui Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui metodiniams tikslams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 114 MGL (5 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. K. 76 MGL (3 800 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. K. laikino sulaikymo laiką ir suėmimo laiką nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos (34 dienas), kaip sumokėtą 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą, ir G. K. skirti galutinę bausmę – 8 MGL (400 Eur) (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
G. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir G. K. nedelsiant paleisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ukrainos leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti saugojimui Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui metodiniams tikslams.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.