Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Č. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, tai yra: 2023 m. liepos 19 d. apie 11:20 val. (duomenys neskelbtini), V. S. g., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį Volvo (S) V50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą stovintį A. K. priklausantį automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip jį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, bei policijos pareigūnams tuoj po įvykio 2023 m. liepos 19 d. laikotarpiu nuo 12:47 val. iki 13:08 val., (duomenys neskelbtini) kieme, tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, neadekvatų elgesį, patikrinus etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore alkoholio kiekio matuokliu, buvo nustatytas 2,88 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis K. Č. savo kaltę pripažino visiškai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad automobilis Volvo (S) V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir yra registruotas jo vardu. Automobilį pirko 2022 m., mokėjo 1 700 eurų. 2023 liepos 18 d. vakare buvo gėręs alkoholio. 2023 m. liepos 19 d. ryte, po 11 val., nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę „Aibė“. Jis nesijautė apsvaigęs, todėl negalvojo, kad galėtų „įpūsti“ į alkotesterį, jeigu būtų sustabdytas policijos. Nuvažiavo iki parduotuvės, sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Aibė“ (duomenys neskelbtini) centre. Nuėjo į parduotuvę, pirko degtinės, išėjo, sėdo į savo automobilį ir grįžo į namus, (duomenys neskelbtini). Pajudėjęs automobiliu iš vietos, t. y. pavažiavęs atbulas, jis tikrai nepajautė, kad jo automobilis būtų atsitrenkęs į kokį nors daiktą ar automobilį. Jeigu būtų pajutęs smūgį ar pamatęs, kad jo automobilis kliudė kitą automobilį, tikrai būtų sustojęs, išlipęs ir pasiaiškinęs tą situaciją. Kadangi smūgio nepajuto, tai išvažiavo į namus. Parvažiavęs savo automobilį įvarė į ūkinį pastatą, kuriame paprastai ir laiko automobilį, o pats išgėrė alaus ir degtinės ir nuėjo miegoti. Kaltinamasis paaiškino, kad po kurio laiko į namo kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Jie prikėlė jį ir alkotesteriu patikrino jo blaivumą. Buvo neblaivus, pirmu kartu „įpūtė“ 3 promiles, antru – 2,88 promilės. Paaiškino, kad jam atrodo, jog policijai prisipažino, kad vairavo neblaivus. Jis labai nuoširdžiai gailisi dėl to, kad padarė eismo įvykį, o pats to nežinodamas, vėliau išgėrė alkoholio ir labai dėl to išgyvena. Kaltinamasis paaiškino, kad po šio įvykio visiškai nebevartoja alkoholio. Šiuo metu ieškosi darbo, penktadienį turi eiti į pokalbį. Kaltinamasis nurodė, kad jis jau sumokėjo baudą jam paskirtą administracinėje byloje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio. Prašė neskirti jam bausmės, o atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja skiriant jo sutuoktinę. Nurodė, kad jų santykiai geri, jis įsiklauso į žmonos pastabas.

Apklausta teisme L. Č. siekianti būti laiduotoja parodė, kad K. Č. yra jos sutuoktinis. Ji paaiškino, kad išsiblaivęs po šio įvykio K. labai gailėjosi taip pasielgęs. Šiuo metu jis visiškai nebevartoja alkoholio. Ji paaiškino, kad pati nevartoja alkoholio ir niekada nebuvo nei bausta administracine tvarka, nei teista. Tai, kad jis vairavo neblaivus, atsitiko pirmą kartą. L. Č. nurodė, kad ji gali daryti įtaką savo sutuoktiniui ir užtikrino, kad ateityje tai nepasikartos.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, sutiko ir tuoj pat davė parodymus, jis kaltinamas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, neprašė skelbti byloje visų surinktų įrodymų. Proceso dalyviai sutiko, kad įrodymai būtų ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nustačius pagrindus, numatytus BPK 273 straipsnyje, atliktinas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjas K. G. K. Č. nustatė neblaivumo požymius. Alkotesteriu Drager, ARPK0095, 1937155, pirmu tikrinimu 12:47 val. nustatytas 3,01 promil. neblaivumas, antru tikrinimu 13:08 val. nustatytas 2,88 promil. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais K. Č. nesutiko (b. l. 72-73).

2023 m. liepos 19 d. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo K. G. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. liepos 19 d. 11:23 val., iš Alytaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Aibė“ prieš 5 min. automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė pranešėjos automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, buvo imtasi visų veiksmų surasti automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Nustatyta, kad automobilio savininkas yra K. Č.. Atvykus asmens gyvenamuoju adresu, namuose buvo rastas vairuotojo sūnus G. Č., kuris nurodė, kad tėvas turėtų būti adresu: (duomenys neskelbtini), ten pat turi būti ir jam priklausantis automobilis Volvo S50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo sklype buvo rastas K. Č., kieme automobilio nesimatė. Pokalbio metu K. Č. elgėsi neadekvačiai, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl asmuo buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, pirmu tikrinimu 2023-07-19 12:47 val. buvo nustatytas 3,01 promil. neblaivumas, antruoju tikrinimu 2023-07-19 12:08 val. buvo nustatytas 2,88 promil. neblaivumas. Bendraujant su K. Č., jis teigė, kad vairavo automobilį blaivus, tik vėliau grįžęs iš parduotuvės išgėrė du 1 l talpos butelius alaus 6 proc. stiprumo. Taip pat pokalbio metu sakė, kad išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės nuo parduotuvės „Aibė“ smūgio į kitą automobilį nejautė, vėliau sakė, kad minėtas automobilis buvo pastatytas skersai kelio, tačiau ar jautė smūgį, ar ne – konkrečiai nepasakė. Dar kartą paklausus, ar jis vairavo automobilį neblaivus, sakė, kad vairavo, tačiau vėliau vėl teigė, kad vairavo blaivus, tik grįžęs į namus išgėrė alaus. Apžiūrint namų valdą ūkiniame pastate buvo rastas stovintis automobilis Volvo S50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu įvarytas į ūkinį pastatą. Dėl patogumo automobilis buvo išvarytas iš ūkinio pastato ir pastatytas sklypo teritorijoje. Bendraujant su G. Č., šis nurodė, kad iki įvykio į namus buvo pėsčiomis atėjęs jo tėvas K. Č., kuris prašė važiuoti į kaimą pas gimines. Jam paklausus tėvo ar gali vairuoti, šis atsakė, kad negali ir liepė eiti į sodybą ir laukti, kol jis ateis ir jį nuveš pas norimus gimines (b. l. 11-14).

2023 m. liepos 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje stovi automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra apgadintas po eismo įvykio, stovi priekiu į Bakšio gatvę. Apgadinta automobilio priekinė apdailos detalė (bamperis). Kito automobilio įvykio vietoje nėra. Automobilis Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastas stovintis už 400 metrų nuo įvykio vietos adresu: (duomenys neskelbtini), sklypo ūkiniame pastate (kluone), priekiu į pastato vidų. Automobilio viduje raktelių nėra. Dėl ūkiniame pastate prikrautų įvairių rakandų, automobilis išvarytas iš ūkinio pastato ir pastatytas prie gyvenamojo namo įėjimo durų. Automobilio bagažinėje matomi įvairūs buities daiktai, varžtai, tempimo virvė, gesintuvas ir panašiai, po antklode matomas 1 l talpos plastikinis butelis „Tauras“, prie jo 0,2 l talpos degtinės buteliukas, abu pilni. Automobilio galinės sėdynės atlenktos į priekį, po jomis matomas degtinės butelis su užrašu „Lithuanian“, pilnas, daugiau gale daiktų nestebima. Automobilio priekyje užtrauktas rankinis stabdis, prie jo padėti automobilio raktai, priekinė automobilio daiktadėžė tuščia (b. l. 15-26).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad UAB „Dainavos prekyba“ direktorė G. A. tyrimui pateikė 2023 m. liepos 19 d. vaizdo įrašą (b. l. 30-33, 34).

2023 m. rugpjūčio 1 d. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. J. tarnybiniu pranešimu dėl vaizdo įrašo peržiūros užfiksuota: 2023-08-01 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „Dainavos prekyba“ direktorė G. A. tyrimui pateikė parduotuvės „Aibė“ vaizdo stebėjimo kameros 2023-07-19 vaizdo įrašą. Vaizdo įraše vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės „Aibė“, (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 1:29:09 val. Vaizdo įrašas prasideda 2023-07-19 10:23:35 val., baigiasi 2023-07-19 11:52:45 val. Laikas 11:27:27 val. Į aikštelę atvažiuoja pilkos spalvos lengvasis automobilis, valstybinių numerių nesimato, ir sustoja prie šaligatvio. Kaip žinoma iš tyrimo medžiagos, tai automobilis Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Laikas 11:27:51 val. Iš šio automobilio vairuotojo pusės išlipa vyras, apsivilkęs bridžais ir berankoviais marškinėliais, kaip žinoma iš tyrimo medžiagos, šis vyras – K. Č.. Laikas 11:28:18 val. K. Č. nueina į parduotuvę „Aibė“. Laikas 11:28:30 val. Į aikštelę atvažiuoja baltos spalvos automobilis, valstybinių numerių nesimato, ir sustoja už K. Č. automobilio. Kaip žinoma iš tyrimo medžiagos, tai automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio automobilio išlipa dvi moterys, jos nueina. Laikas 11:32:22 val. Iš parduotuvės išeina K. Č. ir eina link savo automobilio. Laikas 11:32:50 val. K. Č. sėda į savo automobilį, automobilis pavažiuoja į priekį, po to pavažiuoja atbulas ir trenkiasi į už jo stovintį baltą automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Laikas 11:33:12 val. Automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo smūgio net sujuda. Laikas 11:33:23 val. K. Č. važiuoja į priekį ir išvažiuoja iš aikštelės, dingsta iš kameros stebėjimo lauko (b. l. 34-36).

2023 m. liepos 26 d. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. J. tarnybiniu pranešimu dėl telefoninio pokalbio su A. K. užfiksuota, kad 2023-07-25 iš tarnybinio telefono paskambinus į telefono Nr. 8 6xx xxx35 A. K., ji paaiškino, kad 2023-07-19 apie 11.23 val. ji skambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie tai, kad aikštelėje prie parduotuvės „Aibė“, (duomenys neskelbtini), stovintį jos automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kitas automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. A. K. teigė, jog pati tuo momentu automobilyje nesėdėjo, buvo parduotuvėje, apie tai sužinojo iš nepažįstamo asmens, kuris tuo metu buvo automobilių stovėjimo aikštelėje ir matė įvykį. Ji nežino, nei koks tai automobilis buvo, nei kas vairavo tą automobilį, todėl nieko paliudyti negali. Įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis (b. l. 40-41).

VĮ „Regitra“ duomenimis, kad transporto priemonės Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra K. Č. (b. l. 43).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kur numatyta vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje, lengvojo automobilio Volvo V50 2.0D (2004 m.) kaina su PVM – 2610,00 Eur (b. l. 44).

Dėl veikos kvalifikavimo

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl jų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam pareikštus kaltinimus. Kaltinamojo K. Č. veika, tai yra: 2023 m. liepos 19 d. apie 11:20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį Volvo (S) V50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą stovintį A. K. priklausantį automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip jį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, bei policijos pareigūnams tuoj po įvykio 2023 m. liepos 19 d. laikotarpiu nuo 12:47 val. iki 13:08 val., (duomenys neskelbtini) kieme, tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, neadekvatų elgesį, patikrinus etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore alkoholio kiekio matuokliu, buvo nustatytas 2,88 promilių neblaivumas, teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl asmens charakteristikos ir atleidimo nuo bausmės motyvai

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sutuoktinės, L. Č., atsakomybei, mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką. Kaltinamasis K. Č. ir jo sutuoktinė L. Č. gyvena kartu, sutaria, tariasi įvairiais gyvenimo klausimais, jis įsiklauso į sutuoktinės pastabas.

Byloje yra pateiktas laiduotojos L. Č. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja L. Č. sutinka laiduoti už kaltinamąjį – sutuoktinį K. Č.. Ji nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu dirba. Jis su K. gyvena jau daug metų, pasitiki vienas kitu, todėl laiduotoja mano, kad savo elgesiu sugebės padaryti jam tinkamą įtaką, kad šis daugiau nenusikalstų bei garantuoja, kad toks sutuoktinio elgesys daugiau nepasikartos – sutuoktinis tinkamai elgsis ir ji juo pasitiki. Po įvykio su K. Č. daug kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje galima taikyti laidavimo institutą.

Teismas, vertindamas ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi vertinti visas bylos aplinkybes. Įstatymas numato, kad laidavimą galima taikyti tada, kai asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Pagal pateiktus duomenis anksčiau K. Č. nebuvo teistas, visiškai pripažino kaltę. Toks pripažinimas byloje yra, K. Č. atvirai ir nuoširdžiai prisipažino ir paaiškino visas įvykio aplinkybes. Kaltinamasis labai nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, toks gailėjimasis buvo ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio nagrinėjimo metu.

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau jis neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 39). Jam inkriminuojamą nusikaltimą K. Č. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). K. Č. kaltu prisipažino ir gailisi, ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Administracine tvarka jis buvo baustas du kartus už greičio viršijimą, kai viršyta buvo 12 km/h ir 15 km/h, baudos sumokėtos (b. l. 87-88). Kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau aktyviai ieškosi darbo, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jokia turtinė žala šiuo nusikaltimu nepadaryta, civilinio ieškinio nėra, laiduotoja L. Č. sutinka laiduoti už kaltinamąjį bei ji patvirtino, kad ji savo vyru pasitiki, tai daugiau nepasikartos, tai nutiko pirmą kartą ir tai buvo atsitiktinumas.

Teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą L. Č. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti L. Č. kaip laiduotoja, nes ji neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 94, 95). L. Č. dirba, gerai charakterizuojama darbdavio (b. l. 92), gyvena kartu su kaltinamuoju. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, akivaizdu, kad laiduotoja L. Č. ir kaltinamasis K. Č. yra pakankamai artimi, daug bendrauja. Teismas neturi pagrindo netikėti laiduotoja, todėl daro išvadą, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, visuomenės saugumas gali būti užtikrinamas ir kitomis priemonėmis – pvz. skiriant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK 67 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi tokiais atvejais baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, t. y. teismo diskrecija, tačiau ją įgyvendindamas teismas, kaip ir priimdamas bet kurį sprendimą, privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Baudžiamasis kodeksas – vientisas baudžiamasis įstatymas, kuriame visos teisės normos tarpusavyje susijusios, sudaro visumą, t. y. bendrą sistemą. Vadinasi, tiek skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įgyvendinti BK paskirtį ir užtikrinti teisingumą, apriboti tokio asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taikyti jam proporcingas ir individualizuotas teisines priemones, kurios nevaržytų asmens labiau, negu to reikia, ir kartu apsaugotų kitų asmenų ir visuomenės teisėtus interesus. Tai, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-181-788/2021).

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti K. Č. turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę K. Č. pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, t. y. būdamas eismo įvykio dalyviu iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas 2,88 promilių girtumas, taigi jis padarė šiurkštų pažeidimą. Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis alkoholį vartojo po eismo įvykio, eismo įvykio metu kitas automobilis buvo apgadintas nežymiai, atsakomybės iš esmės K. Č. nevengė, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam nebaustas, teismas daro išvadą, kad siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam privalo būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, ir šiems tikslams pasiekti pakaks terminą nustatant kiek didesnį nei šios poveikio priemonės minimumas, bet mažesnį nei prašo prokurorė – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 20 d.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022).

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtinta nuostata, įpareigojanti eismo dalyvį (šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją) įvykus eismo įvykiui nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.

Be to, pažymėtina ir tai, kad ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Todėl alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atsietai nuo kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio – kelių transporto priemonės vairavimo – laikant, kad kelių transporto priemonė nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus, – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai nesuderinama su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023).

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė K. Č. padarytam teisės pažeidimui.

Dėl kitų klausimų

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo (b. l. 72-76).

Kaltinamajam K. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; specialiosios teisės sustabdymas – paliktina iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. Č., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindais ir perduoti jį laiduotojos L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai L. Č., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl K. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti K. Č., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti K. Č. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 20 d. (nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsniu, konfiskuoti valstybės nuosavybėn K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą K. Č., gyvenančio (duomenys neskelbtini).

2023 m. liepos 20 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), turtui automobiliui „Voolvo (S) V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo, o įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

K. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).