Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo I. I. nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. laisvės atėmimu trims mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir I. I. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė keturiems mėnesiams , bausmę atliekant pataisos namuose.

I. I. nuteistas už tai, kad 2010-05-31 apie 14.45 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m.3 policijos komisariato patalpose, adresu Pylimo gt.52, Vilniuje, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, raštu pranešė apie tai, kad 2010-05-30 apie 18.00 val. Pylimo gatvėje, Vilniuje, nepažįstamas jaunuolis atvirai pagrobė iš jo du mobilaus ryšio telefonus Nokia, padarė jam 850 litų turtinę žalą t.y. pranešė policijai apie vagystę, kurios nebuvo;

Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu būdamas pripažintas nukentėjusiuoju ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, 2010-05-31 nuo 14.45 val. iki 16.10 val. apklausiamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 policijos komisariate, adresu Pylimo gt.52,Vilniuje, davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad 2010-05-30 apie 18.00 val. Pylimo gatvėje, Vilniuje, nepažįstamas asmuo atėmė iš jo maišelį, kuriame buvo mobilaus ryšio telefonas Nokia 63061 - 419 litų vertės ir Nokia 63061 Classic - 409 litų vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. I. prašo pakeisti 2010-12-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį pakeičiant laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, turi vadovautis BK 54 str. 2 d. nuostatomis, t.y. atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas konkrečią bausmės rūšį ir dydį, turi įvertinti visas LR BK 52 str. 2 d. aplinkybes, bei nurodyti kiekvienos aplinkybės reikšmę bei kiekvienos įtaką bausmės rūšiai bei dydžiui. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra pateikiama motyvų dėl jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio parinkimo. Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje dėl bausmės skyrimo nurodė byloje nustatytas aplinkybes, tačiau nedetalizavo kokią įtaką šios aplinkybės turi bausmės rūšies ir dydžio parinkimui. Nepateikiama motyvų, kodėl ši bausmės rūšis ir dydis padės įgyvendinti LR BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad jam skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė. Minimali laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 50 str. 2 d., yra trys mėnesiai, o nuosprendžiu jam paskirta ne minimali trijų, o keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tai, jog yra nusikaltimų recidyvas bausmės rūšies parinkimui ir dydžiui neturėjo turėti jokios įtakos, nes nuosprendyje nėra nurodyta, jog teismas ,parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, vadovaujasi LR BK 56 str. l d. Be to, ši LR BK 56 str. l d. įtvirtinta nuostata teismui yra neprivaloma. Vertindamas nusikalstamą veiką, padariusiojo asmenybę, teismas išskiria asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas vertino tik negatyvius požymius t.y. kad yra teistas, nedirba, turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, tačiau neatsižvelgė į tai, jog gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre, yra užsiregistravęs darbo biržoje, ieško darbo, yra tik iš dalies darbingas. Teismas neįvertino aplinkybės, jog yra užsikrėtęs ŽIV ir jam reikalingas nuolatinis gydymas, kurio laisvės atėmimo vietoje negaus. Dėl aukščiau nurodytų motyvų mano, jog teismo paskirta bausmė yra neadekvati padarytam nusikaltimui. Sprendimas dėl bausmės nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl jam paskirta bausmė keistina į švelnesnę

Teismo posėdyje nuteistasis I. I. ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo I. I. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam I. I. bausmę, bausmės ir jos paskirties principų, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. nepažeidė.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo I. I. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė 2 nesunkius nusikaltimus), kaltės formas (veikos tyčinės), motyvai savanaudiški, apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis-anksčiau teistas 5 kartus (b.l.51-54), įrašytas į Priklausomybės ligų centro priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus (b.l.59), tai rodo, kad jis išvadų nedaro, linkęs nusikalsti.

Teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo I. I. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis I. I. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.). Nuteistojo I. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nuteistasis I. I. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistas, todėl , pirmosios instancijos teismas, tinkamai tai įvertinęs ir tinkamai taikęs Lietuvos Respublikos BK 56 str., reglamentuojančio bausmių skyrimą recidyvistams , nuostatas, pagrįstai jam parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį. Apelianto argumentas, kad jo nusikalstamos veikos recidyvas neva neturėjo įtakos bausmės rūšies parinkimui ir jos trukmės nustatymui, nes pagal apeliantą apylinkės teismas tą darydamas nesivadovavo BK 56 str., nėra pagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų dėl bausmės rūšies, jos trukmės parinkimo akivaizdu, kad teismas be kitų aplinkybių įvertino jo veikų recidyvą, o tai, kad , vertindamas šią aplinkybę, nuosprendyje neįrašė tą reglamentuojančios normos, nėra vada šią aplinkybę ignoruoti.

Nuteistajam I. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo trukme nėra per griežtos, yra arti minimalios laisvės atėmimo bausmės, todėl jų švelninti, mažinant jų trukmę ar keisti kita bausmės rūšimi nėra teisinio pagrindo. Skundžiamame teismo nuosprendyje apylinkės teismas yra pasisakęs, kad nuteistajam I. I. skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė , toks teismo teiginys , priešingai nei teigia apeliantas, neprieštarauja jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmei.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos tinkamai, vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 d. nuostatomis, mažinti subendrintos laisvės atėmimo bausmės trukmę nėra pagrindo.

Nuteistojo I. I. nurodyti argumentai, kad jis gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre, yra užsikrėtęs ŽIV ir jam reikalingas nuolatinis gydymas, nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, kadangi jis gali būti gydomas ir laisvės atėmimo vietos ligoninėje.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., nutarė