Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1366-667/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-23
Bylos Nr.
1-1366-667/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40317-20-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
R. Š.
Nukentėjusysis
O. U.
Civilinis atsakovas
UAB Ergo Insurance Se Lietuvos filialo
Advokatai
Saulius Dambrauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1366-667/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40317-20-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas A. R.,sekretoriaujant Enrikai Krištopaitytei, Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam R. Š., jo gynėjui advokatui Sauliui Dambrauskui,nukentėjusiajai O. U., jos atstovams N. L., advokato padėjėjai E. K.,gestų kalbos vertėjoms Z. P., J. P.,civilinio atsakovo UAB Ergo Insurance Se Lietuvos filialo atstovei I. S.,ekspertui S. S., D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2020 m. kovo 6 d., apie 08.35 val. vairuodamas motorinę transporto priemonę - automobilį „Seat Alhambra”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios O. U. ją parbloškė padarydamas kūno sužalojimus, kurie O. U. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo 6 d. ryte važiavo automobiliu „Seat Alhambra”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuo Kauno link Sargėnų (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiavo apie 40 km/h greičiu(duomenys neskelbtini) nuolat važinėja, žino, kad ten yra perėja. Švietė saulė, buvo išsiblaškęs ir nepamatė per perėją einančios pėsčiosios. Ją pamatė prieš pat smūgį ir tada staigiai stabdė. Supratęs, kad partrenkė pėsčiąją, sustojo, priėjo prie nukentėjusiosios. Ji gulėjo šalia perėjos. Jis ją pakėlė, pasodino į savo automobilį. Išorinių sužalojimų, kraujo pas nukentėjusiąją nematė. Iš streso nepaėmė nukentėjusiosios kontaktų ir su ja nebendravo, materialinės pagalbos nesuteikė. Blogai vertina savo poelgį, gailisi nusikaltęs, dabar važinėja atsargiau. Jis turi šeimą, augina 8 vaikus, iš kurių 4 yra nepilnamečiai. Jis serga depresija, vartoja antidepresantus. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be kaltinamojo prisipažinimo pilnai įrodyta ištyrus byloje surinktus įrodymus ir apklausus ekspertą ir liudytojus.

Ekspertas S. S. parodė, kad kaltinamajam buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Jis nuo 2016 m. daug kartų gydytas nuo depresijos ambulatoriškai ir stacionare. Laiko, kad yra medikamentinė remisija. 2021 m. vasario 4 d. duomenys nerodo, kad R. Š. sirgtų psichiniu sutrikimu. Nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų vengęs gydymo. Kaltinamojo būklės po įvykio nevertino. Stiprūs išgyvenimai gali iššaukti psichikos sutrikimus. Įvykio metu jis vartojo antidepresantus, jie neturėjo lėtinti kaltinamojo reakcijos. Medikamentinė remisija yra tai, kad žmogus serga, bet būsena išlieka stabili medikamentų pagalba, jam nėra pablogėjimo.

Civilinio atsakovo UAB Ergo Insurance Se Lietuvos filialo atstovė I. S. paaiškino, kad savo poziciją išdėstė atsiliepime. Nukentėjusiajai O. U. išmokėta 3853,18 Eur draudimo išmoka, iš kurios 3500 Eur sudaro neturtinė žala. Tai yra maksimali neturtinės žalos suma, o kodėl ji turėtų būti išmokėta didesnė, byloje nėra jokių įrodymų. Nukentėjusiosios posėdyje nurodytos medicininės diagnozės neturi priežastinio ryšio su šiuo įvykiu. Tai, kad buvo patirta žala, turi įrodinėti ieškovė.

Nukentėjusioji O. U. parodė, kad 2020 m. kovo 6 d. ji buvo partrenkta, eidama per perėją (duomenys neskelbtini). Greitosios pagalbos laukė avarijos vietoje. Ant žemės buvo šalta, todėl R. Š. pakėlė ją ir pasodino į automobilį. Po įvykio jai reikėjo pirkti daug vaistų, skausmą malšinančių tepalų. Ji yra našlė, pensininkė, gauna 560 Eur pensiją. Jos 52 metų sūnus ir 51 metų dukra nedirba. Dukra nebaigė mokslų universitete, o sūnus negali dirbti dėl sveikatos. Turi 3 anūkus ir 3 proanūkius. Gyvena nuosavame name. Ji iki šiol jaučia įvykio pasekmes - skauda kelį, sunkiai vaikšto, miegant petį skauda, pakelti rankos negali. Iki įvykio petys tinkamai funkcionavo, viskas buvo gerai su sveikata, tik po avarijos prasidėjo skausmai. Pablogėjo po įvykio jos gyvenimo kokybė, dar ir vyras mirė praėjus mėnesiui po įvykio. Jam buvo 84 metai. Vyras paskutinius 2 metus jau negalėjo bendrauti kaip sąmoningas žmogus, jis 5 metus sirgo. Po įvykio dažnai ateina dukra ir padeda jai. Kadangi ji negalėjo prižiūrėti vyro po avarijos, dukra turėjo atvažinėti, ji labai vargo. Dukra ją palydi pas gydytojus. Du mėnesius po įvykio jautė stipriausius jausmus. Dukra pirko ramentus, stengėsi, kad ji vaikščiotų, bet ji gulėjo lovoje. Po 3-4 mėnesių kiek aprimo skausmas, bet prasidėjo peties skausmas. Avarija iššaukė daug sveikatos problemų. Einant šaligatviu ar per perėją, jai sunku eiti tiesiai, mėto į šalis. Dukra toli gyvena, o sūnus gyvena tame pačiame name, antrame aukšte. Sūnaus labai bloga sveikata. Į ligoninę ją žentas nuveždavo. Jei gautų didesnę išmoką, ją naudotų vaistams ir maistui. Kadangi sūnus nedirba, jo pensija nedidelė – 300 Eur, ji sūnui perka maistą. Sūnus buvo tarybinės armijos karininkas. Nežinojo, kad pateikus vaistų čekius draudimo bendrovė apmoka juos. Iš draudimo bendrovės norėtų kad būtų priteista dar papildomai 1500 Eur suma.

Ekspertas D. B. parodė, kad jis dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriuje nuo 2014 metų. Jis iš dokumentų atliko med. ekspertizę nukentėjusiajai O. U.. Jis turėjo ribotą kiekį duomenų apie konkretų įvykį - turėjo Kauno klinikinės ligoninės kortelę, kur užfiksuoti sužalojimai, kai nukentėjusioji buvo apžiūrėta po įvykio ir dokumentus apie tolimesnius nukentėjusios vizitus pas gydytojus. Tuo metu nukentėjusiajai buvo konstatuotas lūžis- jis atsirado įvykio metu. Liepos, balandžio mėnesį buvo atlikti ultragarso tyrimai peties ir kelio srityje. Regeneraciniai pakitimai buvo dešinio peties sąnario. Peties artrozė buvo jau prieš traumą. Ji negalėjo išsivystyti iš karto po traumos. Artrozė- sąnario sudilimas tiek dėl amžiaus, tiek dėl kitų priežasčių, dėl to būna išreikštas skausmas. Dėl kelio sąnario, buvo fiksuotas lūžis. Artroziniai pakitimai- artrozė gali būti traumos pasekmė. Nustatyti, dėl ko tai atsitiko, negalima. Negalima vienareikšmiškai pasakyti, dėl ko atsirado kelio sąnario artrozė, tačiau kelio trauma tai paskatino. Senovitai – tai raiščio kapsulės skysčio uždegimas. Jis gali išsivystyti nuo daugelio priežasčių- ir dėl amžiaus, ir dėl traumų, ir dėl didelio fizinio krūvio. Tenosenovitas gali atsirasti ir dėl amžiaus pakitimų, ir dėl traumos. Trauma tik inicijuoja tam tikrus pakitimus. Dešinio peties sąnario skaidulų plyšimai gali atsirasti su amžiumi. Pirminės dienos tyrimuose tai nebuvo fiksuota, o po 4 mėnesių jie buvo fiksuoti. Negali to konstatuoti, kadangi jie gali atsirasti nuo nedidelių mechaninių poveikių. Vertindami dokumentus, remiamasi objektyviais duomenimis. Skausmingumas yra subjektyvus požymis. Žiūri, ar yra anatominių struktūrų pažeidimai. Gydytojas neturi pagrindo netikėti pacientu, kai jis sako, kad skauda, tačiau rentgeno tyrimas to nerodo. Taip pat įvykio metu galėjo būti sužalotas petys ir galėjo nebūti. Mato, kad buvo užfiksuota įvykio metu ryški peties sąnario artrozė. Priverstinis lovos režimas nėra sveikatintinas dalykas. Kartais būna komplikacijos, ir net mirtinos, dėl lovos režimo. Negali susieti to, kad dėl lovos režimo išsivystė artrozė. Su amžiumi žmogaus, kuris judėjo daugelį metų, sąnariai sudyla. Tai priklauso nuo to, ar žmogus buvo bėgikas, ar kt. Buvo girnelės lūžis, nebuvo aprašyta, kad buvo kažkokie artroziniai pakitimai. Lūžis tikrai paskatino artrozę, kadangi žmogus yra vyresnio amžiaus. Aišku, veikė ir kiti veiksniai, tačiau trauma turėjo tam įtakos. Negali dabar pasakyti, ar galėjo artroziniai pakitimai išsivystyti per 3 mėnesius. Reikia pažiūrėti medicininius dokumentus, reikėtų klausti ortopedo. Per 3 mėnesius artroziniai pakitimai gali vystytis ir reikštis. Beikerio cista - iš esmės ji būna degeraciniais atvejais.

Liudytojas A. U. parodė, kad nukentėjusioji yra jo mama, jie gyvena tame pačiame name. Jis turi invalidumą, yra 50 proc. nedarbingas, gyvena iš invalidumo pašalpos. Jis buvo sužalotas tarnaujant armijoje, neteko akies. Dirbo aklųjų kombinate, pagalbiniu darbininku statybose. Dabar turi ir kitų ligų - bronchinę astmą ir kt. Tėtis mirė po mamos avarijos. Prieš tai nepilnus metus jis gulėjo lovoje. Tėvas sirgo alzheimerio liga, jam buvo 82 metai. Mama rūpinosi tėvu, ji buvo stipresnė už tėvą. Ir jis rūpinosi tėvu, dirbo darže, sode. Jie sau užsiaugina visas daržoves. Iki traumos mama ravėdavo daržus. Daržoves vaikams, anūkams išdalindavo. Seseriai 51 metai. Ji taip pat turi invalidumą, jai podagra. Tėtis pažindavo tik mamą, kuri juo rūpindavosi, jo su seserimi nelabai pažindavo. Avarijos nematė, tik matė, kad mašina stovėjo už perėjos, o mama gulėjo. Kaimynė važiavo pro šalį ir pamatė policiją. Jam pasakė, kad gali būti, jog mamą partrenkė. Labai ilgai mama po avarijos gulėjo lovoje - gal 3 mėnesius. Anksčiau mama sveikatos problemų, traumų neturėjo. Ji buvo stipri moteris. Mamai klubą skaudėdavo, peties anksčiau neskaudėjo. Po avarijos jis su sese ir mamos draugė rūpinosi mama. Buvo pandemija tuo metu - buvo uždarytos parduotuvės, vaistų nebuvo, visi buvo išsigandę ir sėdėjo namuose. Jis gauna 250 Eur invalidumo pensiją ir dar 47 Eur, mama disponuoja jo pinigais. Jis dažniausiai būna išvykęs pas moterį į Jonavą. Kol mama buvo sveika, jis galėjo būti laisvesnis, galėjo kurti planus išvykimui, o dabar iki vasaros pabaigos sėdėjo prie mamos. Mamai dabar pastoviai blogai su sveikata, nori pakelti ranką ir jai skauda. Iki įvykio to nebuvo - kapstėsi po daržus. Kai gulėjo lovoje, mama rankos nekilnojo. Per kelią nesusilenkia koja. Po įvykio ant peties, ant alkūnės buvo mėlynė mamai. Dabar mamai reikalinga pagalba buityje- reikia nukarpyti 30-40 metrų gyvatvorę, nupjauti žolę. Mama dabar jau darbuojasi darže, truputį paravi darą, atsisėdusi ant kėdutės, pagrėbia lapus ir padirba šį bei tą. Mamą labiausiai neramino tai, kad ji negalėjo prieiti prie vyro, be to, ji buvo judri moteris iki įvykio, o po to negalėjo judėti. Mama dabar jau iš lėto nueina į prekybos centrą, nusiperka duonos, pieno. Kartais automobiliu jis ją nuveža į parduotuvę.

2020 m. kovo 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. P. tarnybiniame pranešime Dėl įskaitinio autoįvykio nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. kovo 6 d., apie 08.38 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) automobilis kliudė per perėją ėjusią moterį. Atvykus nurodytu adresu rastas automobilis „Seat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) nustatytas jį vairavęs asmuo - R. Š.. Partrenkta moteris buvo kurčnebylė, anketinių duomenų nenurodė. Į įvykio vietą atvyko partrenktos moters sūnus, nurodė mamos duomenis - O. U.. Partrenkta pėsčioji Greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvežta į gydymo įstaigą. Automobilio vairuotojas R. Š. įvykio vietoje patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0375 - blaivas (1 t., b. l. 12).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta įvykio vietoje dalyvavusio automobilio ir nukentėjusiosios buvimo vieta po įvykio. Papildomi duomenys apie eismo įvykį: automobilis „Seat Alhambra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonė drausta „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, poliso Nr. ACA 8882131 (1 t., b. l. 17–25).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės užfiksuota, jog automobilio „Seat Alhambra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. G. Š. (1 t., b. l. 27).

2020 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2285/2020 (02) nurodyta, kad O. U. konstatuota: odos nubrozdinimas ir nepatikslintos kilomės žaizda kairio kelio srityje, kairio kelio girnelės lateralinio krašto lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar plokštuma. Dėl konstatuotų sužalojimų O. U. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 78–79).

Iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės pateiktos ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti O. U. sveikatos būklė ir gydymas po eismo įvykio (1 t., b. l. 32–52).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti O. U. gydymasis (1 t., b. l. 55–61).

UAB „(duomenys neskelbtini) “ ambulatorinio apsilankymo aprašymai apie O. U. gydymąsi (2 t., b. l. 60–66) bei vaistinės kvitas (b. l. 2 t., b. l. 67).

UAB „EGO Insurance SE pateikti nukentėjusiosios medicininiai dokumentai bei gydytojo eksperto išvada (2 t., b. l. 68–76).

VšĮ Kauno miesto poliklinika pateikti medicininiai dokumentai apie O. U. gydymąsi (2 t., b. l. 88–92).

BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams. Priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas objektyvusis požymis, jungiantis neteisėtą veiką su pavojingais padariniais ir nustatantis, kad būtent kaltininko padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamą rezultatą.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. Š. 2020 m. kovo 6 d., apie 08.35 val. vairuodamas motorinę transporto priemonę - automobilį „Seat Alhambra”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios O. U. ją parbloškė padarydamas kūno sužalojimus, kurie O. U. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo, o taip pat nukentėjusiosios parodymai, taip pat byloje ištirti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis R. Š. pripažino, kad vairuodamas automobilį nepastebėjo per perėją einančios pėsčiosios, tik pamatęs stabdė automobilį, tačiau smūgio neišvengė ir partrenkė ją. Nukentėjusioji parodė, kad ji buvo partrenkta einant per perėją. Po to vairuotojas ją įsodino į savo automobilį ir jie laukė greitosios pagalbos. Tai, kad nukentėjusiajai O. U. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina 2020 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2285/2020 (02), kurioje nurodyta, kad O. U. konstatuota: odos nubrozdinimas ir nepatikslintos kilomės žaizda kairio kelio srityje, kairio kelio girnelės lateralinio krašto lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar plokštuma. Dėl konstatuotų sužalojimų O. U. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 78–79). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. Š. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas kaltinamojo žmonos E. V. Š. prašymas perduoti R. Š. pagal laidavimą jos atsakomybei. Teismo posėdžio metu E. V. Š. sutiko duoti parodys ir paaiškino, kad jie su R. Š. kartu gyvena 28 metus. Šeimoje jie abu dirba, pajamos kuklios, turi 8 vaikus. Vyras yra geras žmogus, šis įvykis jam pridėjo atsargumo važiuojant. Vyras klauso jos nuomonės, mano, kad jis pasitaisys. Įvykį ji vertina kaip nelaimingą atsitikimą. Vyras serga depresija, kaltina save. E. V. Š. nori atsiprašyti nukentėjusiosios ir jai gėda, kad nebuvo iš jų pusės atsiprašymo. Prašo teismą R. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl R. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š. nusikalto pirmą kartą (1 t., b. l. 146), padarė vieną neatsargų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Jis nėra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 145), dirba. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Byloje civilinis atsakovas ERGI Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą nukentėjusiajai O. U. yra išmokėjęs 3853,18 Eur dydžio išmoką: 263,18 Eur už vaistus, ramentus, masažuoklį, slaugos priemones, 90 Eur už rūbus, 3500 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 21–25). Nukentėjusioji O. U. prašo papildomai priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, šią sumą priteisti prašo iš draudimo bendrovės, o proceso išlaidas - iš kaltinamojo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad neegzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta sąlyga.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau nėra teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Iš kaltinamojo pozicijos viso proceso metu spręstina, kad atsakomybės dėl padarytos veikos nevengė, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 11, 12). Nurodė, kad neturėjo nukentėjusiosios kontaktų, todėl su ja nekontaktavo, be to, pats serga depresija. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs pažeisti įstatymo nuostatų. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia esant pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamojo žmona E. V. Š., pateikusi prašymą perduoti R. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą, darbovietės charakterizuojama teigiamai, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, neteista, nėra ir jos atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų, nebausta administracine tvarka. Tiek kaltinamasis, tiek laiduotoja šeimą apibūdino kaip darnią, kaltinamajam yra svarbi žmonos nuomonė, visuomet įsiklauso į jos patarimus, kartu išgyvena dėl įvykio sukeltų pasekmių. Nurodė kartu gyvenantys 28 metus, turi 8 vaikus. Taigi, duomenys, apibūdinantys E. V. Š. asmenybę, jos požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl jų glaudaus bei nuoširdaus tarpusavio ryšio, sudaro pagrindą manyti, kad E. V. Š. yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, jos galimybė daryti kaltinamajam teigiamą įtaką yra reali. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatant laidavimo terminą 1 metams. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek kaltinamąjį, tiek laiduotoją charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į šeimos turtinę padėtį, sprendžia, kad skirti užstatą, šiuo atveju, nėra pagrindo. Baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

2021 m. vasario 8 d. nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo bei patirtas proceso išlaidas (1 t., b. l. 99–103). 2021 m. birželio 17 d. prašymu civilinis ieškinys buvo patikslintas ir proceso išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo R. Š. (2 t., b. l. 28–29).

Byloje civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą nukentėjusiajai O. U. yra išmokėjęs 3853,18 Eur dydžio išmoką: 263,18 Eur už vaistus, ramentus, masažuoklį, slaugos priemones, 90 Eur už rūbus, 3500 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 21–25). Nukentėjusioji O. U. nurodė, kad neturtinė žala jai atlyginta nepilnai, ji jaučia daug nepatogumų po eismo įvykio, negalėjo pati rūpintis neįgaliu vyru, kuris netrukus po įvykio mirė, be to ji negalėjo pasirūpinti savimi, ji buvo prižiūrima šeimos narių ir artimųjų giminaičių. Dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, vartojo vaistus. Dėl jaučiamo nuolatinio kairės kojos ir dešinio peties skausmo, fizinio ir emocinio išsekimo, ji negali visiškai pasirūpinti savimi, negali atlikti visų buities darbų, privalo lankytis gydymo įstaigose, vartoti vaistus. Ieškinyje ir posėdžio metu prašė jai iš draudimo bendrovės papildomai priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), draudimo įmonė atlygina iki 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Ši įstatymo nuostata taikoma transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi įvykus draudiminiam įvykiui pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda visų pirma draudimo bendrovei, o iš kaltininko gali būti priteisiamas žalos dydis, viršijantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas. Šiuo atveju, nukentėjusioji prašo priteisti likusią 5000 Eur dalį iš 8500 Eur neturtinės žalos.

Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą atsiliepime į ieškinį bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad draudimo bendrovė yra visiškai įvykdžiusi reikalavimus, kylančius iš sudarytos draudimo sutarties, todėl ieškinį prašo atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pagal teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos nuo 1000 Eur iki 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi, išmokėta neturtinės žalos atlyginimo atitinka maksimalias teismų praktikoje priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad O. U. konstatuota: odos nubrozdinimas ir nepatikslintos kilomės žaizda kairio kelio srityje, kairio kelio girnelės lateralinio krašto lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar plokštuma. Dėl konstatuotų sužalojimų O. U. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 78–79). Nukentėjusioji nurodo, kad jaučia peties skausmus, negali pakelti rankos, tačiau, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė ekspertas D. B., liepos, balandžio mėnesį nukentėjusiajai buvo atlikti ultragarso tyrimai peties ir kelio srityje. Regeneraciniai pakitimai buvo dešinio peties sąnario. Peties artrozė buvo jau prieš traumą ir ji negalėjo išsivystyti iš karto po traumos. Artrozė - sąnario sudilimas tiek dėl amžiaus, tiek dėl kitų priežasčių, dėl to būna išreikštas skausmas. Dėl kelio sąnario, buvo fiksuotas lūžis. Artroziniai pakitimai- artrozė gali būti traumos pasekmė, tačiau nustatyti, dėl ko tai atsitiko, negalima. Negalima vienareikšmiškai pasakyti, dėl ko atsirado kelio sąnario artrozė, tačiau kelio trauma tai paskatino. Senovitai – tai raiščio kapsulės skysčio uždegimas. Jis gali išsivystyti nuo daugelio priežasčių - ir dėl amžiaus, ir dėl traumų, ir dėl didelio fizinio krūvio. Šių aplinkybių pagrindu daryti kategorišką išvadą, kad nukentėjusiosios nurodomi skausmai yra būtent avarijos pasekmė, nėra pagrindo.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus tiek dėl negalėjimo savimi pasirūpinti, reikėjo kitų žmonių pagalbos buityje, dirbti fizinius darbus.

Vis dėlto, vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymo ne dėl tyčinių, o dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų. Šiuo atveju nebuvo sužalota gyvybiškai svarbi nukentėjusiojo kūno dalis.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios O. U. nurodyta suma – iš viso 8 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (atlyginta 3500 Eur iš šios sumos) daugiau nei dvigubai viršija teismų praktiką šios kategorijos bylose. Nors kasmet priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti didėja, vis dėlto, šioje konkrečioje situacijoje, nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė neatstatomas, sunkias bei ilgalaikes pasekmes, yra likę žymūs randai, ar būtų prireikę nevienkartinės intervencijos į kūną, siekiant atstatyti nukentėjusiojo sveikatą, nėra pagrindo nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos, priteisiant prašomą neturtinės žalos dydį.

Įvertinus O. U. padarytų kūno sužalojimo mastą ir pobūdį, gydymosi trukmę, su tuo susijusius neigiamus išgyvenimus, tiek dėl skausmo ir įvairių nepatogumų kentimą, tiek ir psichologines pasekmes – atsiradusią baimę, stresą, netikrumą dėl ateities, taip pat tai, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų, teismo vertinimu, adekvati ir proporcinga suma neturtinei žalai atlyginti yra 3 500 Eur. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajai O. U. tokio dydžio neturtinę žalą jau yra išmokėjusi draudimo bendrovė, jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusioji O. U. prašo priteisti iš kaltinamojo R. Š. jos turėtas 1815 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nukentėjusiosios atstovė advokato padėjėja E. K. pateikė teismui rekomenduotinas maksimalias advokatams priteistinas sumas už byloje atliktus veiksmus, atstovaujant nukentėjusįjį (2 t., b. l. 59). Atstovė pateikė teismui maksimalias priteistinas atstovavimo kainas už teisines paslaugas šioje byloje. Teismas vertindamas suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumą, konstatuoja, kad paslaugos buvo suteiktos nesudėtingoje byloje, kur kaltinamasis iš karto prisipažino ir nebuvo jokio ginčo dėl kaltės, nebuvo atliekamos ar ruoštos atlikti sudėtingos ekspertizės bylos aplinkybių tikslinimui, teisines paslaugas suteikė ne advokatas, o jo padėjėja, kurios darbo įkainiai yra visada mažesni, kaip patyrusio advokato. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas apie tai, kad už teisines paslaugas O. U. advokatų profesinei bendrijai „Vasiliauskas ir partneriai“ sumokėjo 1815 Eur (1 t., b. l. 104). Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad nukentėjusioji galėjo nepatirti šių išlaidų, nes nukentėjusiajai, kuri turi klausos negalią, galėjo būti paskirtas nemokamai valstybės parinktas atstovas – patyręs advokatas.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajai teiktų teisinių paslaugų apimtį (konsultacija, civilinio ieškinio rengimas, atstovavimas ikiteisminiame tyrime ir teisme), proceso teisme trukmę (byla teisme gauta 2021 m. kovo 23 d.), sudėtingumą (byla teisme gauta 1 tomo, kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino), kaltinamojo turtinę padėtį (abu su žmona dirba, tačiau finansinė padėtis yra sudėtinga, turi 8 vaikus, iš kurių 4 nepilnamečiai, be to, kaltinamasis ilgą laiką serga depresija), nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato ir advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti suma, kurią prašoma priteisti iš kaltinamojo yra per didelė, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajai O. U. priteistina 1500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kaltinamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

R. Š. perduoti laiduotojos E. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios O. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti iš R. Š. nukentėjusiajai O. U. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti R. Š., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. V. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas A. R.