- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-13
- Bylos Nr.
- 1K-28-557/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kaltinamasis
- G. T.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. T. gynėjo adv. V. Peikštenio skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam G. T., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. T. kaltinamas pagal BK 149 str. 1 d. tuo, kad 2007 m. liepos 21 d. apie 3 val. Tauragės raj. Ližių kaimo ribose, siekdamas patenkinti lytinę aistrą su J. N., automobiliu „Ford Probe“ nusivežė ją į nuošalesnę vietą. Automobilyje J. N. bandant priešintis, pagrasino panaudoti fizinį smurtą, įspraudė ją automobilyje tarp priekinių sėdynių, po to, nutempęs ant galinių sėdynių bei paguldęs ją nugara ant sėdynių, pakėlė suknelę ir numovė jai apatines kelnaites, tuomet, viena ranka laikydamas ją, kita nusimovė savo kelnes. Priešindamasi J. N. suplėšė jo marškinius, tačiau jis užlaužė jos rankas virš galvos, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, prieš jos valią įvedė savo varpą J. N. į makštį ir ją išžagino.
G. T. sulaikytas 2007-12-08, po to suimtas, Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-02-06 nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamojo G. T. gynėjas prašo panaikinti šią nutartį. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. BPK 121 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, tuo tarpu nutartyje pratęsti suėmimą nėra nurodyta, kad tokių duomenų pakanka. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad tokių duomenų iš tiesų nepakanka, nes tyrimas buvo atliktas nepilnai, renkant vien tik įtariamąjį įkaltinančius duomenis, kurie ir šiuo metu nėra pakankami pagrįsti įtariamojo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroras nepatenkino jo prašymų: papildomai apklausti įtariamąjį, kuris žino tikrąsias priežastis, dėl kurių nukentėjusioji į F. N. butą parvyko prastos nuotaikos, apklausti liudytoją I. K., kuri girdėjo, dėl kokios priežasties nukentėjusioji iškvietė policiją, o taip pat ir V. T., V. N. ir F. N., galinčius patvirtinti įtariamojo teiginius apie jo sistemingus intymius santykius su nukentėjusiąja, paimti iš įtariamojo asmeninį drabužį ir atlikti jo tyrimą, siekiant paneigti nukentėjusiosios parodymus, kad ji suplėšiusi marškinėlius, ir išreikalauti nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefonų skambučių 2007-07-21 naktį ir rytą išklotines, galinčius įrodyti, kad po lytinio akto ir prieš skambutį policijai nukentėjusioji bendravo su kitu asmeniu. Po suėmimo termino pratęsimo prokuroras nepilnai ištirtą bylą perdavė teismui, tuo pademonstruodamas ikiteisminio tyrimo šališkumą, o skundžiamą nutartį priėmęs ikiteisminio tyrimo teisėjas į ikiteisminio tyrimo duomenų pakankamumą nebesigilino.
Spręsdamas klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, ikiteisminio tyrimo teisėjas ignoravo pateiktus papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad įtariamasis turi Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą pas savo patėvį (buvo pateiktas notaro patvirtintas sutikimas) ir nepagrįstai nurodė, kad įtariamasis Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Taip pat teisėjas nekreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad įtariamasis, sužinojęs, jog yra paieškomas, nedelsiant pats kreipėsi į sienos apsaugos tarnybos pareigūnus ir pasiprašė pristatomas į ikiteisminio tyrimo įstaigą, ir kad jis po įvykio ne pabėgo, o su sugyventine I. K. ir dukrele G. išvyko kelioms dienoms ilsėtis į Palangą, nes taip buvo suplanavęs iš anksto. Taigi laikyti suimtą įtariamąjį tuo pagrindu, kad jis gali bėgti (slėptis), nėra jokio pagrindo.
Nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nes įvykis, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įvyko beveik baigiantis paskutinio teistumo terminui, be to, kaip jau minėta, visiškai nepakanka duomenų, patvirtinančių nenuoseklius ir iš esmės prieštaraujančius apklaustiems ir neapklaustiems liudytojams ir specialistų išvadoms (paneigtas fizinis smurtas) nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad ji 2007-07-21 naktį buvo išžaginta lengvajame automobilyje (duomenys neskelbtini) kaime, todėl negalima pagrįstai manyti, kad jis vėl padarė nusikaltimą ir dėl to gali naujai nusikalsti.
Įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir Lietuvoje, ir kaimyniniame Kaliningrade, iki suėmimo vertėsi automobilių gabenimu, kol nebuvo suimtas, vienas materialiai išlaikė ir prižiūrėjo Lietuvoje likusią mažametę dukrą, su dabartine sugyventine laukiasi kito vaiko, todėl pasiekti BPK 119 str. numatytus tikslus galima ir neizoliavus įtariamojo nuo visuomenės.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą įtarti G. T. inkriminuoto nusikaltimo padarymu, surašyti byloje kaltinamąjį aktą ir kartu su bylos medžiaga perduoti jį teismui, bei perduoti G. T. baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl BPK 121 str. 2 d. numatytų duomenų buvimo. Bylos duomenų pripažinimas įrodymais yra teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl bylos duomenų, duodančių pagrindą įtarti G. T. inkriminuoto nusikaltimo padarymu, pakankamumo bei pripažinimo įrodymais įtariamojo kaltei patvirtinti klausimas nagrinėjant šį skundą detaliau nėra sprendžiamas.
G. T. kaltinamas tyčinio sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta griežta reali laisvės atėmimo bausmė, neišnykus ankstesniems teistumams už nusikaltimus, tame tarpe ir sunkius smurtinius nusikaltimus, yra recidyvistas, neturi šeimos, dukrą globoja buvusios sutuoktinės mama, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje, iškart po nusikaltimo padarymo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, jam buvo išduotas Europos arešto orderis. Nors gynėjas skunde teigia, jog kaltinamasis po nusikaltimo kelioms dienoms išvyko į planuotą kelionę į Palangą, ir vėliau nesislapstė, tačiau bylos aplinkybės rodo priešingai – kaltinamasis žinojo, kad nukentėjusioji iškvietė policiją ir su policijos pareigūnais išvažiavo į komisariatą, iškart po to su sugyventine išvažiavo, jo teigimu, į Palangą, o vėliau į Europos Sąjungos šalis, nors pagal byloje surinktus duomenis iki nusikaltimo jis pastoviai važinėjo į Rusiją, pasak gynėjo, verslo (kaltinamasis vertėsi automobilių gabenimu) reikalais, t. y. elgėsi priešingai nei iki nusikaltimo. Šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje, nesaistomas pozityvių socialinių ryšių ir vengdamas gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis gali slėptis nuo teismo (byla jau perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje) ir toliau daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatyti suėmimo skyrimo pagrindai kaltinamojo atžvilgiu ir šiuo metu nėra išnykę. Siekiant užtikrinti BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimą bei atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai pratęsė kaltinamajam suėmimo terminą 2 mėnesiams, nepažeisdamas BPK 11 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones. Gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo taikyti G. T. griežčiausią kardomąją priemonę.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamojo G. T. gynėjo adv. V. Peikštenio skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.