Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1604-1038/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-02
Bylos Nr.
1-1604-1038/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13903-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Rimkevičienė
Kaltinamasis
Z. V.
Nukentėjusysis
K. Ž.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1604-1038/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13903-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; (S) 1.1.7.2.5; 1.1.9.10; 1.1.10.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,kaltinamajam Z. V.,nukentėjusiajai K. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios; tęsti darbą, o jo netekus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; tęsti darbą arba per 4 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. V., smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2019 m. balandžio 5 d., apie 22.30 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.39 promilių girtumas), tyčia panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su savo sugyventine K. Ž. metu, sudavė pastarajai šešis kartus kumščiu į veido ir galvos sritį, bei spyrė vieną kartą koja į galvos sritį, po ko ranka sudavė K. Ž. ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, bei spyrė vieną kartą koja į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai K. Ž..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Z. V. kaltu prisipažino iš dalies. Kaltinamasis nurodė, kad iš dalies nukentėjusioji kalta, iš dalies jis. Jie kartu gėrė, po to neaišku kaip kas buvo, nes tris paras gėrė, todėl neprisimena. Įvykio datos neprisimena, bet galėjo būti kaip nurodyta kaltinime, t. y. 2019 m. balandžio 5 d., (duomenys neskelbtini), kur gyvena su motina ir sugyventine K. Ž.. Su sugyventine gyvena daugiau kaip 8 metus. Alkoholį vartojo su K. Ž., jam atrodo visi kiti jau buvo išėję, išgėrė apie 3 litrus degtinės. Įvykusio konflikto aplinkybes sunkiai pamena. Kaltinamasis teigia, kad gal ir sudavė nukentėjusiajai, bet ne tiek smūgių, kiek ji (nukentėjusioji) rašo, ji nuolatos padaugina pasakojimų. Kaltinamasis realiai neatsimena fizinio kontakto su nukentėjusiąja, prisimena nuo to momento, kai atvyko policija ir uždėjo antrankius. Kitą dieną, kai jis grįžo iš komisariato, jo teigimu, nukentėjusioji atrodė normaliai, toliau vartojo alkoholį, nieko ten jai nebuvo, jokių sumušimų. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusioji jam pasakė, kad jei ji sės į kalėjimą, tai ir jis (kaltinamasis) sės, tai ir bando pasodinti. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusioji pirma pradeda muštis. Kaltinamasis nurodė, kad prisimena, jog prisapnavo kažką ir pradėjo muštis. K. Ž. jam pasakojo, kad jis miegojo ir prabudo, tada pradėjo muštis. Kiek smūgių sudavė neprisimena, bet negalėjo spirti su koja jai į galvą.

Nukentėjusioji K. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju yra sugyventiniai, gyvena kartu, tikslaus įvykio laiko neprisimena, bet galimai, kaip nurodyta kaltinime, t. y. 2019 m. balandžio 5 d., vakare, jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jų kambaryje. Ji su kaltinamuoju vartojo alkoholį. Išgėrė apie du butelius „Bajorų“ degtinės. Po pirmojo butelio kaltinamasis pradėjo priekaištauti, pavyduliauti dėl jos bendradarbių. Tada, įpusėjus antrąjį butelį, kaltinamasis sudavė jai kelis smūgius: rankos kumščiu į veidą, galvą, tiksliai neprisimena kiek kartų buvo smūgiuota, bet nemažai, maždaug 5-6 kartus. Tuo metu ji bijojo paskambinti policijai. Po to jie dar išgėrė alkoholio. Tada kaltinamasis nuėjo miegoti, apsiramino. Tuomet kaltinamasis, pabudęs iš miegų, spyrė jai į galvą, jos nuomone, spyrė vieną kartą, gulėdamas ant sofos. Jai šiuo metu atrodo, kad vieną kartą spyrė, bet tas įvykis buvo senokai, teigia, kad po įvykio pareigūnams nurodė viską tiksliau. Ji vėl bijojo skambinti į policiją ir tik kai jis gerai įmigo, iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus, ją nufotografavo, paprašė asmens tapatybės dokumento, ji ėmė dokumentą iš sekcijos, kai kaltinamasis, atsikėlė ir vėl ją puolė, po ko pareigūnai pagriovė jį ant sofos ir iškvietė antrąjį ekipažą. Nukentėjusioji teigia, kad buvo išgėrusi alkoholio, bet atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo viską kaip buvo, „nuo a iki z“. Po įvykio praėjo nemažai laiko, todėl dabar tiksliai visko neprisimena. Šiuo metu gyvena su kaltinamuoju, jis gailisi, jie susitaikė. Nukentėjusioji patvirtino, kad pirmosios apklausos metu (b. l. 8), ji nurodė pareigūnams tokias aplinkybes, kaip parašyta – taip ir buvo. Į medikus nesikreipė, abdukcijos neišsiėmė, nes jai buvo gėda tokios būklės pasirodyti – buvo sumuštas veidas, prie akies buvo mėlynė ir guzas, gydėsi apie tris savaites. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja E. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausioji patrulė, nukentėjusiąją prisimena. Liudytoja nurodė, kad darbo metu gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, Grigiškėse, nukentėjusiosios akis buvo pamušta. Atėjus į namus, ji su porininku matė netvarkingą aplinką, ten buvo girtaujama, moteris rėkė, sakė, kad jis (sugyventinis) jai trenkė, neparodė didelio noro bendrauti su pareigūnais. Vėliau vyras pradėjo priešinti. Nukentėjusiajai po akimi buvo mėlynė, ji buvo stipriai apsvaigusi, buvo sudėtinga susikalbėti, pasakė, kad jai trenkė, tačiau konkrečiai neprisimena, ar sakė, kaip ir kiek kartų trenkė. Patvirtino, kad užpildė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 2324) ir 2019 m. balandžio 6 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 25), juose nurodytos teisingos aplinkybės.

Liudytojas V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba tyrėju Vilniaus apskrities VPK KPN VRS, atlikdamas darbines funkcijas, gavo medžiagą ir išvyko į įvykio vietą. Turimais pirminiais duomenimis nukentėjusioji nebuvo apklausta, nes buvo neblaivi. Atvykus į įvykio vietą Grigiškėse, nukentėjusioji bendravo, aiškiai dėstė savo mintis, dėl to jis ją apklausė ir paėmė iš jos pareiškimą dėl smurto iš jos sugyventinio. Paaiškino, kad tiksliai šiuo metu nukentėjusiosios parodymų negali pakartoti, nes neprisimena, pagal pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaltinamasis nurodė, kad ji pati kalta, pati pradėjo. Nukentėjusiosios apklausos protokole užfiksavo jos parodymus, protokole pilnai nurodoma, ką papasakoja, nukentėjusiajai buvo duota perkaityti. Nukentėjusiosios išvaizdos neprisimena. Patvirtino surašęs pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, jame nurodyta teisinga informacija (b. l. 7-9).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 5 d., apie 23.36 val., K. Ž. pranešė, jog girtas sugyventinis Z. V., esantis 38 metų amžiaus, nori sumušti, grasina, konfliktuoja, vaikų nėra, greitoji medicinos pagalba nereikalinga, laukia; papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad smurtas pasitvirtino; pranešėja K. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jos sugyventinis Z. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ranka sudavė į veido sritį, dėl ko ši patyrė fizinį skausmą; pranešėja neblaivi, jai nustatytas 2,83 promilių girtumas, 5/1 nebuvo pildytas (b. l. 6).

Iš 2019 m. balandžio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog iš K. Ž. 2019 m. balandžio 6 d. buvo priimtas pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2019 m. balandžio 5 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis Z. V., gimęs (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš ją fiziniu smurtu: „įsikarščiavus konfliktui Z. pradėjo mane mušti, jis trenkė man apie 6 kartus iš rankų kumščių į veidą ir į galvą, bei vieną kartą spyrė iš kojos, nuo smūgių aš jaučiau stiprų fizinį skausmą. Kai Z. mane sumušė, jis nusiramino ir nuėjo miegoti. Aš toliau gulėjau šalia jo lovoje. Atsibudęs Z. vėl pradėjo mane trankyti, smūgiavo man iš rankų ir iš kojos, iš rankų trenkė apie 2-3 kartus ir vieną kartą spyrė iš kojos į galvą, nuo smūgių vėl jaučiau fizinį skausmą <...>“. (b. l. 7-9).

Iš 2019 m. balandžio 6 d. užduoties atlikti objektų tyrimą matyti, kad K. Ž. buvo išduota užduotis kreiptis į Valstybės teismo medicinos tarnybos prie teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių dėl specialisto išvados apie jai padarytus sužalojimus išdavimo (b. l. 16).

Iš 2019 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai užfiksavo K. Ž. sužalojimus: kraujosruvas (mėlynė); nurodė, kad galimai smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdi baimė ir akivaizdus neblaivumas ar apsvaigimas; K. Ž. paaiškino, kad 2019 m. balandžio 5 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis Z. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ranka sudavė jai vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, po kaire akimi atsirado mėlynė, vėliau jai buvo suduota daugiau smūgių, tačiau, kadangi pati yra neblaivi (nustatytas 2,83 promilių girtumas) paaiškinti visų aplinkybių negalėjo; smurtu įtariamas Z. V. aiškino, kad nieko nepadarė, miegojo (b. l. 23-24).

Vilniaus apsk. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3ojo būrio vyriausiosios patrulės E. B. 2019 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų balandžio 5 d., apie 23.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. P., iš Vilniaus apsk. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), girtas sugyventinis Z. V., esantis 38 metų amžiaus, konfliktuoja, nori muštis, grasina. Atvykus minėtu adresu, juos pasitikino pranešėja K. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad šiandien, maždaug prieš valandą, jos sugyventinis Z. V., gimęs (duomenys neskelbtini), jai trenkė į veido sritį, dėl ko ši patyrė fizinį skausmą. Ant moters veido buvo aiškiai matoma kraujosruva. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, kalba buvo nerišli, alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0146“ (patikros sertifikatas Nr. 0854652) buvo nustatytas 2,83 promilių girtumas (b. l. 25).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133“ rodmenų matyti, kad Z. V. 2019 m. balandžio 6 d. 00.47 val. nustatytas 3,39 promilių girtumas (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, be kita ko, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis savo kaltę dėl sugyventinei K. Ž. sukelto fizinio skausmo pripažino iš dalies, nurodydamas, kad 2019 m. balandžio 5 d., (duomenys neskelbtini) su sugyventine K. Ž. (gyvena kartu apie 8 metus) dviese vartojo alkoholį, galimai sudavė nukentėjusiajai konflikto su ja metu, tiksliai neprisimena, jo nuomone, ji ir pati kalta. Kaltinamasis nesutiko su jam pareikštame kaltinime nurodytu suduotų smūgių skaičiumi, teigdamas, kad nukentėjusiajai iš kojos nespyrė, dėl suduotų smūgių skaičiaus – kad nukentėjusioji perdeda, padaugina. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia teisiamajame posėdyje apklaustos nukentėjusiosios K. Ž. parodymai, kuri pasakodama apie įvykį nurodė, jog 2019 m. balandžio 5 d., vakare, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jie (su kaltinamuoju) dviese vartojo alkoholį, konflikto su kaltinamuoju metu, šis jai sudavė iš rankos kumščio į veidą, galvą, maždaug 5-6 kartus, o po to, kaltinamajam pabudus iš miego, jis jai spyrė į galvą. Taip pat nukentėjusiojo nurodė, kad po įvykio praėjo nemažai laiko, todėl šiuo metu tiksliai visko nepamena. Nukentėjusioji patvirtino, kad įvykio vakarą atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo viską kaip buvo, „nuo a iki z“; kad pirmosios apklausos metu (b. l. 8) ji pareigūnams nurodė tokias aplinkybes, kaip parašyta – taip ir buvo, teigia, kad po įvykio pareigūnams nurodė viską tiksliau. Nukentėjusioji patvirtino jautusi fizinį skausmą, kad po minėtų kaltinamojo veiksmų jai po akimi buvo guzas ir mėlynė, kuriuos gydėsi apie tris savaites. Iš 2019 m. balandžio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog iš K. Ž. 2019 m. balandžio 6 d. buvo priimtas pareiškimas ir ji apklausta nurodė, kad 2019 m. balandžio 5 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis Z. V., gimęs (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš ją fiziniu smurtu: „įsikarščiavus konfliktui Z. pradėjo mane mušti, jis trenkė man apie 6 kartus iš rankų kumščių į veidą ir į galvą, bei vieną kartą spyrė iš kojos, nuo smūgių aš jaučiau stiprų fizinį skausmą. Kai Z. mane sumušė, jis nusiramino ir nuėjo miegoti. Aš toliau gulėjau šalia jo lovoje. Atsibudęs, Z. vėl pradėjo mane trankyti, smūgiavo man iš rankų ir iš kojos, iš rankų trenkė apie 2-3 kartus ir vieną kartą spyrė iš kojos į galvą, nuo smūgių vėl jaučiau fizinį skausmą <...>“ (b. l. 7-9). Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. M. patvirtino, kad pagal gautą informaciją atvykus tirti šio įvykio, nukentėjusioji (K. Ž.) įvykio vietoje savo mintis dėstė aiškiai, dėl to jis ją apklausė ir surašė minėtą 2019 m. balandžio 6 d. pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą (b. l. 7-9), kuriame nurodyta informacija teisinga. Liudytoja apklausta E. B. patvirtino, kad pagal nukentėjusiosios iškvietimą atvykus į (duomenys neskelbtini), matė po nukentėjusiosios akimi mėlynę, nukentėjusioji nurodė, kad smurtavo sugyventinis. Be minėtų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, tokias nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir policijos registruojamų įvykių (BIRT) ataskaitų žiūryklės duomenys apie nukentėjusiosios K. Ž. pranešimą bendrojo pagalbos centro telefonu, 2019 m. balandžio 6 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2019 m. balandžio 6 d. Vilniaus apsk. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės E. B. tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys. Taigi, bylos įrodymų visumos pagrindu neginčijamai nustatyta, jog Z. V., smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2019 m. balandžio 5 d., apie 22.30 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.39 promilių girtumas), tyčia panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su savo sugyventine K. Ž. metu, sudavė pastarajai šešis kartus kumščiu į veido ir galvos sritį, bei spyrė vieną kartą koja į galvos sritį, po ko ranka sudavė K. Ž. ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, bei spyrė vieną kartą koja į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai K. Ž..

Teismas daro išvadą, kad Z. V. veikė tiesiogine tyčia, nes jis smurtą panaudojo ne vieną kartą (viso net šešis kartus sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veido sritį, du kartus ranka sudavė į galvos sritį ir du kartus spyrė koja į galvos sritį), smūgiavo į gyvybiškai svarbią galvos sritį, o tai rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą smurtauti ir norėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą bei suvokė, kad šiais savo veiksmais neabejotinai mažų mažiausiai sukels jai fizinį skausmą. Tai rodo, kad kaltinamasis Z. V. suprato pavojingą savo veikos pobūdį, suvokė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti padarinių ir jų siekė.

Dėl paminėtų aplinkybių teismas konstatuoja, jog šioje byloje įrodyta, kad kaltinamasis Z. V. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika smurtinė, padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, baigta, į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (b. l. 41), nevedęs, vaikų neturintis (b. l. 33), teistas 4 kartus, iš jų tris kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vieną kartą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (b. l. 34-36), baustas administracine tvarka, šiai dienai galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 40), duomenų apie tai, kad būtų gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centre teismui nepateikta. Kaltinamojo Z. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai po įvykio jam nustatytas net 3,39 promilės girtumas (b. l. 29), ir tai, neabejotinai, atsižvelgiant ir į paties kaltinamojo parodymus teisme, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad atleido kaltinamajam, toliau su juo gyvenanti ir vedanti bendrą ūkį, kad jis būdamas blaivas prieš ją nesmurtauja. Pažymėtina, kad šią nusikalstamą veiką Z. V. padarė laisvės atėmimoo bausmės vykdymo atidėjimo metu, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiui, kuriuo kaltinamasis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį: pradėti dirbti arba tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam Z. V. baigėsi 2018 m. gegužės 30 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas nuosprendis įsiteisėjo būtent 2018 m. gegužės 30 d.). Kaltinamasis ankščiau teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas prieš sugyventinę K. Ž. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais jam buvo skirtos tokios bausmės: laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas; šią veiką padarė būdamas neblaivus, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui; nusikalto teistumui neišnykus; paskutiniuoju teismo nuosprendžiu nuteistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. jo daromos nusikalstamos veikos turi polinkį sunkėti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis išvadų dėl savo teisei priešingo elgesio nedaro, jo veiksmai rodo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei atsižvelgęs į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jos sukeltas pasekmes, ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų bausmių rūšis, kad jis nuolat nedirba, darbo neieško, tai ne primas smurto prieš šeimos narį atvejis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam Z. V. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant jos dydį didesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Nustatant bausmę atlikti pataisos namuose.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, Z. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 6 d. 00.06 val. iki 2019 m. balandžio 6 d. 17.16 val. (vieną dieną) (b. l. 48, 53). Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, nurodytas Z. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 66 straipsnis).

Teismas pažymi, kad Z. V. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendį, atidėjimo metu, tačiau minėtos bausmės vykdymo atidėjimas pasibaigė 2019 m. gegužės 30 d., t. y. bausmė atlikta. Dėl to, nesant neatliktos bausmės dalies pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendį, šiais nuosprendžiais Z. V. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, nebendrinamos.

Įvertinęs nukentėjusiosios poziciją dėl kaltinamojo veiksmų, kad jie susitaikė, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi galimybes ir gali dirbti, iš esmės nusikalstamas veikas daro būdamas neblaivus, tą patvirtino ir nukentėjusioji, atsižvelgęs į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, teismas nusprendžia taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams. Z. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini šie įpareigojimai: susirasti darbą arba nepertraukiamai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas); neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, vykimu į gydymo įstaigas (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas); neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti Z. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant nurodytos programos kursą. Teismas nurodo, kad toks pakankamai didelis įpareigojimų skaičius kaltinamajam nustatytas įvertinus Z. V. padarytą nusikalstamą veiką, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti Z. V. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principą ir visuomenės interesą, kad nubaustas už nusikaltimo padarymą asmuo jaustų paskirtos bausmės neigiamus padarinius ir būtų visais įmanomais būdais sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismo vertinimu, šiuo atveju Z. V. dar ne realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o būtent tokių nustatytų įpareigojimų laikymasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turės daugiausiai teigiamos įtakos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Z. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51) – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Z. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Realiu laisvės atėmimo bausmės atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Z. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 6 d. 00.06 val. iki 2019 m. balandžio 6 d. 17.16 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, Z. V. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant Z. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) susirasti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti Z. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant nurodytos programos kursą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Z. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Indrė RimkevičienėNuorašas tikrasTeisėja Indrė Rimkevičienė