Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutarimo N. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. gegužės 6 d. surašė N. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis tą pačią dieną, 06 val. 25 min., ties Klaipėdos gatvės 103 namu, Panevėžio mieste, būdamas neblaivus (nustatytas 1,92 promilių girtumas) vairavo automobilį Mazda 626, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Skundžiamu nutarimu N. N. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad N. N. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pirmosios instancijos teismo nustatyta N. N. asmenybė nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą nuobaudą. Todėl vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.

Apeliantas pagrįstai nurodė, kad N. N. per 2 metų vairavimo stažą jau antrą kartą yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jis nėra drausmingas transporto eismo dalyvis, anksčiau skirta administracinė nuobauda (piniginė bauda) nebuvo efektyvi atsakomybės priemonė, iš kurios jis būtų padaręs išvadą, kad privalu laikytis KET reikalavimų. ATPK 36 straipsnis numato, kad laikoma, jog asmeniui administracinė nuobauda nebuvo paskirta, jei per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos įvykdymas, jis nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad N. N. turi galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą 2007 m. balandžio 19 d. nutarimu, kuri buvo įvykdyta 2007 m. liepos 25 d. (b. l. 5). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, nepagrįstai neatsižvelgė į šias neigiamai pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

Tai, kad asmuo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo yra laikoma jo atsakomybę švelninančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Visuma šių aplinkybių rodo, kad neskyrus ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose numatyto specialios teisės atėmimo, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Tad, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.