Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-03-19 · Administracinė byla Nr. I1-1019-320/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-19
Bylos Nr.
I1-1019-320/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03134-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
K. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1019-320/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03134-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 19 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. M. (toliau - ir pareiškėjas, ir K. M.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, ir atsakovės atstovas), priteisti jam 5000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis bei neteisėtai jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. bei 2018 m. rugsėjo 3 d.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad atliko bausmę Alytaus PN. 2018 m. rugpjūčio 15 d. blogai jautėsi ir nutarė kreiptis medicininės pagalbos. Pareigūnų iškvietimo mygtukas neveikė, todėl beldė į duris. Į kamerą atėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau– ir VST) pareigūnai, kurie nurodė stoti veidu į sieną ir plačiai išskėsti kojas. Pareigūnai spardė jo kojas ir liepė jas išskėsti dar labiau, klausinėjo, kodėl triukšmauja, nurodė daugiau nebelsti į duris, perspėjo, kad, jeigu dar kartą teks jiems ateiti, bus panaudotos specialiosios priemonės. 2018 m. rugpjūčio 17 d. dėl paskelbto badavimo vėl pasijuto blogai, todėl beldė į duris, kad būtų suteikta medicininė pagalba. Alytaus PN pareigūnas pagrasino, kad, jeigu jis ir toliau bels, iškvies VST pareigūnus. Vėl ėmus belsti į duris, į kamerą atėjo prižiūrėtojas su keliais VST pareigūnais, kurie atsivedė ir tarnybinį šunį. Buvo nurodyta atsistoti prie sienos, pareigūnai spardė pareiškėjo kojas, nurodė mažiau belsti į duris. 2018 m. rugpjūčio 31 d. į kamerą vėl atėjo VST pareigūnai su tarnybiniu šunimi, kuris puolė pareiškėją ir kitus nuteistuosius. 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 13 val., pietų metu, į kamerą buvo atėję Alytaus PN pareigūnas ir VST pareigūnai. Alytaus PN pareigūnas pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems nurodė stoti prie sienos ir plačiai išskėsti kojas, pasakyti savo pavardes. Pasakius pavardes, VST pareigūnai spardė kojas, sudavė pareiškėjui smūgius į nugarą ir kitas kūno vietas. Išėjus pareigūnams, pareikalavo iškviesti medicinos darbuotoją, kad būtų užfiksuoti sužalojimai. Į medicinos tarnybą buvo nuvestas tik po 2 valandų, jam buvo nustatytas nugaros dešiniosios pusės šonkaulių srityje nežymus paraudimas bei nubrozdinimas. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN pareigūnai be pagrindo vedė patruliuojančius VST pareigūnus į uždarosios zonos patalpas, kuriose nebuvo kilusi jokia ypatinga situacija, tai neatitinka Bausmių vykdymo kodekse numatytų atvejų. Dėl tokių Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, psichologiniu spaudimu, nepatogumais, fiziniu skausmu, stresu, dvasiniu sukrėtimu. Dėl pareigūnų veiksmų patyrė pažeminimą, psichologinį spaudimą, nepatogumus, fizinį skausmą, stresą, dvasinį sukrėtimą.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus PN atsiliepimu (b. l. 15-18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. į Alytaus PN buvo atvykusios sustiprintos VST pajėgos, kurios, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir užkirsti galimai neteisėtus nuteistųjų veiksmus, vykdė patruliavimą nuteistiesiems išeinant iš valgyklos. 2018 m. rugpjūčio 15 d., rugpjūčio 18 d., rugpjūčio 31 d. įvykių vaizdo įrašai neišsaugoti. 2018 m. rugsėjo 3 d. nuo 12.30 val. iki 13.00 val. uždaroje zonoje Alytaus PN pareigūnai patruliavo ir kamerų apžiūras vykdė kartu su VST pareigūnais. Eidami koridoriumi pareigūnai kameroje Nr. 41, kurioje tuo metu buvo laikomas ir pareiškėjas, girdėjo triukšmą, todėl užėjo į jos vidų ir atliko kameros apžiūrą. Pareigūnai pažeidimų nenustatė, patruliavimo ir kameros apžiūros metu nuteistųjų atžvilgiu specialiųjų priemonių ir kovinių imtynių veiksmų nenaudojo. 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo gauta Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 242/194, kurioje nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. nuteistajam K. M. nugaros dešinės pusės šonkaulių plote nustatytas nežymus odos paraudimas. K. M. paaiškino, kad jį sumušė VST pareigūnai. Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-0-02-00053-18, kadangi nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. bei 2018 m. rugsėjo 3 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog atsakovas atsiliepime cituodamas pareiškėjo skundo reikalavimus, nurodė: „Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2018-09-03 apie 12:55 į kamerą Nr.41 įėjo viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnai ir prieš jį naudojo fizinį smurtą, t.y. spardė į kojas, o Alytaus pataisos namų pareigūnai tokius veiksmus toleravo ir prašė VST pareigūnų, kad jį muštų“, t.y. atsakovas tinkamai suprato pareiškėjo reikalavimų esmę, o būtent, jog pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš Alytaus PN pareigūnų veiksmų, galimai nesant tam pagrindo, leidus VST pareigūnams užeiti į kamerų tipo patalpas, kuriose VST pareigūnai panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Teismas pažymi, kad administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus pirmą kartą, joje buvo priimtas teismo 2019-05-29 sprendimas (panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-11-04 nutartimi); šiame teismo sprendime teismui konstatavus, jog Alytaus PN neužtikrino, jog su pareiškėju būtų elgiamasi taip, jog būtų išsaugota jo sveikata, savigarba ir orumas, tuo pagrindu pripažinus, jog pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, atsakovės atstovas- Alytaus PN dėl šio teismo sprendimo apeliacinio skundo nepateikė (apeliacine tvarka byla išnagrinėta pagal pareiškėjo apeliacinį skundą – su teismo sprendimu nesutiko tuo aspektu, kad žalos atlyginimas nebuvo priteistas pinigine išraiška) .

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau– ir BVK) 112 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigų režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. BVK 113 straipsnyje numatyta, kad viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra pataisos įstaigų apsauga.

Pagal BVK 114 straipsnio 1 dalį pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. BVK 114 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu pataisos įstaigoje susidaro ypatinga situacija (nuteistųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais), tvarkai įstaigoje atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti gali būti pasitelkti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, taip pat VST ir policijos pareigūnai teisingumo ir vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 7 straipsnis nustato, kad VST slopina riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušes laisvės atėmimo vietose ar grupinius pasipriešinimus laisvės atėmimo vietų administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų vidaus tvarką, išlaisvina įkaitus; ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba šiurkščiai pažeidžiantiems viešąją tvarką ar laisvės atėmimo vietos vidaus tvarką.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (galiojusios ginčui aktualiu metu, toliau– ir Taisyklės) nustato, jog laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą (6 punktas); su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis (7 punktas).

Pareiškėjas skunde pateikė išsamius paaiškinimus apie 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 13 val. įvykių aplinkybes.

Iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2018 m. gruodžio 10 d. pažymos Nr. 4D-2018/1-1168/1184 „Dėl K. M. skundų prieš Alytaus pataisos namus“ (toliau – ir Pažyma) matyti, kad Seimo kontrolieriui buvo pateikti vaizdo įrašai, kurie, sprendžiant dėl Alytaus PN veiksmų, buvo aptarti ir įvertinti. Seimo kontrolierius, išanalizavęs vaizdo įrašus, nurodė, kad VST pareigūnai Alytaus PN kamerų tipo patalpose lankėsi ne kartą, įskaitant ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. bei 2018 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 4-8). Atsakovės atstovui atsiliepime nepateikus paaiškinimų apie pareiškėjo nurodytų 2018 m. rugpjūčio 15 d., rugpjūčio 18 d., rugpjūčio 31 d. įvykių aplinkybes (nurodžius, jog kad šių įvykių vaizdo įrašai neišsaugoti -b. l. 15), teismas remiasi ir Pažymoje nustatytomis aplinkybėmis.

Iš Seimo kontrolieriaus Pažymos matyti, kad peržiūrint 2018 m. rugsėjo 3 d. įrašą, buvo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 12 val. 54 min. Alytaus PN pareigūnas atvedė VST pareigūnus į kamerą, joje VST pareigūnai išbuvo apie 2 min., po to pareigūnai užėjo į greta esančią kamerą, kurioje išbuvo apie 4 min. (b. l. 5).

Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto I. T. 2018-09-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. nuo 12.30 val. iki 13.00 val. uždaroje zonoje Alytaus PN pareigūnai patruliavo ir kamerų apžiūras vykdė kartu su VST pareigūnais (b. l. 29).

Minėti duomenys patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu VST pareigūnai Alytaus PN pareigūnų buvo įleisti į keletą kamerų, tarp jų – ir į kamerą, kurioje bausmę atliko pareiškėjas.

Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymų Nr. 242/193, Nr. 242/194 matyti, jog K. M. 2018 m. rugsėjo 3 d., 15 val. buvo konstatuotas nugaros dešinės pusės šonkaulių plote nežymus odos paraudimas, toje pačioje kameroje kalėjusiam M. A. – kairės šlaunies raumenų sumušimas. K. M. nurodė, kad sužalojimai patirti per konfliktą su pareigūnais, M. A. nurodė, jog jam įspyrė VST pareigūnas (b. l. 42-43).

Atsakovas savo atsiliepime nepateikė jokių paaiškinimų, kokiu pagrindu minėtu laikotarpiu VST pareigūnai lankėsi uždaroje zonoje esančiose kamerose, kokia buvo susidariusi ypatinga situacija, numatyta teisės aktais, kuriai suvaldyti būtų buvę būtina pasitelkti VST pareigūnus. Teismas pažymi, kad tokie atsakovės atstovo paaiškinimai nebuvo pateikti ir Seimo kontrolieriui, tyrusiam pareiškėjo skundą dėl įvykių, vykusių laikotarpiu nuo 2018-08-13 iki 2018-09-13, apsiribojant deklaratyviu teiginiu, kad kamerose „girdėjosi triukšmas“.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju teismas pažymi, kad administracinis procesas iš esmės grindžiamas rungimosi principu, šalims suteikiamos vienodos galimybės procese. LVAT yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausiai apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenins. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvus įrodinėjimo naštos aspektas) (žiūrėti LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje A17-301/2007, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje A575-1774/2014).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie pareigūnų elgesį su pareiškėju ir atitinkamas kitas aplinkybes paprastai tenka atsakovui (žiūrėti mutatis mutandis EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus, šioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju paneigti pareiškėjo teiginius dėl nurodytų pažeidimų pareiga teko atsakovės atstovui, tačiau atsakovės atstovas šios pareigos neįvykdė ir nepateikė nustatytų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes bei įvertinus tai, kad teismui nepateikti duomenys leidžiantys spręsti, jog 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. bei 2018 m. rugsėjo 3 d. Alytaus PN apskritai ar kamerų tipo patalpoje Nr. 41, į kurią buvo paskirtas pareiškėjas, buvo BVK 114 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 7 straipsnyje nurodytų situacijų, kurioms esant, atsakovės įgalioti subjektai, tarp jų – Alytaus PN, galėjo pasitelkti VST pareigūnus, konstatuotina, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. Alytaus PN neužtikrino, jog su K. M. būtų elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jo fizinė sveikata, savigarba ir orumas, todėl pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog Alytaus PN atliko tyrimą dėl K. M. 2018 m. rugsėjo 4 d. pateikto skundo ir 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (b. l. 19-43).

Alytaus PN argumentas, kad nenustačius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, nėra pagrindo konstatuoti pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas. Neteisėti veiksmai, esantys civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindu, suprantami kaip įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas ir nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-706/2015). Taigi, tai, jog nebuvo nustatyta pagal BK kvalifikuojamos veikos, nereiškia, kad nebuvo veikų, kurios gali būti vertinamos kaip neteisėtos CK 6.271 straipsnio prasme.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 4 paras buvo kalinamas ribojant jo teisę į saugumą, su juo nebuvo elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jo sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiškėjo teisių apimtį.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žiūrėti LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žiūrėti EŽTT 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, EŽTT 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žiūrėti EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Nagrinėjamojoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo nurodoma patirta žala, siejama su pažeminimu, fizinis skausmu nėra tiesiogiai susijusi su atsakovės atstovo Alytaus PN šioje byloje konstatuotais neteisėtais veiksmais, nes skunde pats pareiškėjas nurodo, jog, pagal jo paaiškinimus, smūgius jam sudavė bei žemino, galimai VST pareigūnai, o ne Alytaus PN pareigūnai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatytų atsakovės atstovės pripažintų neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį su pareiškėjo patirta neturtine žala (neigiamus išgyvenimus, stresą, dvasinius sukrėtimus), atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjo teisių pažeidimas buvo trumpalaikis, nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. bei 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo pažeista pareiškėjo K. M. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose.

Kitą skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė