Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41³str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-10-03 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.0663-0111, kuriame nurodė, kad A. S., būdamas UAB „Izitas“ direktorius priėmė į darbą N. R. darbininko-trinkelių klojėjo pareigose, nesudaręs su šiuo darbuotoju rašytinės darbo sutarties. N. R. įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn., iki 2011 m. rugpjūčio mėn.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. į 2012-01-10, 14.00val. paskirtą teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka, tai patvirtina jo parašas ant 2011-11-30 teismo posėdžio protokolo, tai yra jis asmeniškai buvo informuotas apie 2012-01-10, 14.00val. paskirtą teismo posėdį. A. S. iki teismo posėdžio nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį, bei nepranešė teismui dėl ko negali dalyvauti teismo posėdyje, todėl teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, tai yra vengia atvykti į teismo posėdį apie kurio datą ir laiką informuotas tinkamai, todėl administracinė byla išnagrinėjo jam nedalyvaujant (LR ATPK 272str. 2d.).

2011-11-30 vykusio teismo posėdžio metu A. S. nesutiko su administraciniu teisės pažeidimo protokolu, tai yra neigė padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Paaiškino, kad N. R. jis surado pagal skelbimą internete, nes jam reikėjo iškloti trinkeles, todėl jis ieškojo darbininkų kas tai galėtų padaryti. Nurodė, kad Nerijus jam pasirodė rimtas vyras, be to Nerijus jam pasakė, kad turi verslo liudijimą, todėl jie susitarė dėl darbų ir jis Nerijui sumokėjo avansą, o dokumentus sakė vėliau susitvarkys. Rugsėjo pirmomis dienomis Nerijus nebeatvyko į darbą. Nurodė, kad su Nerijumi nėra pilnai atsiskaitęs, nes jis neatliko viso darbo iki galo. Nerijų dirbti jis žadėjo priimti kaip subrangovą, nes jis buvo samdomas dirbti konkrečiai dėl trinkelių išklojimo Gružeikiuose ir kituose objektuose, darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Paaiškino, kad niekas negirdėjo kaip jie tarėsi su Nerijumi, rašytinės sutarties taip pat nebuvo sudarę. Patvirtino, kad Nerijus kurį laiką dirbo kaip jo subrangovas. Paaiškino, kad pas jį dirba 4 darbuotojai, L. ir B. kartu dirbo su R.i. Nurodė, kad pas jį visi darbuotojai dirba iš darbo biržos.

Teismo posėdžio metu institucijos surašiusios protokolą atstovas nurodė, kad A. S. yra UAB „Izitas“ direktorius. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad N. R. nesudaręs su UAB „Izitas“ darbo sutarties dirbo darbininko-trinkelių klojėjo pareigose nuo 2011m. gegužės mėn. iki 2011m. rugpjūčio mėn. Nurodė, kad tai, kad A. S. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³str. 1d., sudėtis, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, N. R. paaiškinimas ir skundas. Nurodė, kad N. R. nurodė, kad dėl darbo derinosi su A. S., atlyginimą už darbą iš A. S. pradžioje jis gavo, o po to nebegaudavo.

Liudytojas N. R. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį jis pažįsta, nes pas jį 2011m. liepos mėn., įsidarbino dirbti pagal skelbimą. Paaiškino, kad su A. S. susitarė, kad jis jam mokės minimalią algą -800Lt. Nurodė, kad A. S. iš jo paėmė pasą, Sodros pažymėjimą, nuotrauką, medicininę pažymą ir sakė, kad įdarbins oficialiai, bet neįdarbino. Paaiškino, kad jis niekur nepasirašė, kai S. pridavė dokumentus, o verslo liudijimo jis niekada neturėjo ir nesakė A. S., kad jį turi. Paaiškino, kad jo darbo pobūdis buvo aplinkos tvarkymas, betonavimas, trinkelių klojimas. Pas S. jis dirbo apie 2 mėnesius ir išdirbus dvi savaites jis gavo 480,00 Lt, o paskui jam tik žadėjo sumokėti, tačiau algos nesumokėjo ir neįformino jo dirbti oficialiai. Kadangi jis algos negavo ir darbo sutarties su juo A. S. nesudarė, jis kreipėsi į darbo inspekciją. Paaiškino, kad skelbimą, kad ieškomi darbininkai jis rado www.alio.lt“ interneto puslapyje. Pripažino, kad Internete jie skelbiasi, kad atlieka darbus kaip brigada, tačiau realiai nedirbo kaip brigada. Nurodė, kad A. S. pats nuveždavo juos į darbą, duodavo medžiagas darbui, reikėjo turėti tik savo darbo rūbus.

2011-10-03 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.0663-0111 nurodyta, jog A. S., būdamas UAB „Izitas“ direktorius, laikotarpiu nuo 2011 m.gegužės mėn. iki 2011 m.rugpjūčio mėn., leido dirbti N. R. darbininko-trinkelių klojėjo pareigose, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties. N. R. klojo trinkeles statybos objektuose, Gvildžiuose ir Gružeikiuose, A. S. jam sumokėjo apie 900,00 litų (b.l. 3-4).

Byloje esantys N. R. 2011-09-05 ir 2011-09-22 Valstybinei darbo inspekcijai rašyti paaiškinimai patvirtina, kad N. R. laikotarpiu nuo 2011m. gegužės mėn. iki 2011 m.rugpjūčio mėn., dirbo UAB „Izitas“ darbininko-trinkelių klojėjo pareigose. Dėl įdarbinimo ir darbo funkcijų jis tarėsi su UAB „Izitas“ direktoriumi A. S.. Jam už atliktą darbą buvo sumokėta 900 Lt, pinigus asmeniškai sumokėjo A. S., darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo, nors kaip tvirtina liudytojas N. R. A. S. buvo pasiėmęs N. R. Sodros pažymėjimą, medicininę pažymą ir nuotrauką (b.l. 5, 8). Iš 2011-09-05 Sodros užklausos apie UAB „Izitas“ įmonėje dirbančius asmenis nustatyta, kad 2011m. rugsėjo mėn., N. R. įmonėje nedirbo, viso dirbo 4 asmenys- A. B., S.K., O L. ir A. S. (b.l. 6). Teismo turimi VSDFV duomenys patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 N. R. dirbo tik nuo 2010-09-16 iki 2011-02-23 UAB „duomenys neskelbtini“ bei nuo 2011-09-27 iki 2011-12-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

LR ATPK 41³str. 1d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų LR DK 93str. LR DK 98str. 1d. 1p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant LR DK 93str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, tai yra kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja LR DK 99str. Šio straipsnio 3d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. leido N. R. dirbti nepasirašius su juo darbo sutarties ir neįteikus antrojo šios sutarties egzemplioriaus bei neišdavus darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento. Tai, kad N. R. realiai atliko darbo funkcijas (klojo trinkeles statybos objektuose Gvildžiuose ir Gružeikiuose) bei gavo dalį pinigų už atliktą darbą, patvirtino ne tik pats N. R., kuris byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, bet ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris teismo posėdžio metu neneigė, kad N. R. dirbo, tačiau nurodė, kad jis dirbo ne pagal darbo sutartį, o kaip jo subrangovas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad buvo visi LR DK 93str. numatyti darbo sutarties požymiai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. paaiškinimai, kad jis manė, jog N. R. turi verslo liudijimą ir jis su juo buvo sudaręs subrangos sutartį vertinami kritiškai, kaip vengimas administracinės atsakomybės, nes nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias A. S. nurodytas aplinkybes. Tai, kad N. R. 2011 metais nebuvo išduotas verslo liudijimas, individuali veika pagal pažymą nebuvo įregistruota patvirtina ir Klaipėdos apskrities VMI mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyriaus 2011-12-14 raštas Nr. (18.35) L2-/0442 (b.l. 31). Liudytojas N. R. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis neturėjo verslo liudijimo ir paneigė A. S. nurodytas aplinkybes, kad jis A. S. sakė, kad turi verslo liudijimą. N. R. paaiškino, kad jis norėjo, kad su juo būtų sudaryta darbo sutartis, būtent todėl jis A. S. atidavė savo asmens dokumentus, kad būtų galima sudaryti darbo sutartį ir manė, kad darbo sutartis su juo bus sudaryta, tačiau A. S. tik buvo paėmęs jo asmens dokumentus ir žadėjo sudaryti darbo sutartį, tačiau to nepadarė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad A. S. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³str. 1d., sudėtis. A. S. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad duomenų, jog A. S. būtų teistas ar baustas administracine tvarka nepateikta, įvertinus minėtas aplinkybes, A. S. skirtina minimali administracinė nuobauda LR ATPK 41³ str. 1d. sankcijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. dėl padaryto pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³str. 1d., paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Informuoti A. S., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti teismui.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.