Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-03-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-3704-950/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-08
Bylos Nr.
e2YT-3704-950/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00166-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Tomas Ridikas (pirm.)
Pareiškėjas
D. A.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės ,,Turto bankas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
Advokatai
Audronė Žemeckė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3704-950/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00166-2021-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Martikaitytei,dalyvaujant pareiškėjos D. A. atstovei advokatei Audronei Žemeckei,nedalyvaujant pareiškėjai D. A.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atstovui,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims - valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. A. 2021 m. sausio 6 d. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, jos sutuoktinis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas R. K.. Po tėvo mirties ji kreipėsi į Kauno miesto 12-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo bylos užvedimo. Tuomet paaiškėjo, jog jos tėvas R. K. po savo sutuoktinės, pareiškėjos motinos S. K., mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Mirus S. K., jos vardu viešajame nekilnojamo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto nebuvo, tačiau jos sutuoktinio, R. K. vardu yra įregistruotas šis turtas: 1/3 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjos tėvams - R. K. ir S. K. gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po S. K. mirties R. K. priėmė palikimą ir pradėjo valdyti bei juo rūpintis kaip savo turtu - mokėjo mokesčius, sudarė įvairiais paslaugų teikimo sutartis, gerino nekilnojamojo turto būklę, kitaip juo rūpinosi. Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu, nes pareiškėja neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų faktą, kad jos tėvas R. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinės S. K. mirties.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko. Jai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, pareiškėjos neatvykimo priežastys nežinomos.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė advokatė Audronė Žemeckė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, teisiniais argumentais pagrindė pareiškimo motyvus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos S. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad iki 2021 m. sausio 28 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. K. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų patenkintas.

Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Tiek valstybės įmonei „Turto bankas“, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą suinteresuoti asmenys išreiškė procesinio pobūdžio prašymus nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, jos sutuoktinis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Iš giminystės santykius liudijančių rašytinių įrodymų (gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini), sutuoktuvių liudijimo (duomenys neskelbtini)) matyti, kad S. K. ir R. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters D. K. (dabar - A.). (duomenys neskelbtini) S. K. mirė. Duomenų, kad po jos mirties, būtų priimtas palikimas, byloje nėra. (duomenys neskelbtini) mirė R. K.. Po R. K. mirties palikimą priėmė jo dukra D. A.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad R. K. vardu yra registruota 1/3 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl jis laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių (S. K. ir R. K.) nuosavybe (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja faktą, kad jos tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės (pareiškėjos motinos) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti, įrodinėjo byloje pateiktas rašytiniais įrodymais (sąskaitų ir kitų mokėjimų kopijomis; nuotraukomis; gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Pareiškėja pareiškime (taip pat jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu) vienareikšmiškai ir be jokių abejonių patvirtino faktą, kad D. A. tėvas R. K. gyveno bute (duomenys neskelbtini) ir po sutuoktinės S. K. mirties vienas rūpinosi butu, mokėjo visus būtinus mokesčius.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytus faktus, kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius dokumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas. Šiuo atveju nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. K., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, jos sutuoktinis R. K., priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis; CPK 448 straipsnis).

Prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 270 straipsniu, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, jos sutuoktinis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Tomas Ridikas