Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo D.D. skundo dėl operatyvaus patikrinimo pažymos panaikinimo atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išanalizavus skundą, daroma išvada, kad pareiškėjo D. D. keliamas ginčas susijęs su operatyviu patikrinimu, kurį 2015 m. lapkričio 4 d. – 2016 m. sausio 6 d. laikotarpiu atliko Panevėžio AVMI, siekdama patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti, asmuo skundu į teismą kreipiasi laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Viešojo administravimo srityje yra priimama įvairaus pobūdžio aktų, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, pagal kurį, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje galima akivaizdžiai spręsti, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali tapti ginčo administraciniame teisme objektu. Dėl šios priežasties skundą atsisakoma priimti nagrinėti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžia, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į nurodytą teisės normų aiškinimą, daroma išvada, kad konkrečiu atveju sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti administraciniame teisme nagrinėtino ginčo dalyku, būtina nustatyti, ar pareiškėjo ginčijama operatyvaus patikrinimo pažyma gali būti laikoma teisės aktu, t. y. ar atitinka bendruosius individualaus administracinio akto požymius, nurodytus ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, kad jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo konkretaus subjekto atžvilgiu rezultatas, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas) (2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-135/2009).

Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio AVMI 2016 m. sausio 6 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje mokesčių administratorius konstatavo faktus apie pareiškėjo darbinę veiklą, gautas paskolas, negrąžintų paskolų likučius, sandorių sudarymą ir kt. Skundžiamame dokumente mokesčių administratorius nėra suformulavęs pareiškėjui, kaip mokesčių mokėtojui, jokių privalomų vykdyti nurodymų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo skundžiama operatyvaus patikrinimo pažyma negali įtakoti pareiškėjo teisių ir pareigų, todėl reikalavimas panaikinti Panevėžio AVMI 2016 m. sausio 6 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnio 3 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, darant išvadas dėl D. Dinsmono skundo, atsižvelgiama į išaiškinimus, kurie pateikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos normas, apibendrinime. Šio apibendrinimo dalyje „Aktai, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui“ nurodyta, jog administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti mokesčių administratoriaus surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma. Taigi, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai bei mokesčių administratoriaus aktų ir veiksmų įtaka akto (sprendimo), galinčio būti administracinės bylos ginčo dalyku, teisėtumui galės būti pateikiami nagrinėjant administracinę bylą, kuri galės būti pradėta pagal pareiškėjo skundą dėl mokesčių administratoriaus vėliau priimtų privalomų ir teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančių administracinių sprendimų.

Nustačius, kad skundžiama operatyvaus patikrinimo pažyma nesukėlė D. D. teisinių pasekmių ir neįtakojo pareiškėjo teisių ir pareigų, skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, atsisakoma priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105, 106 ir 149 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo D.D. skundą dėl 2016 m. sausio 6 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, atsisakyti priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir jo priedus grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.