Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-04-20 · Civilinė byla Nr. e2VP-22645-155/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
e2VP-22645-155/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini)
Suinteresuotas asmuo
A. V.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini), prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys UAB (duomenys neskelbtini), A. V., antstolis D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/03467 pagal Kauno m. 16-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. RK-3939 pakeisti pradinę išieškotoją UAB (duomenys neskelbtini) jos teisių perėmėju (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad antstolis D. Š. vykdo Kauno m. 16-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. RK-3939 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) naudai. 2016 m. gruodžio 19 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi pradinė kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į skolininko skolą pagal išduotą vykdomąjį dokumentą perleido naujajam kreditoriui (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nurodyta įstatymo norma detalizuojama bendroji procesinių teisių perėmimą reglamentuojanti norma vykdymo procese – CPK 48 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-367/2008).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Kauno m. 16-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. RK-3939 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. V. kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Pradinė kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 19 d. sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę į skolininko A. V. skolą naujajam kreditoriui (duomenys neskelbtini).

Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. V. nėra susijęs su kreditorės asmeniu, neprieštarauja įstatymams. CK 6.109 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išieškotojo pakeitimas vykdymo procese negali būti tapatinamas su reikalavimo perleidimo fakto panaudojimu prieš skolininką. Tokio fakto panaudojimu gali būti vertinami tik prieš skolininką atliekami vykdomieji veiksmai. Taigi, tuo atveju, jeigu skolininkas nėra gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, pagal minėtą CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatą, prieš pradedant vykdomuosius veiksmus, skolininkui turėtų būti įteikiama reikalavimo perleidimo sutarties kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2009).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad įvyko materialiųjų subjektinių teisių perėmimas, todėl vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/03467 pirminė išieškotoja UAB (duomenys neskelbtini) pakeistina naujuoju išieškotoju – (duomenys neskelbtini), pagal Kauno m. 16-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. RK-3939 dėl išieškojimo iš skolininko A. V..

Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291, 593, 596 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą patenkinti.

Vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/03467 pakeisti pirminę išieškotoją UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos teisių perėmėju (duomenys neskelbtini), filialo kodas (duomenys neskelbtini), dėl išieškojimo iš skolininko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Kauno m. 16-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. RK-3939.

Išaiškinti, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė