Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Karolinai Krukovskai, dalyvaujant Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Rugilei Jaskelevičiūtei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T. (A. T.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. T. (A. T.), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2021 m. birželio 8 d. apie 20 val. 00 min., atvyko į Medininkų kelio posto, krovinių išvykimo aikštelę, kurioje buvo patikrinta jo vairuojama transporto priemonė DAF, su laikinosios registracijos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios pagal CMR Nr. 325702, Nr. 32572/1 ir PVM sąskaitas-faktūras Nr. MV0000000138, Nr. AGS Nr. 328 priklauso Kazachstano Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini), važiuojančias maršrutu Lietuva-Kazachstanas. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. Lietuvoje pasikrovė krovinį – automobilių detales (svoris – 22075,050 kg.), kurį vežė į Kazachstano Respubliką (tai patvirtina tarptautinis krovinių vežimo važtaraštis CMR Nr. 325702/2). Nustatyta, kad vilkiką DAF Kazachstano Respublikos įmonė (duomenys neskelbtini) įsigijo 2021 m. gegužės 17 d., tai patvirtina PVM sąskaita-faktūra Nr. MV0000000138. Vadovaujantis 1993 m. gruodžio 23 d. tarpvalstybinio susitarimo tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos 9 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad kroviniai tarp susitariančiųjų šalių arba tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis, vežami autotransporto priemonėmis, kurios privalo turėti savo šalies registravimo ir skiriamuosius ženklus. A. T. krovinį gabeno nesilaikydamas tarpvalstybinio susitarimo tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos nustatytų sąlygų, kadangi krovinį gabeno su laikinosios registracijos numeriais, nepateikė leidimo vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais, tokiais savo veiksmais pažeidė Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių 7 punktą ir pakartotinai per vienerius metus po administracinės nuobaudos skyrimo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu vadovavosi Europos Sąjungos reglamentu ir manė, kad kai automobilis, priekaba ir krovinys priklauso vienai kompanijai leidimas nereikalingas. Tačiau baigiamųjų kalbų metu dėl savo kaltės sutiko ir suprato, kad jei kompanija registruota Kazachstano Respublikoje taip gabenti krovinį, kaip nurodyta administraciniame kaltinime negalima.

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė (toliau – Institucija) Rugilė Jaskelevičiūtė teismo posėdžio metu palaikė kaltinimą dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir prašė A. T. baudą skirti sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 450 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu, padaryta pakartotinai.

Nors kaip parodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nagrinėjamo įvykio metu jis vadovavosi 2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklėmis (toliau –Reglamentas), tačiau nagrinėjamu atveju Reglamento normos jo atžvilgiu negali būti taikomas. Reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis reglamentas taikomas tarptautiniam krovinių vežimui keliais Bendrijos teritorijoje už atlygį. Pagal Reglamento 3 straipsnį tarptautinis vežimas vykdomas turint Bendrijos licenciją ir, jei vairuotojas yra trečiosios šalies pilietis – vairuotojo liudijimą, o Reglamento 4 straipsnio 1 dalies a, b punktuose įtvirtinta, kad vadovaujantis reglamentu, valstybė narė Bendrijos licencijas išduoda bet kuriam už atlygį keliais krovinius vežančiam vežėjui, kuris: yra įsisteigęs toje valstybėje narėje remiantis Bendrijos teisės aktais ir tos valstybės narės nacionaliniais teisės aktais; ir laikantis Bendrijos teisės aktų ir tos valstybės narės nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių leidimą verstis vežėjo kelių transportu verslu, įsisteigimo valstybėje narėje turi teisę užsiimti tarptautiniu krovinių vežimu keliais. A. T. negali gauti Bendrijos licencijos, nes pagal CMR važtaraščius vežėjas yra įsisteigęs ne Bendrijos teritorijoje, Kazachstano Respublikoje. Kadangi Reglamentas yra taikomas Europos Sąjungos vežėjams, o nagrinėjamu atveju vežimą vykdė trečiosios šalies, t. y. Kazachstano Respublikos vežėjas, kuris iš Europos Sąjungos į Kazachstaną gabeno krovinį, todėl A. T. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės sudarytą susitarimą yra reikalingas leidimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497 patvirtintų Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių (toliau – Taisyklės) 21 punktu, kuriame numatyta, jog krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai, kurių sąrašas pateikiamas Taisyklių 2 priede, o 22 punkte numatyta, kad vežėjai ir transporto priemonių ekipažų nariai turi išmanyti šių susitarimų nuostatas ir jų laikytis. Minėtuose tarpvalstybiniuose susitarimuose numatyti kelionės leidimai, suteikiantys teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, kuriuos privalo turėti vežėjai. A. T. krovinį gabeno nesilaikydamas tarpvalstybinio susitarimo tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos. 1993 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (toliau – Susitarimas) 5 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatyta, kad kroviniai tarp abiejų šalių arba tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis, išskyrus šio Susitarimo 6 straipsnyje numatytus vežiojimus, vežami krovininiais automobiliais su priekabomis ar puspriekabėmis arba be jų pagal Susitariančių Šalių kompetentingų įstaigų išduodamus leidimus. Kiekvienam krovinio vežimui turi būti išduotas atskiras leidimas, suteikiantis teisę atlikti vieną reisą ten ir atgal, jei kas kita nenumatyta tame leidime. Taip pat pažymėtina, jog Susitarimo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog autotransporto priemonės, vykdančios tarptautinius vežiojimus, privalo turėti savo šalies registravimo ir skiriamuosius ženklus.

Kartu pažymėtina, kad be aptartų teisės normų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, administracinių nusižengimų registro duomenys, asmens paso kopija, transporto priemonių laikinosios registracijos liudijimų kopijos, PVM sąskaitų–faktūrų kopijos, CMR važtaraščiai, administracinių nusižengimų registro išrašai apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad A. T. 2020 m. rugsėjo 10 d. padarė analogišką nusižengimą. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad A. T. administraciniame kaltinime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis, pakartotinai per vienerius metus po administracinės nuobaudos skyrimo, gabeno krovinį, nesilaikydamas tarpvalstybinio susitarimo tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos nustatytų sąlygų, kadangi krovinį gabeno su laikinosios registracijos numeriais, nepateikė leidimo vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais. Šie A. T. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 450 straipsnio 3 dalyje.

Dėl nuobaudos individualizavimo

A. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris administracine tvarka baustas, taip pat ir už analogiško nusižengimo padarymą, tačiau paskirtą piniginę nuobaudą sumokėjęs, todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda, lygi minimumui.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išreikštą prašymą, baudos mokėjimas išdėstytinas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. T. (A. T.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsniu baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikai) mėnesių.

Pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 21135355168.

Išaiškinti A. T. (A. T.), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus