Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ „Kauno klinikos“ dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktorius 2016 m. lapkričio 28 d. įsakyme Nr. T4-340 „Dėl pacientui J. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (toliau – ir Įsakymas) konstatavo, kad nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2016 m. kovo 21 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose (toliau – ir Kauno klinikos) pacientui J. G. buvo taikyta tinkama ištyrimo ir gydymo taktika, išskyrus Įsakymo išvadų 2 punkte, nurodytus pažeidimus ir įspėjo Kauno klinikas dėl Įsakymo išvadų 2.2 punkte nurodytų teisės aktų ir vidaus įstaigos dokumentų pažeidimų.

Pareiškėjas skundu (I t., b. l. 1–7, 20) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Įsakymą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą – įspėjimą, paskiriant griežtesnę nuobaudą; įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jo skundą ir atlikti Kauno klinikose jam teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. T4-340 „Dėl pacientui J. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Tarnyboje 2016 m. balandžio 11 d. buvo gautas pareiškėjo skundas (II t., b. l. 141–142), kurį jis patikslino 2016 m. balandžio 21 d. (I t., b. l. 83–84), dėl Kauno klinikose laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2013 m. gruodžio mėn. suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos.

Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius paciento J. G. skundo pagrindu atlikęs Kauno klinikose 2011–2016 m. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, 2016 m. lapkričio 28 d. parengė kontrolės Nr. T3-151/2016 ataskaitą Nr. D17-259 (toliau – ir Ataskaita) (I t., b. l. 37–43).

Pareiškėjas teismui teigia, kad skundžiamame Įsakyme nepagrįstai konstatuota, kad ginčo laikotarpiu Kauno klinikose pareiškėjui buvo taikyta tinkama ištyrimo ir gydymo taktika, be to, Įsakymu Kauno klinikoms buvo paskirta per švelni nuobauda.

Atsakovė su pareiškėjo teiginiais nesutinka, teigdama, kad Tarnybos specialistai konsultantai konstatavo, kad pareiškėjui taikytas gydymas atitiko gydymo standartų rekomendacijas, o Kauno klinikoms skirta sankcija yra adekvati nustatytam pažeidimui.

Teismas su pareiškėjo teiginiais sutikti negali, palaiko atsakovės poziciją, nes įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, Tarnyba išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, atliko visapusišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintas Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas ir kiti teisės aktai.

1998 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. VIII-946 75 straipsnyje (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2228 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad: Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra Vyriausybės įsteigta įstaiga (1 dalis); Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą (2 dalies 6 punktas). 2009 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. XI-499 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 58 str. 2 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 59 str. 1 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos priima sprendimą dėl šiame įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) šiame įstatyme nurodytoms įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms nepateikta įstaigų veiklos kontrolei atlikti būtina informacija ar dokumentai arba ši informacija ir dokumentai neatitinka tikrovės; 2) pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai.

Asmens, pateikiančio su žalos atlyginimu nesusijusį skundą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba), skundo priėmimo tvarką, skundo įforminimo reikalavimus, jo nagrinėjimą, skundo nagrinėjimo įforminimą bei apskundimo tvarką reglamentuoja Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintas Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas. Aprašo 32 punkte (2016 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. T1-1782 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. spalio 29 d.) nustatyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Kontrolės ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme pateikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo. Aprašo 25 punkte (2014 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. T1-1771 redakcija, galiojusi iki 2016 m. spalio 29 d.) nustatyta, kad Tarnyba skundo nagrinėjimui gali pasitelkti kitas valdžios institucijas ir įstaigas, medicinos specialistus – konsultantus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V‑839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 11.13 punkte nustatyta, kad Tarnyba, siekdama savo veiklos tikslų ir vykdydama nustatytas funkcijas, turi teisę atliekant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, kviesti dalyvauti sveikatos priežiūros specialistus konsultantus, naudotis asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito medžiaga, teismo medicinos ekspertizės išvadomis bei kitais dokumentais, reikalingais patikrinimui atlikti.

Pareiškėjas nesutinka su Įsakymo išvada, kad ginčo laikotarpiu Kauno klinikose pareiškėjui buvo taikyta tinkama ištyrimo ir gydymo taktika iš esmės dviem aspektais: 1) pareiškėjui buvo taikytas spindulinis gydymas, todėl per didelė spinduliuotės dozė, gauta papildomai atliekant veido daubų srities kompiuterinės tomografijos tyrimą, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos būklei ir ligos progresavimui; 2) pareiškėjui buvo netinkamai paskirtas gydymas antibiotikais.

Tačiau byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Tarnyba atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, vertino pareiškėjo gydymo stacionare ligos istoriją (apskaitos forma Nr. 003/a) Nr. A1571573 (2011 m.), Kauno klinikų ambulatorinę asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusių medicinos specialistų medicinos praktikos licencijas, pareigų instrukcijas, darbo sutartis, Kauno klinikų poliklinikos įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus ir Kauno klinikų direktoriaus patvirtintus įstaigos vidaus dokumentus. Tarnyba išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl per didelės spinduliuotės dozės, įvertino medicininius dokumentus, kreipėsi į specialistą dėl medicininės išvados pateikimo, kaip tai numato Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 11.13 punktas, Aprašo 25 punktas. Tarnybos konsultantas gydytojas onkologas radioterapeutas, įvertinęs J. G. klinikinį atvejį, pažymėjo, kad pacientui po 2011 m. birželio 30 d. naviko šalinimo operacijos iš nosies ertmės buvo nustatyta nosies žarninio tipo adenokarcinomos G2 (T3N0M0,G2, III stadija) diagnozė bei paskirta spindulinė terapija 2011 m. liepos 25 d., kurios metu buvo atlikta simuliacijos procedūra bei paruoštas švitinimo planas; 2011 m. rugpjūčio 1 d. – 2011 m. rugsėjo 9 d., buvo taikyta pooperacinė spindulinė terapija po 2 Gy iki suminės dozės 60 Gy. Gydytojas onkologas radioterapeutas pabrėžė, kad šios patologijos atveju gydymo standartai numato, kad švitinimas po operacijos būtų pradėtas 6 savaičių laikotarpiu po operacijos, o pareiškėjui švitinimas pradėtas praėjus 4 savaitėms, todėl švitinimo laikas buvo pasirinktas gerai. Pasirenkant pooperacinės spindulinės terapijos metodiką atsižvelgiama į naviko lokalų išplitimą ligonio fizinę būklę, gretutinę patologiją ir kitus faktorius. Įvertinus J. G. duomenis bei vadovaujantis histologinio tyrimo atsakymu (operaciniai kraštai buvo švarūs, be navikinės infiltracijos), pacientas buvo priskirtas mažos arba vidutinės rizikos grupei. Tokiu atveju rekomenduojama švitinti linijiniu greitintuvu, taikant IMRT arba 3D metodiką. Rekomenduojama suminė dozė 54-63 Gy. Konsultantas gydytojas onkologas radioterapeutas pabrėžė, kad pacientui J. G. buvo skirta 60 Gy dozė ir tai atitiko gydymo standartų rekomendacijas. Gydytojas onkologas radioterapeutas pažymėjo, kad pacientui buvo suteikta tinkama spindulinės terapijos paslauga bei išlaikytas paslaugos suteikimo laiko reikalavimas ir realizuota tinkama suminė dozė.

Pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamai paskirto gydymo antibiotikais Tarnyboje taip pat buvo išsamiai išnagrinėti įvertinus medicininius dokumentus, specialisto paaiškinimus. Tarnybos konsultantas gydytojas otorinolaringologas įvertinęs pareiškėjo klinikinį atvejį nurodė, kad pacientui po 2011 m. birželio 30 d. atliktos operacijos gydytojas otorinolaringologas S. V., ambulatorinių apsilankymų metu 2011 m. spalio 21 d. – 2016 m. kovo 21 d., paskyrė adekvatų ir tinkamą gydymą bei buvo paskirtos tinkamos antibiotikų dozės.

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo medicininius dokumentus nustatė, kad 2011 m. gegužės 31 d., 2011 m. spalio 24 d., 2012 m. sausio 3 d., 2012 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjui buvo atlikti veido daubų srities kompiuterinės tomografijos tyrimai Nr. 702, Nr. 1525, Nr. 10, Nr. 447, tačiau pareiškėjo sutikimai minėtoms intervencinėms (invazinėms) procedūroms nebuvo įforminti, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Teismas negali sutikti su pareiškėjo argumentais, kad jo teisės buvo pažeistos, kai Kauno klinikų gydytojas S. V. jo gydymą bei priežiūrą patikėjo praktikantams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Kauno medicinos universiteto rektoriaus 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-625/V-228 patvirtintų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų įstatų (toliau – ir Įstatai) 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos yra nacionalinės svarbos viešoji asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje vadovaujantis europiniais standartais, teikiamos visų lygių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos, kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (toliau – ir Universitetas) vykdomos trijų pakopų studijos, moksliniai tyrimai, tobulinami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai. Įstatų 13 punkte nustatyta, kad integruotoje su klinikine praktika sveikatos priežiūros specialistų ruošimo ir tobulinimo srityje Kauno klinikos: 13.1. Kartu su Universitetu dalyvauja rengiant ir tobulinant sveikatos priežiūros specialistus ir vaistininkus, teikia klinikinę bazę Universiteto ir kitų mokymo ir tobulinimo institucijų studentams, gydytojams rezidentams, podiplominio tobulinimo kursų klausytojams, Universiteto doktorantams ir mokslininkams bei skatina darbuotojus aktyviai įsijungti į Universiteto studijų ir mokslinę veiklą; 13.2. tobulinant darbuotojus, plėtoja partnerystės ryšius su Lietuvos ir užsienio šalių universitetų ligoninėmis, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais viešaisiais ir privačiais juridiniais asmenimis; 13.3. dalyvauja rengiant vadovėlius, mokymo knygas ir priemones, diagnostikos ir gydymo standartus ir algoritmus. Įstatų 17.9 punkte nustatyta, kad vykdydamos įstatuose numatytą veiklą Kauno klinikos turi teisę vadovaujantis Universiteto studijų plėtros planais, sudaryti sąlygas vykdyti studijų procesą Kauno klinikose. Pagal 2004 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. IX-2148 2 straipsnį: gydytojas rezidentas – gydytojas, studijuojantis medicinos rezidentūroje ir dirbantis gydytoju rezidentu, prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo (2 straipsnio 3 dalis, 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1376 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.); rezidentūros bazė – universiteto ligoninė ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įgijusi teisę vykdyti rezidentūros programą ar jos dalį (2 straipsnio16 dalis). Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1376 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) gydytojas rezidentas verstis medicinos praktika pagal rezidentūros studijų programą, išskyrus konsultavimą, gali tik įstaigoje, kurioje atlieka rezidentūrą, ir tik prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo.

Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo gydymą bei priežiūrą patikėjus medicinos gydytojams – rezidentams, prižiūrimiems vadovo, pareiškėjo teisės ir teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos.

Teismas negali sutikti su pareiškėjo argumentais, kad Įsakymu Kauno klinikoms buvo paskirta per švelni nuobauda (įspėjimas).

1998 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. VIII-940 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Aprašo 33 punkte nustatyta, kad Tarnyba, taikydama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytas poveikio priemones/sankcijas, vadovaujasi šiais nurodytų poveikio priemonių/sankcijų pasirinkimo kriterijais: 33.1. kai nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra susiję su asmens sveikatos priežiūros specialisto kompetencija ir galimai padaryta praktikos klaida arba grubia praktikos klaida, Tarnyba taiko Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą reikalavimą, kad būtų patikrinta asmens sveikatos priežiūros specialisto profesinė kvalifikacija; 33.2. kai nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra susiję su nelicencijuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, Tarnyba taiko Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinę atsakomybę asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, surašydama administracinių nusižengimų protokolą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka; 33.3. kai nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra susiję su asmens sveikatos priežiūros įstaigos neveikimu, neužtikrinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui būtinų sveikatos apsaugos ministro įsakymais reglamentuotų reikalavimų, keliamų medicinos priemonėms (prietaisams), personalui, higienai, vykdymo ir šių pažeidimų asmens sveikatos priežiūros įstaiga nepašalino iki Tarnybos direktoriaus įsakymo projekto, nurodyto šio aprašo 26.7 papunktyje, parengimo dienos, Tarnyba taiko Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą sankciją sustabdyti visų ar dalies asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą; 33.4. kai nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra susiję su kitais, 31.1–31.3 papunkčiuose nenumatytais atvejais, Tarnyba taiko Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą įspėjimą įstaigai dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų, nustatant konkrečius jų pašalinimo terminus.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 str. 3 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2229 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos. Įvertinęs šią įstatymo nuostatą, teismas sprendžia, kad Tarnyba pagrįstai už pažeidimus, kurie nustatyti kaip padaryti 2011 m. gegužės 31 d., 2011 m. spalio 24 d., 2012 m. sausio 3 d., 2012 m. rugsėjo 28 d., neįforminus pareiškėjo sutikimų kompiuterinės tomografijos tyrimams atlikti, Įsakymu sankcijų netaikė, Įsakymo 4.1 punkte nustatė, kad yra praėję Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyti jų taikymo terminai.

Dėl Įsakymo 2.2.1 punkte nustatyto pažeidimo (t. y. Kauno klinikos per 20 darbo dienų neatsakė į 2016 m. vasario 12 d. gautą pareiškėjo skundą (atsakė praėjus 28 darbo dienoms) teismas vertina, kad Tarnyba pagrįstai jį kvalifikavo kaip nesusijusį su pareiškėjui teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir teisėtai bei pagrįstai skyrė Kauno klinikoms Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sankciją, kaip tai numato Aprašo 33.4 punktas.

Pareiškėjas skundžiasi teismui, kad jo skundo nagrinėjimas Tarnyboje buvo atidėtas du kartus.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2229 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad sprendimas dėl įstaigų kontrolės priemonių taikymo, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą priemonę, privalo būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos. Aprašo 27 punkte (2014 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. T1-1771 redakcija, galiojusi iki 2016 m. spalio 29 d.) nustatyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje turi būti baigtas per 3 mėnesius nuo skundo, atitinkančio visus šio aprašo 12 punkte nurodytus reikalavimus, gavimo dienos. Motyvuotu Tarnybos direktoriaus įsakymu skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 5 mėnesių laikotarpiui. Asmeniui informacija apie Tarnybos priimtą sprendimą pratęsti skundo nagrinėjimo terminą išsiunčiama per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

Nustatyta, kad Tarnyboje 2016 m. balandžio 11 d. buvo gautas pareiškėjo skundas (II t., b. l. 141-142), kurį jis patikslino 2016 m. balandžio 21 d. (I t., b. l. 83-84).

Nepraleidęs Aprašo 27 punkte nustatyto 3 mėnesių termino nuo teisės aktų reikalavimus atitinkančio skundo gavimo dienos (t. y. nuo 2016 m. balandžio 21 d.), Tarnybos direktorius 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. T4-211 (I t., b. l. 79) iki 2016 m. spalio 21 d. pratęsė asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės, atliekamos pagal J. G. skundą, atlikimo terminą, kadangi kontrolei atlikti buvo reikalingos dviejų gydytojų specialistų konsultacijos (I t., b. l. 80).

Tarnybos direktorius 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. T4-307(1.34) (I t., b. l. 71) iki 2016 m. lapkričio 21 d. pratęsė asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės, atliekamos pagal pareiškėjo skundą, atlikimo terminą, nes gydytojas otorinolaringologas buvo išvykęs ir negali pateikti vertinimo išvadų (I t., b. l. 72).

Apie terminų pratęsimą pareiškėjui buvo pranešta 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. D2-6358-(1.20) (I t., b. l. 77), 2016 m. spalio 20 d. raštu Nr. D2-8920-(1.20.) (I t., b. l. 70).

Teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas nežymiai (7 dienomis) praleidus 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. T4-307(1.34) pratęstą terminą (terminas buvo pratęstas iki 2016 m. lapkričio 21 d., skundžiamas įsakymas priimtas 2016 m. lapkričio 28 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A-14-416/2005, 2005 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-14-554-05, 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-248-715/2008). Taigi kiekvienas procedūrinis pažeidimas, padarytas priimant individualų administracinį aktą, turi būti vertinamas galutinio tikslo aspektu, t. y. sprendžiama, ar toks pažeidimas turėjo esminės įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinęs tai, kad skundžiamas Įsakymas priimtas nepažeidžiant Aprašo 27 punkte nustatyto 5 mėnesių termino, už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai, Įsakymu nebuvo taikytos kontrolės priemonės, kaip tai numato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalis, į tai, kad terminas buvo praleistas nežymiai (7 dienomis), pareiškėjas skunde nepagrindė, kokią įtaką termino praleidimas turėjo jo teisėms ir teisėtiems interesams, daro išvadą, kad šis procedūrinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Taigi įvertinus teisės aktų nuostatas, faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Tarnybai išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo skundą, atlikus visapusišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų J. G. jo skunde nurodytu laikotarpiu, kokybės kontrolę, Tarnyba nuosekliai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, skirdama Kauno klinikoms sankciją, įvertino visas reikšmingas aplinkybes.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad Tarnyba vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu Įsakymu skirdama Kauno klinikoms sankciją, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, netenkintinas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (I t., b. l. 20) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.