Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. S. ir K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties, kuria skundas atmestas civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. S. ir K. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Nemirai Šiugždaitei, M. T. (išieškotojui) dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asiliepimu į skundą suinteresuotas asmuo M. T. prašė skundą atmesti. Nurodė, kad A. B. S. darbo užmokestis ir kitos pajamas yra bendra sutuoktinių nuosavybė, kurią galima areštuoti, nes įkeisto žemės sklypo vertė nepadengs skolos sumos. Nurodo, kad areštuojant bendrą sutuoktinių turtą, tai yra daroma išieškotojo interesais, nes reali įkeisto turto – žemės sklypo vertė yra žymiai mažesnė, nei reikalinga skolai grąžinti, tai yra įvykdyti teismo sprendimą.

Antstolė pradėjusi išieškojimą iš pareiškėjos A. B. S. lėšų, pažeidė LR CPK 667 str., t.y. antstolė savo iniciatyva nustatė ginčo prievolės kilmę, neteisėtai ir nepagrįstai nustatė skolininko ir jo sutuoktinės prievolę esant bendrąja. Pažymėjo, jog prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, ir antstolis tokios teisės neturi.

Antstolė priimdama patvarkymus išieškoti iš pareiškėjos lėšų skolą ir vykdymo išlaidas, pažeidė LR CK 664 str. numatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, nes pirmąja eile turi būti išieškoma iš išieškotojo naudai hipoteka įkeisto turto - 0,2290 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini). Antstolės veiksmai priimant 2009-12-04 patvarkymus išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas iš A. B. S. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų yra neteisėti bei pažeidžia LR CPK 667 str. nuostatas, todėl naikintini.

Nurodo, jog pagal LR CPK 667 str., jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies nustatymo. Išieškotojui antstolio nustatytais terminais nesikreipus į teismą, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjų nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes, kad ginčo vykdomojoje byloje antstolė nėra pasiūliusi išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko K. S. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nuosavybės, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, jog antstolė vykdydama Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008-03-14 vykdomąjį raštą, dėl 932 500 Lt, 16 452,88 Lt palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, 22 761,65 Lt arbitražo mokesčių, 50 976 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš K. S. M. T., 2008-04-09 turto arešto aktu, areštavo skolininkui K. S. priklausantį 0,2990 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei 2009-12-04 patvarkymais areštavo skolininko sutuoktinės A. B. S. pinigines lėšas sąskaitose AB SEB banke, UAB “Medicinos banke”, AB “Sweedbank”, AB “Šiaulių banke” ir pervedė pinigus saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą, bei 2009-12-04 patvarkymu nutarė išskaičiuoti kiekvieną mėnesį po 70 proc. nuo B. A. S. darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Apeliantai skundžia antstolės veiksmus, kuriais pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio bei lėšų bankuose, nenustačius skolininko turto dalies bendrame turte, bei neturint teisinio pagrindo išieškoti skolą iš skolininko sutuoktinės.

LR Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismai šią užduotį įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi būti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinama teisė į teisminę gynybą ir turint galutinį teismo sprendimą, asmuo turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (LR CPK 18 straipsnis). Šaliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriškai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis įvykdomas priverstinai. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Pagal LR CPK 648 str. 1 d. 4, 7 p., vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti pažodžiui nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis ir pilnas skolininko pavadinimas, asmens kodas ir adresas. Pagal LR CPK 667 str. 1 d., jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog antstolės veiksmai, areštuojant pinigines lėšas bankuose, esančias bendrąja jungtine skolininko ir jo sutuoktinės A. B. S. nuosavybe, atitinka LR CPK 667 str. reikalavimus, tačiau apeliantai pagrįstai nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl skundžiamų antstolės veiksmų priimant patvarkymus išieškoti skolą iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, netyrė šių patvarkymų, nemotyvavo jų teisėtumo. Taip pat neatsižvelgė, jog antstolė nėra pasiūliusi išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko K. S. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nuosavybės, nustatymo.

Pagal LR CPK 329 str. 2 d. 7 p., absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra kai, pirmos instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti LR CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka. Kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog šiuo atveju neišsprendus visų reikalavimų yra pagrindas konstatuoti absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.

Pažymėtina, kad jeigu prievolei įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturi įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimo į kito sutuoktinio turto dalį. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jo asmeninio turto negali būti išduotas. Pakeisti teisingumo aktą – teismo sprendimą (res judicata) – antstolio patvarkymu (LR CPK 613, 756 str.) reikštų LR CPK 586 str. pažeidimą, t.y., vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Kasacinio teismas yra išaiškinęs, kad jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (LR CK 3.113 str.) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus komercinio arbitražo 2008-02-11 sprendimu byloje Nr.110 iš ieškovo K. S. atsakovui M. T. priteista 932 500 Lt, 16 452,88 Lt palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, 22 761,65 Lt arbitražo mokesčių, bei 50 976 Lt bylinėjimosi išlaidų. Minėtoje byloje ieškovo K. S. sutuoktinė neįtraukta į bylos nagrinėjimą, vykdomajame dokumente, nenurodyta kaip skolininkė, tuo tarpu antstolė pradėjo priverstinį išieškojimą iš jos darbo užmokesčio, bei patvarkymais įpareigojo bankus pervesti skolininko sutuoktinės lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, antstolė pradėjo priverstinį vykdymą iš skolininko sutuoktinės nenustačius skolininko turto dalies bendrame turte, bei neturint teisinio pagrindo, t.y., vykdomojo rašto. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog antstolė pažeidė LR CPK 667 str. nuostatas. Nesant vykdomojo dokumento dėl K. S. sutuoktinės kaip skolininkės, antstolis neturėjo teisinio pagrindo priimti patvarkymų dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš abiejų sutuoktinių turto, t.y., skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų, ar sąskaitų.

Kolegija taip pat pripažįsta pagrįstais apeliantų argumentais, jog antstolė priimdama patvarkymus išieškoti iš skolininko sutuoktinės lėšų skolos sumą ir vykdymo išlaidas, pažeidė LR CK 664 str. numatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, nes pirmąja eile turi būti išieškoma iš išieškotojo naudai hipoteka įkeisto turto - 0,2290 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju vykstant ginčui dėl žemės sklypo vertės, skola bei vykdymo išlaidos pradėtos išieškoti iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio bei sąskaitų. Pripažinus, jog antstolė neteisėtai pradėjo išieškojimą iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio bei jam prilygintų išmokų, ar sąskaitų, antstolė turi grąžinti visas išieškotas lėšas B. A. S., paliekant galioti areštą jos sąskaitoms (LR CPK 689 str. 4 d.).

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepasisakė ir neišsprendė dalies pareiškėjų reikalavimų, dėl ko iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pirmos instancijos nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų prašymas pripažinti antstolės 2009-12-04 patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 1 155 387,47 Lt piniginių lėšų išieškojimo ir 73 102,53 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. B. S. darbo užmokesčio dalies ar kitų jam prilygintų išmokų pripažinti neteisėtais, yra tenkintinas. Kadangi antstolė 2010-01-14 patvarkymu nutraukė išieškojimą iš A. B. S., nebėra teisinio pagrindo naikinti minėtų vykdomųjų dokumentų, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 9 p.). Pareiškėjų prašymą pripažinti antstolės 2009-12-04 patvarkymus, kuriais areštuotos A. B. S. sąskaitos bankuose neteisėtais ir juos panaikinti, atmesti. Įpareigoti antstolę grąžinti visas išieškotas lėšas iš A. B. S. pareiškėjai A. B. S., paliekant galioti areštą jos sąskaitoms (LR CPK 689 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - pripažinti antstolės Nemiros Šiugždaitės 2009-12-04 patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 1 155 387,47 Lt piniginių lėšų išieškojimo ir 73 102,53 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. B. S. a.k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio dalies ar kitų jam prilygintų išmokų, neteisėtais.

Bylą dalyje, dėl pareiškėjų prašymo panaikinti antstolės Nemiros Šiugždaitės 2009-12-04 patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 1 155 387,47 Lt piniginių lėšų išieškojimo ir 73 102,53 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. B. S. darbo užmokesčio dalies ar kitų jam prilygintų išmokų, nutraukti.

Pareiškėjų prašymą pripažinti antstolės Nemiros Šiugždaitės 2009-12-04 patvarkymus, kuriais areštuotos A. B. S. sąskaitos bankuose neteisėtais ir juos panaikinti, atmesti.

Įpareigoti antstolę Nemirą Šiugždaitę grąžinti visas išieškotas lėšas iš A. B. S. pareiškėjai A. B. S., paliekant galioti areštą jos sąskaitoms.