- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- T-269-1108/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44153-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Nuteistasis
- V. T.
- Advokatai
- Bronius Varsackis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. prašymą dėl priteistos žalos mokėjimo išdėstymo ir antstolės raginimo įvykdyti sprendimą sustabdymo (toliau ir – prašymas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros viso laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, V. T. paskirti įpareigojimai: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudimas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja N. P., jei tai nesusiję su dalyvavimu daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos valdymo organų veikloje. Minėtu 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiosios N. P. civilinis ieškinys ir priteista iš V. T. N. P. naudai 500 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. 2020 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2020 m. spalio 6 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. vasario 4 d. gautas nuteistojo V. T. prašymas 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu priteistos žalos mokėjimą išdėstyti dalimis ir sustabdyti antstolės raginimą įvykdyti sprendimą. Nuteistasis prašyme nurodo, kad iki 2021 m. vasario 4 d. nukentėjusioji N. P. nei raštu, nei kitomis priemonėmis jam (nuteistajam) nepateikė savo turimos banko sąskaitos numerio ir banko pavadinimo. Visiems baudžiamosios bylos proceso dalyviams yra žinoma apie tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas ir kurio senatvės pensija iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 342,30 Eur per mėnesį. Taip pat nurodo, kad gaunama tokio dydžio senatvės pensija yra per maža priteistai 500 Eur žalai atlyginti. Žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas bendraujant su nukentėjusiąja N. P., tačiau jam yra uždrausta su ja bendrauti, išskyrus kai tai yra susiję su dalyvavimu daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos valdymo organų veikloje. 2021 m. sausio 31 d. gavo antstolės Neringos Bacevičienės raginimą įvykdyti sprendimą. Antstolė nurodžiusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir pradėti vykdymo veiksmus, tačiau antstolės atliktas kliūčių nebuvimo patikrinimas nebuvo išsamus. Nuteistasis prašo teismo leisti jam atsiskaitinėti dalimis, mokant nukentėjusiajai po 20 Eur kas mėnesį tiesiogiai iš Sodros, o antstolės Neringos Bacevičienės raginimą sustabdyti.
Nukentėjusioji N. P. į teismo posėdį neatvyko, tačiau raštu informavo, kad vykdomasis raštas, išduotas baudžiamojoje byloje Nr. 1-495-1108/2020, yra pateiktas vykdyti antstolei Neringai Bacevičienei.
Nuteistasis V. T. teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti ir žalos mokėjimą išdėstyti dalimis, nurodė, kad gaunama senatvės pensija yra nedidelė, todėl norėtų atsiskaityti be papildomų mokesčių, t. y., kad pavedimai N. P. būtų daromi tiesiogiai iš Sodros. Svarsto galimybę pasiskolinti visą antstolės raginime įvykdyti sprendimą nurodytą sumą (534,02 Eur) ir pervesti iki raginime nurodytos datos, kad nedidėtų vykdymo išlaidos
Nuteistojo V. T. gynėjas advokatas Bronius Varsackis teismo posėdyje palaikė nuteistojo prašymą, tačiau nurodė, kad minėtas prašymas turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, be to, nurodė, kad nuteistąjį supažindino su antstolio veiksmų apskundimo tvarka.
Prokuroras teismo posėdyje siūlė nuteistojo prašymą atmesti, kadangi toks prašymas negali būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) tvarka. Prašymas išdėstyti priteistos žalos atlyginimą ir prašymas sustabdyti priverstinį išieškojimo procesą turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas
Nagrinėdamas nuteistojo V. T. prašymą dalyje dėl 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu N. P. naudai priteistos 500 Eur neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo teismas pažymi, kad BPK nereglamentuoja tenkinus civilinį ieškinį priteistos mokėtinos sumos atidėjimo ar išdėstymo tvarkos. Tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai, nuteistojo prašymas dalyje dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo nagrinėtinas CPK nustatyta tvarka.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teismas sprendžia, kad 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu iš nuteistojo V. T. N. P. naudai priteistos 500 Eur neturtinės žalos mokėjimo išdėstymas prašyme nurodytomis dalimis, t. y. mokant po 20 Eur per mėnesį, akivaizdžiai pažeistų teisėtus išieškotojos interesus, kadangi visas išieškojimo procesas truktų ilgiau nei dvejus metus. Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad N. P. jau yra pateikusi baudžiamojoje byloje išduotą teismo vykdomąjį raštą vykdyti antstolei Neringai Bacevičienei ir yra pradėtas priverstinis nuosprendžiu priteistos sumos išieškojimo procesas (2 t., b. l. 139–142). Teismo nuomone, šioje situacijoje 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu N. P. naudai priteistos 500 Eur neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas išieškotojui (N. P.) ir skolininkui (V. T.) sudarant taikos sutartį vykdymo procese. CPK 595 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. CPK 595 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Teismas kritiškai vertina nuteistojo motyvus, kad jis negalėjo sumokėti iš jo N. P. priteisto žalos atlyginimo, kadangi ji atsisako nurodyti savo sąskaitos numerį ir banką. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis į teismą dėl N. P. sąskaitos sužinojimo galėjo ir turėjo kreiptis iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo, tuo tarpu jis prašymą teismui padavė jau po to, kai vykdomasis raštas buvo perduotas antstolei. Visų antra, žalos atlyginimą galima sumokėti siunčiant pašto perlaidą arba per Perlo terminalą ir tam nukentėjusiosios sąskaitos numeris nėra reikalingas – nukentėjusioji neprivalo turėti sąskaitos banke ir net jei turi sąskaitą banke, gali nenorėti jos numerį atskleisti nuteistajam.
Dėl nuteistojo prašymo sustabdyti antstolės Neringos Bacevičienės 2021 m. sausio 26 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-21-176-2817 (toliau ir – raginimas) pasakytina, kad antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus apskundimo tvarka ir terminai yra numatyti CPK 510 ir 512 straipsniuose. CPK 510 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. CPK 512 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Matyti, kad nuteistasis prašydamas sustabdyti antstolės raginimą nesilaikė CPK nustatytos tvarkos, kuri jam buvo išaiškinta ir pačiame raginime.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo V. T. prašymas netenkintinas – prašymas dalyje dėl nuosprendžiu priteistos žalos mokėjimo išdėstymo atmestinas, o dalyje dėl antstolės raginimo įvykdyti sprendimą sustabdymo paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. T. prašymo netenkinti – prašymą dalyje dėl nuosprendžiu priteistos žalos mokėjimo išdėstymo atmesti, o dalyje dėl antstolės raginimo įvykdyti sprendimą sustabdymo palikti nenagrinėtu.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.