Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui V. Č. (V. Č.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. P. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2010-12-17 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija, NŽT) įgaliota pareigūnė O. P. (toliau – ir pareiškėja) 2010-12-17 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolą Nr. AT-2 už tai, kad, 2010-09-28 ir 2010-11-26 vykdant valstybinę žemės naudojimo kontrolę privačiame žemės ūkio paskirties žemės sklype Nr. 4347/0004:264, esančiame Nariūnų kaime, Salako seniūnijoje, Zarasų rajone (toliau – ir Žemės sklypas), dalis Žemės sklypo – apie 0,85 ha yra apsodinta mišku, likusi sklypo dalis yra apleista, nenušienauta ir neganyta, vietomis auga krūmai, medeliai. Žemės sklypo bendrasavininkė O. P. nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnyje nustatytų žemės naudojimo reikalavimų (b. l. 3).

Surašius ATP protokolus, iš karto buvo priimti nutarimai ir paskirtos administracinės nuobaudos, kas prieštarauja teisingam bylos išsprendimui, numatytam ATPK 248 straipsnyje.

NŽT atstovas teisminio nagrinėjimo metu skundo prašė netenkinti ir paaiškino, jog pareiškėja nubausta už tai, kad gavo leidimą apsodinti mišku visą ginčo žemės sklypą, tačiau apsodino ne visą žemės sklypą, likusi dalis yra blogos agrarinės būklės. Pabrėžė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad O. P., E. U. bei P. U. nuosavybės teise priklauso 1,72 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4347/0004:264, esantis Salako kadastrinėje vietovėje, Nariūnų k., Zarasų r. (b. l. 39).

Zarasų žemėtvarkos skyrius atliko planinį patikrinimą, ar laikomasi žemės naudojimo reikalavimų 1,72 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. 4347/0004:264, esančiame Nariūnų kaime, Salako seniūnijoje, Zarasų rajone. Zarasų žemėtvarkos skyrius 2010-09-28 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 157-9 konstatavo, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį, yra apleistas, nenušienautas, užaugęs piktžolėmis. Nurodė, kad žemės savininkai pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytas žemės naudotojo pareigas (b. l. 38). Zarasų žemėtvarkos skyrius 2010-09-30 raštu Nr. 1-07-364 prašė nedelsiant pašalinti Zarasų žemėtvarkos skyriaus 2010-09-28 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 157-9 įvardintus pažeidimus ir iki 2010-10-20 raštu informuoti Zarasų žemėtvarkos skyrių (b. l. 37).

2010-10-19 raštu O. P., P. U. ir E. U. informavo Instituciją, kad Žemės sklype yra pasodintas miškas, kad visus miško sodinimo ir priežiūros darbus atlieka UAB „Aukštaitijos girios“. Patvirtino, kad sklypas naudojamas pagal paskirtį, reguliariai atsodinami nudžiūvę sodinukai, priežiūrai naudojami repelentai (b. l. 36).

Institucija 2010-10-26 raštu Nr. 1-03-502 paprašė Žemės sklypo savininkų pateikti papildomus įrodymus (b. l. 35). 2010-11-04 Institucija gavo Žemės sklypo savininkų raštą ir papildomus įrodymus (b. l. 28, 29–34).

Zarasų žemėtvarkos skyrius antrą kartą atliko planinį patikrinimą, ar laikomasi žemės naudojimo reikalavimų 1,72 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. 4347/0004:264, esančiame Nariūnų kaime, Salako seniūnijoje, Zarasų rajone. Zarasų žemėtvarkos skyriaus 2010-11-26 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 157-37 nurodoma, kad žemės naudojimo patikrinimo 2010-09-28 akte Nr. 157-9 buvo nustatyti žemės naudojimo pažeidimai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad apie 0,85 ha žemės sklypo ploto yra apsodinta mišku, o likusi žemės sklypo ploto dalis yra apleista, nenušienauta ir blogos agrarinės būklės. 2009-09-28 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 157-9 nustatyti žemės naudojimo pažeidimai nepašalinti (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 100 straipsnyje nustatyta, kad privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.

Žemės įstatymo 21 straipsnio, kuriame nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, 1 ir 2 punktai nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį (1 punktas), laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (2 punktas). To paties įstatymo 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos, o 3 dalyje – kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.

Pareiškėja skunde teigė, kad sklypas negali būti naudojamas pagal nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, nes 2006-03-22 buvo išduotas leidimas įveisti mišką šiame žemės sklype, parengtas miško želdinimo projektas ir atlikti želdinimo darbai, kad P. U. pagal sudarytą įgaliojimą įsipareigojo Žemės sklypą prižiūrėti, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 100 straipsnyje.

Leidimo šiame žemės sklype įvesti mišką išdavimo ir miško želdinimo projekto korektūros, pagal kurią ir įveistas miškas, rengimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintos Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės (2004 08 26 įsakymo Nr. 3D-495/D1-452 redakcija) nustatė, kad miškai įveisiami pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas, o kai jų nėra – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus miškui įveisti ne miško žemėje arba pagal žemės sklypų planus su įveisiamo miško ribomis. Tuo atveju, kai savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema neparengta, šių taisyklių 2.2, 2.3.2, 2.4 ir 2.5 punktuose nurodytuose žemės plotuose bei 2.1 punkte nurodytų vietovių žemės plotuose, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 39 balai ir šie plotai yra nemelioruoti arba tuose plotuose melioracijos sistemos teisės aktų nustatyta tvarka nurašytos, miškas gali būti įveisiamas parengus žemės sklypų planus su įveisiamo miško ribomis, kituose žemės plotuose – parengus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus miškui įveisti ne miško žemėje (4 punktas); žemės savininkas, norintis ne miško žemės sklype įveisti mišką, apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) pateikia prašymą, prie jo pridėdamas žemės sklypo plano M1:10000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis pageidauja įveisti mišką, bei pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį kopijas. Jeigu mišką pageidaujama įveisti šių taisyklių 2.5 punkte numatytoje teritorijoje, pridedama detalaus plano kopija (6 punktas); Žemėtvarkos skyrius, gavęs žemės savininko prašymą leisti įveisti mišką jo žemės sklype, jei tai numatyta savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje, pažymi žemės savininko pateiktame žemės sklypo plane numatomo įveisti miško ribas bei plotą ir išduoda žemės savininkui leidimą įveisti mišką. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir leidimas išduotas per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo (7 punktas); jeigu savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo schema neparengta, Žemėtvarkos skyrius, gavęs prašymą įveisti mišką 2.2, 2.3.2, 2.4 ir 2.5 punktuose nurodytuose žemės plotuose bei 2.1 punkte nurodytų vietovių nemelioruotuose žemės plotuose, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 39 balai, ir 6 punkte nurodytus dokumentus, parengia žemės sklypo planą su įveisiamo miško ribomis, kuriame pažymi įveisiamo miško ribas bei plotą ir išduoda žemės savininkui leidimą įveisti mišką. Prašymas išnagrinėjamas ir leidimas išduodamas per 30 darbo dienų (10 punktas); tais atvejais, kai Žemėtvarkos skyrius žemės sklypo savininkui išduoda leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, turi būti parengtas ir valstybinio miškų pareigūno patvirtintas Miško želdinimo projektas. Jame nurodoma želdinamo sklypo ribos ir plotas, želdinių rūšinė sudėtis ir tankumas, atstumai tarp sodinamų medelių, jų išdėstymas ir kiekis pagal medžių ir krūmų rūšis, miško želdinimo ir dirvos ruošimo būdai ir želdinių apsaugos priemonės (12 punktas).

Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą bei aplinkybę, kad miško želdinimo projektas buvo perengtas ir patvirtintas tik daliai – 1 ha – pareiškėjai O. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 1,72 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4347/0004:264, tik šioje sklypo dalyje miško želdinimo darbai ir yra atlikti (išskyrus 0,15 ha, kur pagal projektą (projekto korektūrą) yra kelias, priešgaisrinė juosta ir kt.), likusi šio žemės sklypo dalis turi būti naudojama pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, t. y. žemės ūkio, tačiau, kaip pripažino pati pareiškėja O. P. savo paaiškinime (b. l. 22) ir matyti iš pateiktų įrodymų (b. l. 24–25), yra nenušienauta.

Pareiškėjos teiginys, kad dalyje žemės sklypo, kur, dėl reljefo ypatumų nebuvo galima atlikti miško želdinimo darbų, miškas auga savaime, nėra įrodytas, be to, ir nėra reikšmingas.

Nuo 2009-03-20 galiojanti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintų Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 2 ir 13 punktų redakcija (2009-03-10 įsakymo Nr. 3D-155/D1-93 redakcija) nustato, kad miškas įveisiamas jį želdinant (sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis) arba jam želiant (be žmogaus pagalbos arba taikant žėlimą skatinančias priemones); tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas iš žemėtvarkos skyriaus gauna leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, jis turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-04-14 įsakymu Nr. D1-199 (Žin., 2008, Nr. 45-1702), reikalavimus. Vadovaujantis šiuo projektu, miškas veisiamas, saugomas ir prižiūrimas. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-04-14 įsakymu Nr. D1-1999 (toliau – ir Nuostatai), 3 punktas, kuriame pateikiamos šiuose nuostatose vartojamos sąvokos, nustato, kad miško želdiniai – žmogaus pasodinti arba įveisti sėjant sėklas miško medžiai ir krūmai (ne mažesniame kaip 0,1 ha plote) atkuriant arba įveisiant mišką (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką). Mišriu miško atkūrimo ir įveisimo būdu atkurtas arba įveistas miškas priskiriamas želdiniams, kai želdinti medeliai arba krūmai sudaro 50 proc. ir daugiau šiuose Nuostatuose nustatyto jų skaičiaus; miško želdinimas – miško atkūrimas arba įveisimas sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis; miško žėlimas – miško atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba taikant miško žėlimą skatinančias priemones; miško žėlimo skatinimas – palankių sąlygų miško žėlimui sudarymas, taikant specialias ūkines priemones; miško žėliniai – savaime sužėlę miško medžiai ir krūmai ne mažesniame kaip 0,1 ha plote, atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemėms, kuriose miškas prieš tai neaugo (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką). Miško žėliniams priskiriamas miškas, kai savaime išaugę medeliai sudaro daugiau kaip 50 proc. šiuose Nuostatuose nustatyto medelių skaičiaus; želdavietė – sklypas miškui želdinti; želvietė – sklypas miškui želti. Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad privačioje žemėje miškas įveisiamas ir medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi vadovaujantis Nuostatų 6 priede nurodytu Miško želdinimo ir žėlimo projektu, kurį tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas. Miškas atkuriamas pagal privataus miško vidinės miškotvarkos projektą, kuriame turi būti suprojektuotas ir su miško savininku suderintas miško atkūrimo būdas, tikslinės medžių rūšys, jų išdėstymas, bendras tankis 1 ha ir miško želdinių ar žėlinių priežiūros ir apsaugos priemonės. Kai miškas kertamas be vidinės miškotvarkos projekto arba vidinės miškotvarkos projekte nesuprojektuotos miško atkūrimo priemonės, miškas atkuriamas pagal biržės rėžėjo sudarytą Nuostatų 6 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projektą.

Atsižvelgiant į minėtus Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, galima teigti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4347/0004:264, bendrasavininkiai, norėdami palikti dalį šio žemės sklypo želvietei, t. y. savaiminiam miško žėlimui, ir šiai sklypo daliai turėjo nustatyta tvarka parengti projektą. Kadangi tokio projekto nėra, nepateikti įrodymai, kad 0,72 ha šio sklypo yra želvietė, ši 0,72 ha žemės sklypo dalis nėra tvarkoma taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę tikslinę – žemės ūkio – paskirtį, O. P., kaip šio žemės sklypo dalies bendrasavininkė, pagrįstai patraukta atsakomybėm pagal ATPK 100 straipsnį.

Kiti pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai, susiję su nutarimo nepagrįstumu, nėra reikšmingi. Pareiškėja tvirtino, kad pagal įgaliojimą visus klausimus, susijusius su miško apželdinimu, įgaliojo atlikti P. U., tačiau teismui toks įgaliojimas pateiktas nebuvo, be to, tokie juridiniai faktai – apie sklypo dalies perdavimą valdyti, naudotis kitam asmeniui – nėra registruoti Nekilnojamo turto registre (Civilinio kodekso 6.478 str. 2 dalis, 6.547 str. 2 dalis, 6.629 str. 2 dalis).

Pareiškėja skunde teigė, jog jai nebuvo išaiškintos jos teisės, kad ji turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, kadangi bylą nagrinėjantys specialistai nepateikė ATPK. Pareiškėja ATP protokole pasirašė tik apie tai, kad jai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir datą. Be to, nebuvo nurodytas ir bylos nagrinėjimo laikas.

Pareiškėjos teiginiai, susiję su ATPK nuostatų, reglamentuojančių protokolo surašymą ir bylos nagrinėjimą, pažeidimu, nėra įrodyti. Kaip matyti iš protokolo turinio (b. l. 3), pareiškėja O. P., pasirašydama, patvirtino, jog jai teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, išaiškintos, apie bylos nagrinėjimą pranešta, duomenų, kad ji būtų prašiusi 2010-12-27 bylos nenagrinėti, nėra. Įvertinus tai, kad pareiškėja buvo supažindinta su jos teisėmis, numatytomis ATPK 272 straipsnyje, ji galėjo pasinaudoti vieną iš jų – pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tikslu susipažinti su bylos įrodymais bei kviesti advokatą. Teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo laikas nebuvo nurodytas, tačiau tai paaiškintina tuo, jog byla buvo nagrinėjama tą pačią dieną. ATPK formaliai nedraudžia ATP protokolą surašyti ir nutarimą dėl administracinės atsakomybės priimti tuo pačiu metu. Nutarime Nr. AT/N-2 įrašas ,,E. U. atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 100 straipsnį“ laikytinas rašymo apsirikimu, nes tuo pačiu metu buvo surašyti nutarimai ir E. U. bei P. U. (b. l. 6, 8).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, laikytina, kad, nagrinėjant bylą Institucijoje, procesinių pažeidimų, kurie skundžiamą nutarimą darytų neteisėtu, nenustatyta.

O. P. prašė teismo priteisti patirtas išlaidas už advokatės J. U. suteiktas advokato paslaugas.

Skundų dėl nutarimų ATP bylose nagrinėjimą reglamentavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) aštuonioliktasis skirsnis, kurio 123 str. 3 dalyje buvo nustatyta, kad ATP bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjamos, vadovaujantis ATPK normomis, o prireikus ir ABTĮ. Išlaidų, turėtų nagrinėjant ATP bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis nustato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos ATP bylose. Jose nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-12 nutartis Nr. N575-3736/2010). Atsižvelgiant į tai, O. P. prašymas priteisti teismo išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 124 str. 1 d. 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128, 129 straipsniais,

nutarė:

O. P. skundo netenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus 2010-12-17 nutarimą Nr. AT/N-2 palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.