Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), advokato Pauliaus Škėrio skundą dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2025 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 4500-ANR_N-1291-2025 (ROIK: 25266905865).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyrius (toliau ir – Institucija) 2025 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-1291-2025 (ROIK: 25266905865) V. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 542 straipsnio 2 dalį 370 Eur bauda už tai, kad ji nuo 2024 m. gegužės 25 d. 00.00 val. iki 2025 m. kovo 00.00 val., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė, nepateikė pranešimų Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apie šiuos įmonės neįdarbintus užsieniečius: Kazachstano Respublikos pil. I. D., gim. (duomenys neskelbtini), R. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. P., gim. (duomenys neskelbtini), I. K., gim.. (duomenys neskelbtini), Kirgizijos Respublikos pil. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), N. D., gim. (duomenys neskelbtini), B. K., gim. (duomenys neskelbtini), Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), Uzbekistano Respublikos pil R. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. M., gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pil. I. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjos V. P. atstovo advokato Pauliaus Škėrio skundas, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti, o netenkinus šio prašymo, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti paskirtą nuobaudos dydį. Skundas motyvuojamas tuo, jog Institucija turi pareigą aiškiai ir konkrečiai pateikti administracinio nusižengimo sudėties ir kvalifikuojančius požymius V. P. atžvilgiu, o ne nurodyti deklaratyvius teiginius dėl pranešimų nepateikimo. Tik ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigunūs) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ANK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Šiuo atveju nepateikus jokių nusižengimo požymių, nebuvo teisėto pagrindo kvalifikuoti ANK 542 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos atstovo skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir prašo netenkinti bei palikti priimtą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog Institucija, vykdydama užsieniečių kontrolę, patikrino duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus ir nustatė, kad skundžiamame nutarime išvardinti užsieniečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, bendrovėje nebuvo įdarbinti. Institucija įvertino bendrovės direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateiktą įgaliojimą pareiškėjai ir nustatė, kad pareiškėja yra bendrovės įgaliotas asmuo teikti dokumentus dėl užsieniečių leidimų gyventi. Pareiškėja 2025 m. kovo 3 d. pateikė paaiškinimą, kuriame pripažino, kad apie neįdarbintus užsieniečius nebuvo pranešta ir kad administracinis nusižengimas buvo padarytas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėja kaip bendrovės vadovo įgaliotas asmuo turėjo pareigą pranešti Migracijos departamentui apie užsieniečių, turinčių leidimus laikinai gyventi, neįdarbinimą, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjos atžvilgiu 2025 m. kovo 3 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 4500-ANR_P-31-2025 su administraciniu nurodymu, kuriuo pareiškėjai buvo pasiūlyta iki 2025 m. kovo 18 d. sumokėti 70 Eur baudą, kuri nebuvo sumokėta. Pareiškėjai 2025 m. kovo 31 d. buvo išsiųstas šaukimas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, tačiau pareiškėja į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko, reikalavimo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepateikė, papildomų prašymų ar paaiškinimų nepateikė, todėl administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir 2025 m. balandžio 4 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Iš skundžiamo nutarimo turinio yra aišku, kad pareiškėja savo neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas; atsakomybė už tokį neveikimą numatyta ANK 542 straipsnio 2 dalyje. Minėto įstatymo nuostatos yra imperatyvios, jos nenumato išimčių, pagal kurias užsieniečio darbdavys neįdarbinęs užsieniečių gali Migracijos departamentui apie tai nepranešti. Pareiškėja ANK 542 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste yra laikytina darbdavio įgaliotu asmeniu/darbdavio atstove teikiant dokumentus dėl užsieniečių leidimų gyventi, todėl ji yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Pažymėtina, kad Institucija priimdama ginčijamą nutarimą nenustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl ginčijamu nutarimu jai paskirta bauda buvo skirta pagrįstai.

Pareiškėjos V. P. atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė pateiktą skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad byloje nėra nurodyti objektyvūs ir subjektyvūs administracinio nusižengimo elementai, t. y. tiek protokole, tiek nutarime nurodyta eilė užsieniečių ir vienas bendras laikotarpis, per kurį neva buvo padarytas nusižengimas. Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra nurodytas laikas, per kurį darbdavys privalo pranešti apie neįdarbintus užsieniečius, tačiau protokole, nutarime ir atsiliepime nėra nurodyta nei viena konkreti data, kada pareiškėja turėjo pranešti apie kiekvieną užsienietį atskirai. Jeigu Institucija būtų konkrečiai nurodžiusi konkretų laiką bei datą dėl kiekvieno užsieniečio pranešimo, būtų privaloma nustatyti, kas tuo metu buvo įgaliotas įmonėje asmuo, laiku nepateikęs šios informacijos. Jo žiniomis, įmonėje įgalioti asmenys skirtingu laiku buvo trys – pareiškėja, direktorius ir J. V.. Tikėtina, jog šiuo atveju Institucija paskambino pareiškėjai, paklausė, kas šiuo metu atsakingas už informacijos pateikimą ir ji nusiuntė savo įgaliojimą, tačiau tai nereiškia, kad ji pripažįsta savo asmeninę kaltę dėl nepranešimo apie visus nutarime nurodytus asmenis. Iš pareiškėjos pateikto Institucijai paaiškinimo taip pat matyti, jog ji neprisipažįsta asmeniškai padariusi nusižengimą; ji tik pripažįsta, jog įmonė laiku nepateikė reikiamos informacijos, dėl to, nes kitas darbuotojas nepateikė reikiamos informacijos. Pažymėtina, jog pareiškėjai suteiktas įgaliojimas yra vėlesnės datos nei dalis jai inkriminuoto pažeidimo padarymo laikotarpio.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą galioti be pakeitimų arba grąžinti jį Institucijai papildyti. Pareiškėja pateiktame paaiškinime neneigė, jog padarė administracinį nusižengimą ir turėjo pareigą pranešti informaciją Institucijai, o būtent tai, jog darbuotojai išvardinti paaiškinime nebuvo įdarbinti. Siekiant išsiakinti kodėl užsieniečiai nebuvo įdarbinti, Institucijos atstovas susisiekė telefonu su įmone, galimai ir su pačia pareiškėja, ir jiems buvo nurodyta, jog atsakingas asmuo, kuris turi teikti Institucijai informaciją, yra pareiškėja. Mano, jog pareiškėjai nusižengimas inkriminuotas tinkamai, nes ji, turėdama įgaliojimą ir pareigą pranešti apie nedarbintus ir neatvykusius užsieniečius, to nepadarė. Iš esmės, jeigu užsienietis gauna leidimą gyventi Lietuvoje ir per du mėnesius neįsidarbina, jis netenka šio leidimo ir be jo negali įsidarbinti, o įmonė per 7 dienas turi pranešti Institucijai apie tai, jog asmuo neatvyko arba neįsidarbino. Tai, jog pareiškėjai įgaliojimai suteikti tik 2024 m. rugpjūčio 12 d., Institucijos nuomone, neturi reikšmės, nes nusižengimas yra padarytas. Institucija nurodė bendrą laikotarpį, nuo iki kada padarytas pažeidimas, nes nematė pagrindo dėl kiekvieno užsieniečio skaičiuoti termino atskirai. Dėl daugumos užsieniečių pareiškėja turėjo pagrindą pranešti Institucijai informaciją, nes jai jau buvo suteikti įgaliojimai.

Liudytojas E. V. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kiek prisimena, iki kol buvo suteikti įgaliojimai pareiškėjai, įmonėje įgaliotas asmuo teikti informaciją Institucijai buvo J. V.. Įmonėje buvo laikotarpis, kada įgaliojimus šiems klausimams spręsti turėjo keli asmenys, tačiau konkretaus laiko neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2025 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-1291-2025 (ROIK: 25266905865) V. P. už ANK 542 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 370 Eur bauda.

ANK 542 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo 140 iki 600 eurų.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, jog darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas privalo informuoti Migracijos departamentą apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jeigu darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba darbo funkcijos keitimą.

Pažymėtina, kad spręsti, ar buvo padarytas ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas ir kas kaltas jo padarymu bei rinkti atitinkamus įrodymus yra įgalioti organai (pareigūnai), tiriantys bei nagrinėjantys administracinio nusižengimo bylą (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 569 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis), bet ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. P. nesutinka su jai inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, nes byloje nėra nustatyta administracinio nusižengimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės, t. y. tiek protokole, tiek nutarime yra nurodyta eilė užsieniečių ir tik vienas bendras nusižengimo padarymo (nepateikimo informacijos apie neįdarbintus užsieniečius) laikotarpis, nors, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, protokole ir nutarime prie kiekvieno užsieniečio individualiai turėjo būti nurodyta konkreti data, kada Institucijai turėjo būti pateikta informacija apie kiekvieno konkretaus asmens neįdarbinimą įmonėje; atsižvelgiant ir į tai, jog V. P. įmonės įgaliota atstove tapo tik 2024 m. rugpjūčio 12 d., kyla abejonių, ar ji atsakinga dėl nepranešimo apie visų Nutarime nurodytų užsieniečių neįdarbinimą ir tai daro protokolą ir nutarimą netiksliais, ribojančiais Pareiškėjos galimybes gintis ir neteisėtais.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad kaltinimas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį V. P. grindžiamas tuo, jog ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovauti įmonės interesams Migracijos departamente, savarankiškai priimant įmonei naudingus sprendimus savo kompetencijoje, pateikiant visus dokumentus ir prašymus dėl užsieniečių leidimų laikinai gyventi pirmo karto išdavimo bei užsieniečiu leidimų laikinai gyventi pakeitimo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto įgaliojimo matyti, jog įgaliojimai V. P. suteikti 2024 m. rugpjūčio 12 d. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju labai svarbu nustatyti tikslias datas, iki kada pareiškėja turėjo pateikti informaciją Institucijai apie kiekvieną įmonėje neįdarbintą užsienietį individualiai, o iš turimos medžiagos galima spręsti, kad informaciją įmonės įgaliotas asmuo turėjo pateikti nuo 2024 m. gegužės 25 d. 00.00 val. iki 2025 m. kovo 3 d. 00.00 val., tuo tarpu pareiškėjai tam tikru laikotarpiu (nuo 2025 m. gegužės 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d.) net nebuvo suteiktas įgaliojimas atstovauti įmonės vardu.

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, nėra tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir pagristai priimtas nutarimas, kuriuo V. P. yra traukiama administracinėn atsakomybėn; administracinio nusižengimo veika juose aprašyta nepakankamai išsamiai, nenustatyta/nenurodyta tiksli data, iki kada turėjo būti pateikta apie kiekvieną užsieniečio neįdarbinimą, nesurinkti kiti duomenys ar dokumentai, įrodantys būtent pareiškėjos kaltę, todėl Institucijos priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas išsamiu, teisėtu ir pagrįstu; būtina tinkamai patikslinti jame išdėstytą informaciją ir tik tada spręsti dėl Pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn .

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byloje yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima pašalinti teisme, dėl jų reikia atlikti pakankamai didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriui – papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Su skundu taip pat pateiktas prašymas priteisti pareiškėjai patirtas proceso išlaidas. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje gynėją (atstovą), jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad jos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnyje detaliau aptartas proceso išlaidų išieškojimas. Teismas atkreipia dėmesį, jog šioje byloje nei pareiškėja, nei jos atstovas į bylą nepateikė nei sąskaitų faktūrų, nei pinigų priėmimo kvitų, todėl nėra galima nustatyti kokias išlaidas atstovo pagalbai patyrė pareiškėja. Be to, šiuo teismo procesiniu sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas tik iš dalies, bylos nagrinėjimas neužbaigiamas, ji grąžinama Institucijai detalesniam tyrimui atlikti, todėl nėra pagrindo spręsti pareiškėjos išlaidų advokato pagalbai apmokėti pripažinimo proceso išlaidomis klausimo ir tuo labiau – priteisti jų iš Institucijos. Dėl šios priežasties šis pareiškėjos reikalavimas netenkinamas, išaiškinant, kad tai neužkerta jai kelio pareikšti prašymą ir dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo ANK 666 straipsnio – BPK 103-106 straipsnių pagrindu šio proceso pabaigoje.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos V. P. atstovo advokato skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2025 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 4500-ANR_N-1291-2025 administracinio nusižengimo byloje ir bylą grąžinti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriui.

Nepriteisti iš Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus V. P. išlaidų dėl teisinės pagalbos.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.