Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-24 · Civilinė byla Nr. 2A-440-340/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-24
Bylos Nr.
2A-440-340/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39501-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
UAB „Nevėžio vingis“
Atsakovas
UAB „Mano būstas LT“
Trečiasis asmuo
UAB „Swedbank lizingas“
Civilinė byla Nr. 2A-440-340/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39501-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 38; 44.5.2; 52.3;73.2.5 121.14; 121.18; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nevėžio vingis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nevėžio vingis“ ieškinį atsakovams UAB „Mano būstas LT“ ir antstoliui R. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovas R. S., 2013-11-20 ir 2013-11-22 vykdydamas faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą, išėjo iš faktinių aplinkybių konstatavimo ribų, tuo pažeisdamas teisės aktus ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Mano būstas LT“ ir R. S. ieškovo naudai 239,58 Lt padarytos žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-6). Nurodė, kad yra negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios Parko g. 33A, Panevėžyje, valdytojas. Minėtas patalpas lizingo gavėjo teisėmis ieškovas valdo su trečiuoju asmeniu sudarytos 2008-07-11 Lizingo sutarties Nr. LT076635 pagrindu. Nurodo, kad šiuo metu tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ yra kilęs teisminis ginčas dėl nuosavybės teisės į minėtas patalpas. Pažymėjo, kad 2013-11-20 nuo 12.30 iki 13.30 val. atsakovas R. S. trečiojo asmens prašymu vykdė faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovo valdomose patalpose. Kartu su atsakovu buvo atvykęs trečiojo asmens darbuotojas bei atsakovo UAB „Mano būstas LT“ darbuotojas (meistras su įrankiais). Vykdant faktinių aplinkybių konstatavimo veiksmus atsakovo R. S. nurodymu atsakovo UAB „Mano būstas LT“ darbuotojas apgadino (išgręžė) ieškovo valdomų patalpų lauko durų spyną, tikslu patekti į ginčo patalpas, atjungti jose esančią signalizacijos sistemą ir pakeisti visas lauko durų spynas. 2013-11-22 maždaug nuo 11.00 iki 16.00 val. atsakovas R. S. trečiojo asmens prašymu dar kartą atvyko į ginčo patalpas tikslu atlikti faktinių aplinkybių konstatavimo veiksmus. Su atsakovu šių veiksmų atlikimui taip pat atvyko trečiojo asmens bei atsakovo UAB „Mano būstas LT“ darbuotojai. Anot ieškovo, antstolis, vykdydamas faktinių aplinkybių konstatavimo veiksmus, viršijo jam įstatymu suteiktus įgaliojimus. Atsakovai, sugadindami ginčo patalpų lauko durų spyną, bendrais veiksmais padarė žalą ieškovui, kuri pasireiškė sugadintos spynos demontavimo ir naujos spynos įdėjimo kaštais, todėl atsakovai turi solidariai atlyginti ieškovui žalą, kurią jis įvertino 239,58 Lt suma.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas antstolis R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 41-12). Nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai antstolių atliekama paslauga, vykdoma teismo pavedimu ar juridinių asmenų prašymu, o pats faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, kurios paskirtis padėti nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes. Pagal Antstolių įstatymo 23 str. 3 d., konstatuodamas faktines aplinkybes, antstolis turi tiek pat teisių įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir būti jose kaip ir asmuo, kurio prašymu konstatuojamos faktinės aplinkybės. Anot atsakovo, 2013-11-20 ir 2013-11-22 atsakovas konstatavo faktines aplinkybes pagal trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ prašymus. Konstatuojant faktines aplinkybes atsakovas laikėsi objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų, jokių nurodymų gręžti spyną jis niekam nebuvo davęs ir pats nieko negręžė, todėl jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Atsakovas UAB „Mano būstas LT“ atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą (b. l. 44-47). Nurodė, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Swedbank lizingas“ 2009-04-23 sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 4/26 pagrindu teikia trečiojo asmens pastatų/patalpų/teritorijų priežiūrą ir/ar kitus darbus pagal užsakymus. Anot atsakovo, trečiojo asmens užsakymu objekte, esančiame Parko g. 33, Panevėžyje, buvo atliktas durų atidarymas avariniu būdu. Darbų vykdymo metu dalyvavo antstolis bei trečiojo asmens darbuotojai. Trečiojo asmens (patalpų savininko) atstovai bei antstolis nurodė, kad veiksmai atliekami teisėtai, todėl atsakovo darbuotojas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti atlikti tokius veiksmus.

Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 55-59). Nurodė, kad 2008-06-17 ieškovas pateikė UAB „Swedbank lizingas“ paraišką dėl nekilnojamojo turto lizingo sutarties sudarymo, kurioje nurodė, kad pageidauja sudaryti vadinamąją grįžtamojo lizingo sutartį, t.y. sutartį, kurios pagrindu lizingo sutarties dalykas įsigyjamas ne iš trečiojo asmens, o iš paties lizingo gavėjo – ieškovo. Atsižvelgiant į tai, 2008-07-11 buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. LT076635, pagal kurią trečiasis asmuo iš paties ieškovo įsigijo 55/100 dalis pastato, esančio Parko g. 33 A, Panevėžyje, ir perdavė jį valdyti ir naudotis ieškovui kaip lizingo gavėjui. Vėliau, šalių susitarimu turto specifikacija buvo patikslinta ir lizingo sutarties dalyku nurodytas turtas – 49546/135341 dalis pastato – kavinės-baro, negyvenamoji patalpa-lošimų automatų salonas su baru, negyvenamoji patalpa-parduotuvė, esantys Parko g. 33 A, Panevėžyje. Nurodo, kad ieškovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, trečiasis asmuo 2010-01-12 lizingo sutartį vienašališkai nutraukė bei pareikalavo nedelsiant grąžinti turtą lizingo davėjui – trečiajam asmeniui. Taigi, nuo vienašalio lizingo sutarties nutraukimo momento ieškovas neteko bet kokių teisių valdyti ir naudoti lizingo objektą, t.y. ieškovui pasibaigė turto valdymo ir naudojimosi teisinis pagrindas. Pažymėjo, kad ieškovas neturi jokių teisių į turtą, todėl objektyviai negali ir patirti žalos dėl bet kokių veiksmų atliekamų su svetimu turtu, kadangi nei turtas, nei bet kokia jo sudedamoji dalis ieškovui nepriklauso. Nurodė, kad trečiasis asmuo, kaip turto savininkas, gali spręsti kokius veiksmus atlikti su turtu, todėl vykdydami teisėto savininko nurodymus, atsakovai neatliko ir negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Mano būstas LT“ bei 48,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (b. l. 154-155).

Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovui tenka našta įrodyti visas būtinąsias atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo bei kaltę. Teismas taip pat nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2013-10-23 nutartimi panaikino ieškovo ginčo pastato valdymo teisę, todėl ginčo laikotarpiu ieškovas neturėjo jokios galiojančios daiktinės (valdymo, naudojimo) teisės į ginčo patalpas. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas pripažinti antstolio veiksmus atliekant minėtų faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas neteisėtais, iš esmės nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokių veiksmų neteisėtumą bei kokias neigiamas teisines pasekmes tokie veiksmai ieškovui sukėlė. Teismas nurodė, kad atsakovo UAB „Mano būstas LT“ darbuotojas avarinį patalpų durų atidarymą, dėl kurio buvo apgadinta durų spyna, vykdė ne antstolio R. S. nurodymu, o trečiojo asmens, t.y. pastato savininko, įgalioto asmens nurodymu šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų būtinųjų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl darytina išvada, kad atsakovų R. S. ir UAB „Mano būstas LT“ civilinė atsakomybė neįrodyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės; pripažinti, kad atsakovas R. S., 2013-11-20 ir 2013-11-22 vykdydamas faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą, išėjo iš faktinių aplinkybių konstatavimo ribų, tuo pažeisdamas teisės aktus ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Mano būstas LT“ ir R. S. ieškovo naudai 239,58 Lt padarytos žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 163-168). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, todėl nenustatė pagrindų žalai atlyginti. Teismas privalėjo nustatyti, ar teisėtai buvo keičiama spyna, ar asmenys dalyvavę spynos gadinimo veiksmuose, neatliko neteisėtų veiksmų. Priimdamas sprendimą, teismas tinkamai neįvertino šių aplinkybių. Kadangi trečiasis asmuo savo valdymo teisę buvo perdavęs ieškovui, jis jokiu būdu neturėjo teisės gadinti nei langų, nei durų spynų ar patekti į patalpas, kuriose yra saugomas ieškovo turtas.

2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.253 str. 5 d., nes minėtas straipsnis numato atvejį, kai civilinė atsakomybė netaikoma. Nagrinėjamu atveju ieškovas akivaizdžiai nesutiko, kad jo valdomam turtui būtų daroma žala. Tarp trečiojo asmens ir atsakovo UAB „Mano būstas LT“ sudaryta sutartis, negali atleisti UAB „Mano būstas LT“ nuo atsakomybės už neteisėtų veiksmų atlikimą, o toks teismo išaiškinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Pasak apelianto, turto valdytojui pareiga saugoti turtą, jį prižiūrėti išlieka iki jo perdavimo savininkui momento.

3. Teismas nesigilino į 2013-11-20 ir 2013-11-22 įvykių metu antstolio R. S. atliktus veiksmus, jų pobūdį, t.y., kad antstolis dalyvavo ir galimai nurodė ar prisidėjo prie nurodymo atsakovo UAB „Mano būstas LT“ darbuotojui gręžti lauko durų spyną, taip pat klaidino visus dalyvaujančius asmenis, kad vykdant iškeldinimą iš negyvenamųjų patalpų, nereikia turėti teismo sprendimo. Antstolis pats dalyvavo neteisėtų veiksmų atlikime ir net juos skatino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentus:

1. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ieškovas tyčia bandė suklaidinti teismą, nurodydamas žinomai melagingą informaciją neva ieškovas yra teisėtas turto valdytojas, o tokio valdymo pagrindas yra Lizingo sutartis. Ieškovas dar nuo 2010-01-12 žinojo, jog neteko teisės valdyti ir naudotis turtu bei įgijo pareigą grąžinti turtą trečiajam asmeniui, tačiau šios pareigos piktybiškai nevykdė, nors ji buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

2. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmos instancijos teismas laikėsi nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Be to, teisingai konstatavo, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Šioje byloje ieškovas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų;

Šalies argumentai

3. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog CPK 769 str. nustato imperatyvią iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką ir, kad iškeldinimą galima vykdyti tik pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Elgdamasis sąžiningai asmuo, praradęs teisę valdyti ir naudotis patalpomis, privalo nedelsdamas šias patalpas grąžinti savininkui.

4. Ieškovui buvo žinoma, kad visus jo nurodomus veiksmus atsakovai UAB „Mano būstas LT“ ir antstolis R. S. atliko ne savo iniciatyva, o trečiojo asmens prašymu, todėl visas pretenzijas ieškovas turėjo reikšti Lizingo bendrovei.

5. Ieškovas objektyviai negali patirti žalos dėl bet kokių veiksmų, atliekamų su turtu, t.y. ieškovas nėra subjektas, galintis reikalauti turtui padarytos žalos atlyginimo. Nei ginčo turtas, nei bet kokia jo sudedamoji dalis nepriklauso ieškovui ir ieškovas nėra teisėtas turto valdytojas, todėl ieškovo turėtos išlaidos negali būti laikomos patirta žala. Be to, neturėdamas turto savininko sutikimo, savavališkai ėmė keisti turto durų spynas. Durų spyna avariniu būdu buvo atrakinta trečiajam asmeniui, kaip teisėtam turto savininkui, turint tikslą ją pakeisti;

6. Ginčai dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjami ne ginčo, o ypatingosios teisenos tvarka ir toks skundas yra pirma paduodamas ne teismui, o pačiam antstoliui. Taigi, trečiojo asmens nuomone, ieškovo reikalavimas dėl antstolio R. S. veiksmų pripažinimo neteisėtais turi būti paliktas nenagrinėtu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas UAB „Mano būstas LT“ prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 183-188). Nurodo šiuos atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentus:

1. Ieškovas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu, t.y. kai buvo atlikti neva neteisėti atsakovų veiksmai, buvo teisėtas turto valdytojas. Visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, ginčo šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina priešingas aplinkybes, t.y., kad apeliantas nebebuvo teisėtu ginčo objekto valdytoju. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas neturėjo jokios teisės į ginčo patalpas. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad lizingo sutarties bei pirkimo-pardavimo sutarties pagrindais ginčo objekto patalpos perėjo trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybėn;

2. Pirmos instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino tarp šalių kilusį ginčą bei nustatė visas ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis turi reikalavimo teisę dėl neva ginčo objektui padarytos žalos atlyginimo, taip pat neįrodė, kad trečiasis asmuo neturėjo nuosavybės teisės į ginčo turtą ir kad negalėjo duoti nurodymų atsakovams UAB „Mano būstas LT“ ir antstoliui R. S..

Šalies argumentai

3. Apeliantas, įrodinėdamas atsakovo UAB „Mano būstas LT“ neteisėtus veiksmus, iš esmės nenurodė jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių jo veiksmų neteisėtumą, iš esmės apsiribojo faktu, kad avariniu būdu buvo atidarytos durys. Taip pat neįrodė neteisėtų antstolio veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

Byloje nustatyta, kad 2013-11-20 antstolis R. S. (atsakovas) trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ atstovo prašymu vykdė faktinių aplinkybių konstatavimą objekte, esančiame Parko g. 33A, Panevėžyje. Faktinių aplinkybių konstatavimo tikslas buvo užfiksuoti, kokia yra dalies pastato - 1353,41 kv. m bendro ploto parduotuvės su užrašu „Panevėžio mėsinė“, išorinė ir vidaus patalpų būklė bei užfiksuoti patekimą į minėtas patalpas (b.l. 15-22, 131-132). 2013-12-04 buvo surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/13/135, kuriame antstolis nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu UAB „Swedbank lizingas“ įgalioto asmens V. B. nurodymu UAB „Mano būstas LT“ (atsakovo) darbuotojas K. J. pradėjo avarinį patalpų durų atidarymą. Taip pat, kad atvykęs ieškovo UAB „Nevėžio vingis“ vadybininkas P. S. ir ieškovo akcininkų atstovas J. G. užstojo nurodytų patalpų duris ir neleido UAB „Swedbank lizingas“ įgaliotam asmeniui patekti į minėtas patalpas. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovai antstolis R. S. ir UAB „Mano būstas LT“ faktinių aplinkybių konstatavimo metu veikė teisėtai, nepažeisdami teisės aktų ir neviršydami jiems suteiktų įgaliojimų, ir ar jiems kyla pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą, keičiant faktinių aplinkybių konstatavimo metu apgadintą patalpų spyną į naują. Žalos dydį ieškovas grindė UAB „Statybos vizija“ 2013-11-25 ieškovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. VIZ 0105 239,58 Lt sumai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovas UAB „Nevėžio vingis“ neįrodė visų būtinųjų atsakovų R. S. ir UAB „Mano būstas LT“ civilinės atsakomybės sąlygų, todėl civilinė atsakomybė atsakovų atžvilgiu negali būti taikoma (b. l. 154-155).

Nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, todėl nenustatė pagrindų žalai atlyginti. Pasak apelianto, priimdamas sprendimą, teismas privalėjo nustatyti, teisėtai ar neteisėtai buvo keičiama spyna, taip pat ar asmenys, dalyvavę spynos gadinimo veiksmuose, neatliko neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad CK 6.245 str. 1 d. įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Byloje ieškovas atsakovų atsakomybę kildina iš delikto, todėl jam, vadovaujantis CPK 178 str. įtvirtinta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, tenka pareiga įrodyti visas būtinąsias atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus; žalą; priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo bei kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2013).

Įrodinėdamas atsakovų civilinę atsakomybę, apeliantas remiasi iš esmės tuo, kad avariniu būdu atidarant ginčo patalpų duris, buvo sugadinta durų spyna ir ieškovas patyrė žalą, keisdamas seną spyną nauja. Apeliantas nurodo, kad ginčo metu jis buvo teisėtas ginčo objekto valdytojas, todėl jam kilo pareiga saugoti ir prižiūrėti turtą iki jo perdavimo savininkui momento.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, atlieka teismo sprendimų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 str. 1 d.). Faktines aplinkybes antstolis konstatuoja laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų (AĮ 23 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju antstolis R. S. 2013-11-08, 2013-11-20 ir 2013-11-22 faktinių aplinkybių konstatavimo veiksmus (paslaugas) , dalyvaujant atsakovo UAB „Mano būstas LT“ darbuotojui, atliko trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ prašymu, tikslu užfiksuoti trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, susijusias su patalpų būkle, patalpose esančių nuomininkų identifikavimu, patekimo į minėtas patalpas užfiksavimu ir kt. Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad ieškovas, prašydamas pripažinti antstolio veiksmus, atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą, neteisėtais, iš esmės nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokių veiksmų neteisėtumą bei kokias neigiamas teisines pasekmes tokie veiksmai ieškovui sukėlė (CPK 178 str.). Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad antstolis dalyvavo ir galimai nurodė atsakovo UAB „Mano būstas LT“ darbuotojui gręžti lauko durų spyną, taip pat klaidino visus dalyvaujančius asmenis, kad vykdant iškeldinimą iš negyvenamųjų patalpų, nereikia turėti teismo sprendimo, kitaip skatino neteisėtus veiksmus. Šiems savo teiginiams pagrįsti, apeliantas nepateikia jokių įrodymų, todėl dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Sutiktina su atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad ginčai dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjami ne ginčo, o ypatingosios teisenos tvarka, todėl ieškovas, nesutikdamas su antstolio R. S. veiksmais faktinių aplinkybių konstatavimo metu, turėjo galimybę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų. Tačiau nagrinėjamu atveju antstolio veiksmų neteisėtumas nebuvo konstatuotas įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog ieškovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti, ji negali būti taikoma. Taigi, ieškovui neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, pirmos instancijos teismas neprivalėjo nustatinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio, kaltės).

Kadangi ieškovas UAB „Nevėžio vingis“ ieškinyje, kaip ir apeliaciniame skunde, nurodė, jog žalą jis patyrė būdamas teisėtas ginčo patalpų, esančių Parko g. 33A, Panevėžyje, valdytojas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai aiškinosi, ar ieškovas apskritai yra subjektas, galintis patirti žalą.

Byloje nustatyta, kad 2008-07-11 tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta lizingo sutartimi Nr. LT076635 trečiasis asmuo įsipareigojo iš ieškovo (kaip pardavėjo) įsigyti 55/100 dalis pastato, esančio Parko g. 33 A, Panevėžyje, ir perduoti jį valdyti ir naudotis ieškovui (kaip lizingo gavėjui) lizingo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, 2008-07-17 ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovo valdomos 55/100 pastato dalys buvo perduotos trečiojo asmens nuosavybėn (b.l. 7). Vėliau, šalių susitarimu turto specifikacija buvo patikslinta ir lizingo sutarties dalyku nurodytas turtas: 49546/135341 dalys pastato-kavinės-baro; negyvenamoji patalpa-lošimų automatų salonas su baru; negyvenamoji patalpa-parduotuvė, esantis Parko g. 33 A, Panevėžyje (b.l. 76-82). Taigi, minėtų sutarčių pagrindu ginčo patalpos perėjo trečiojo asmens nuosavybėn, kurios lizingo sutarties pagrindu valdyti ir naudoti buvo perduotos ieškovui. Ieškovui tinkamai nevykdant lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2010-01-12 lizingo sutartį vienašališkai nutraukė (b.l. 83).

Ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu dėl lizingo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-06-20 sprendimu tokį ieškovo ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2013-02-07 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-20 sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 67-71, 76-82). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo daiktinės valdymo ir naudojimo teisės buvo siejamos tik su lizingo sutartimi, konstatuotina, kad trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ nutraukus lizingo sutartį, ieškovas ginčo pastato valdymo ir naudojimo teises prarado dar nuo 2010-01-13.

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ (trečiajam asmeniui) dėl 2008-07-11 šalių sudarytos lizingo sutarties Nr. LT076635 pripažinimo apsimestine, pripažįstant ją paskolos sutartimi, 2013-06-27 nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant UAB „Swedbank lizingas“ perimti savo žinion iš ieškovo ginčo patalpas bei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo patalpų valdymo perėmimu, paskiriant ieškovą UAB „Nevėžio vingis“ ginčo patalpų saugotoju, t.y. valdytoju. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-23 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-27 nutartį panaikino bei ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, t.y. panaikino ieškovo ginčo pastato valdymo teisę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo laikotarpiu (2013-11-20 ir 2013-11-22) UAB „Nevėžio vingis“ neturėjo jokios galiojančios daiktinės (valdymo, naudojimo) teisės į ginčo patalpas, nes ginčo patalpos tuo metu jau priklausė teisėtam jų savininkui – UAB „Swedbank lizingas“.

Dėl nurodyto konstatuotina, kad atsakovai antstolis R. S. ir UAB „Mano būstas LT“ faktinių aplinkybių konstatavimo metu veikė teisėto ginčo patalpų savininko nurodymu. Be to, iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovo UAB „Mano būstas LT“ darbuotojas avarinį patalpų durų atidarymą, dėl kurio buvo apgadinta durų spyna, vykdė ne antstolio R. S. nurodymu, o trečiojo asmens įgalioto asmens nurodymu šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties pagrindu, taigi UAB „Mano būstas LT“ darbuotojo veiksmai, vykdant teisėto savininko nurodymus, susijusius su jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, yra teisėti. Dėl nurodyto, darytina išvada, kad atsakovas UAB „Mano būstas LT“, kaip ir antstolis R. S., negali atsakyti už ieškovo patirtą žalą, keičiant sugadintą spyną, ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta PetkuvienėJelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė