Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-02-24 · Civilinė byla Nr. 2A-185-460/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-24
Bylos Nr.
2A-185-460/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11454-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Bronius Valius
Ieškovas
I. N.
Atsakovas
V. N., Nacionaline žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
V. N., Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro
Advokatai
Liubovė Šiušienė, Vita Litinskienė
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-185-460/2011

Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-11454-2009-7)

Procesinio sprendimo kategorija 30.5. ; 21.6.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. vasario 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovei I. N., jos atstovei advokatei Vitai Litinskienei, atsakovui V. N., jo atstovei advokatei Liubovei Šiušienei, trečiajam asmeniui V. N., vertėjai Livijai Martišauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 09 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. patikslintą ieškinį (2010-05-10) atsakovams V. N., Nacionaline žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių nuo 2010-07-01 perėmėja), tretieji asmenys: V. N., Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė Virgilija Martinauskienė, dėl buto padalijimo ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia bei nuosavybės pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2010-05-10 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: pripažinti 2006-09-29 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą (duomenys neskelbtini) ir 2006-11-29 valstybinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 0,0101 ha dydžio žemės sklypo nustatymo ir pardavimo atsakovui V. N., negaliojančiais; pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į 0,0101 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), o iš ieškovės atsakovui V. N. priteisti 154,59 Lt dydžio piniginę kompensaciją; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į 100/1103 dalis (0,0100 ha iš bendro 0,1103 ha žemės sklypo) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės atsakovui V. N. priteisti 7000 Lt dydžio piniginę kompensaciją; padalinti ieškovės ir atsakovo bendrai įgytą turtą tokiu būdu: ieškovei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 14/100 ūkinio pastato, iš viso 61 000 Lt vertės; atsakovui iš ieškovės priteisti 25 000 Lt piniginę kompensaciją; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nekilnojamojo turto registrų centro pažymoje nekilnojamas turtas - butas, įregistruotas atsakovo V. N. vardu. Atsakovas V. N. 1998-12-22 Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą nusipirkti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006-04-14 įsakymu (duomenys neskelbtini) nustatė kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkamos žemės sklypo dalį bendrojoje nuosavybėje, atsižvelgiant į kiekvieną bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Ginčijamu įsakymu atsakovui buvo parduota 0,0201 ha žemės sklypo dalis. Nurodė, kad ginčijamas administracinis aktas, kuriam taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtintas apskundimo terminas. Atsakovė nurodo, kad ieškovė prašo pakeisti 2006-09-29 įsakymą, tačiau yra praleidusi jo apskundimo terminą ir neprašo jo atnaujinti. Dėl kitų ieškinio reikalavimų nepasisako, nes tai ne jų kompetencija.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-09 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuokos metu atsakovo vardu pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą įgytas butas su 14/100 dalių butui priklausančiu ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo bendra jungtinė nuosavybė. Konstatavo, kad ginčo objektas butas yra nedalus, o ieškovė nuo 1999 metų gyvena ginčo bute, iš esmės viena išlaiko ir prižiūri butą, taip pat į tai, kad atsakovas nurodė, jog pats leido ieškovei gyventi ginčo bute, atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, yra sudaręs kitą santuoką ir gyvena jo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, be to, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso dar ir 3 kambarių butas, todėl teismas padarė išvadą, kad butas yra reikalingesnis ieškovei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtintas apskundimo terminas netaikytinas. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo atsakovas neinformavo ieškovės apie įsigyjamą žemės sklypą, taip pat neinformavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, notarės, kad po santuokos nutraukimo turtas nepadalintas, vien tik savo vardu nupirko iš valstybės tą žemės sklypo dalį, kuri priklausė ieškovės ir atsakovo bendram turtui – butui, t. y. įgijo asmeninėn nuosavybėn žemės daugiau nei jam priklausė. Ši ieškovės teisė buvo pažeista. Teismas taip pat nustatė, kad restitucija šioje byloje netaikytina, nes jos taikymas reikštų žemės sklypo reprivatizavimą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei priteisiamas butas natūra, teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra pagrįstas.

Šalies argumentai

Patikslintu 2010-07-21 apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei iš atsakovo 30 000 Lt kompensaciją už jam paliekama natūra turto dalį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad turtas turi būti dalijamas pagal sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą. Apeliantas teigia, kad ieškovė bute kurį laiką negyveno, o jį nuomojo. Pažymi, kad ieškovė niekada neišreiškė savo valios, kad butas jiems priklausytų bendrąja nuosavybe, o tai pagal CK 6.193str. 5 d. gali turėti įtakos sutarties aiškinimui. Apeliantas nurodo, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta po santuokos nutraukimo, atsakovas kainą sumokėjo iš asmeninių lėšų. Apeliantas tvirtina, kad teismas nesiaiškino neigiamų padarinių turtą natūra gavusiam sutuoktiniui. Dėl išvardintų aplinkybių apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir mano, kad jis yra naikintinas.

Atsiliepimas

2010-08-23 atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad didesnę dalį kainos už butą sumokėjo ji, atsakovas turi nuosavybės teise trijų kambarių butą, bet gyvena su sutuoktine jai nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl tuo ir paaiškinamas nukrypimas nuo lygių dalių principo. Teigia, kad atsakovas neteisėtai savo vardu nupirko žemės sklypo dalį, kuri priklausė ieškovės ir atsakovės bendram turtui – butui. Ieškovė teigia, kad yra pasiryžusi sumokėti atsakovui kompensaciją.

2010-08-26 atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimo tenkinti. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas, priimdamas sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo apeliantui nepažeidė valstybinės žemės pardavimo tvarkos, nes jam tuo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie galimą buto priklausymą ar nuosavybės teisių perėjimą kitiems asmenims. Atsakovė mano, kad teismas nepagrįstai sprendė padalijimo klausimą atskirai dėl žemės sklypo ir dėl buto, mano, kad žemės sklypo dalis negali būti atsieta nuo joje esančio buto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl buto teisinio režimo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 1980-07-24 (b. l. 13), ištuoka užregistruota 2001-06-09 ( b. l. 15). Santuokos metu 1993-03-31 atsakovo vardu sutuoktiniai įsigijo 30,18 kv.m. butą ir 14/100 dalių butui priklausantį ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Sutartis buvo sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymu. Remiantis sutarties metu galiojusio Santuokos šeimos kodekso 21 str. 3 d. namas ar butas, sutuoktinių įgytas santuokos metu pagal Butų privatizavimo įstatymą vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės ir atsakovo santuokos metu atsakovo vardu pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą įgytas butas su 14/100 dalių butui priklausančio ūkinio pastato, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo bendra jungtinė nuosavybė.

Dėl buto ir jo priklausinio vertės, padalinimo būdo parinkimo, kompensacijos dydžio.

Byloje atsakovas 2010-04-28 atliko buto ir jo priklausinio vertinimą, nustatyta, kad buto ir jo priklausinio ūkinio pastato vertė yra 61 000 Lt. Ieškovė su šiuo vertinimu sutiko, ginčo dėl to tarp šalių nėra.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apelianto tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, yra nepagrįstas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju dalis bylos šalių buto kainos apmokėta ieškovės investiciniais čekiais, o dalis atsakovo grynaisiais pinigais (talonais). Atsižvelgiant į tai, kad butas pirktas lengvatinėmis sąlygomis (privatizuotas), o ne rinkos kaina, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą, taikytinas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti, mechanizmas, bet CK 3.123 straipsnio nuostatos, pirmiau nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007). Kolegija pažymi, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas, į kurias gali atsižvelgti teismas nėra baigtinis ir teismas gali pripažinti reikšmingomis ir kitas aplinkybes, bet šios pagal aiškinamos normos prasmę turi būti turtinio pobūdžio, t. y. aplinkybės, patvirtinančios sutuoktinio geresnę ar blogesnę už kito sutuoktinio turtinę padėtį ar priešingai, padidėjusius finansinius poreikius, taip pat aplinkybės, patvirtinančios, kad kitas sutuoktinis neprisidėjo prie turto išlaikymo ir panašiai. Šiuo atveju ieškovė nuo 1999 metų gyvena ginčo bute, iš esmės viena išlaiko ir prižiūri butą, taip pat į tai, kad atsakovas nurodė, jog pats leido ieškovei gyventi ginčo bute, nes kitos gyvenamosios vietos ji neturėjo, į tai, kad atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, yra sudaręs kitą santuoką ir gyvena jo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, į tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso dar ir 3 kambarių butas, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad butas yra reikalingesnis ieškovei.

Tuo atveju, kai turto padalyti natūra negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-302/2005).

Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, ypač tada, kai nukrypstama nuo bendro turto dalių lygybės principo ir (arba) kai vienam iš sutuoktinių priteisto turto vertė viršija jo dalį bendrame turte, susiduriama su kompensacijos išmokėjimo klausimų sprendimu. Tokiu atveju teismui tenka pareiga, prieš padalijant konkretų turtą, jeigu vienam iš sutuoktinių tenka kitam sutuoktiniui mokėti kompensaciją pinigais, išsiaiškinti kompensaciją turėsiančio mokėti sutuoktinio galimybę įvykdyti tokią turtinę prievolę. Dėl to visų pirma turėtų būti apsvarstyta galimybė padalyti turtą taip, kad jis pagal teismo nustatytas dalis būtų šalims priteisiamas natūra, ir tik nesant tokios galimybės – kompensuojama pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia turinti lėšų kompensacinei išmokai, o nukrypimas nuo lygių dalių principo nėra didelis. Jis sudaro 9 procentus arba 5 500 Lt. Atsakovo argumentai dėl ieškovės realumo sumokėti kompensaciją grįsti abejonėmis, spėjimais.

Dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia.

Abu bendraturčiai turėjo iš nuosavybės teisės kildinamą turtinę teisę pirkti (ieškovė tik nuomoti, nes Lietuvos Respublikos pilietybė jai suteikta 2007 m.) ar nuomoti bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį namų valdos 0,0201 ha žemės sklypo, kuri nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Šalys prašymą atsakovo vardu dėl žemės sklypo įsigijimo pateikė 1998-12-22 (santuokos metu), tuo pačiu metu buvo sumokėta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra neteisėti ir pažeidžiantys Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos 8 punkto (2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) nuostatas bei ieškovės teises. Todėl ieškovės reikalavimas dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalyje dėl 0,0101 ha dydžio žemės sklypo nustatymo ir pardavimo atsakovui, negaliojančiais yra pagrįstas ir teisėtas, tenkintinas (CPK 26str. 2 d.). Apelianto tvirtinimas, kad atsakovas vienasmeniškai pateikė prašymą nuosavybės teise įsigyti žemės sklypą, o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta po santuokos nutraukimo ir dėl to turi nuosavybės teise priklausyti atsakovui, yra nepagrįstas, kadangi valia įsigyti sklypą (pateiktas prašymas, sumokėta kaina) buvo pareikšta santuokos metu. Ieškovės pažeista teisė apgintina jai pripažįstant nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo 0,0201 ha žemės sklypo (CK 1.138 str. 1 p.).

Dėl žemės sklypo atidalijimo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 0,0201 ha žemės sklypas yra nedalus. Šią aplinkybę patvirtino tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, kuris būdamas matininku, nurodė, jog sklypas nėra didelis, jo dalinti negalima, sklypo savininkas turi būti vienas asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui (Žemės įstatymas 30 str. 7 d.). Todėl nustačius, kad butas nuosavybės teise priklauso ieškovei, žemės sklypas, išmokant kompensaciją atsakovui, turi būti perleistas ieškovei. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Juolab, kad šis žemės sklypo atidalijimo būdas padėtų galutinai išspręsti visus ginčus dėl turto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei iš atsakovo 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėBronius Valius